Kalbant apie šių dienų politinį gyvenimą, mažai kas, o ir išvis ar kas nors pasigestų jame tokio dalyko, kaip nuosaikumas. Viešoji nuomonė kur kas dažniau pasisako už tvirtus, rytžingus, net radikalius svarbių klausimų sprendimus, o nuosaikumą linkusi sieti su aiškios pozicijos neturėjimu ir vengtinu dalyku šiais neramiais laikais. Tačiau šiandieninį pokalbį „Mažojoje studijoje“ galėtume pavadinti nuosaikumo kaip dorybės apgynimu, pasiremiant antikinės filosofijos mąstytojais, galinčiais atverti mūsų laikams visiškai netikėtų perspektyvų. Laidoje vieši filosofas, VU TSPMI dėstytojas dr. Vilius Bartninkas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.

Plačiau apie politinį nuosaikumą siūlome paskaityti V. Bartninko straipsnyje „Kas yra politinis nuosaikumas?“, išspausdintą žurnale „Naujasis židinys-Aidai“.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Žiniasklaidos paviešinti skandalingi įvykiai Vilniaus arkivyskupijos kurijoje paskatino diskusijas, kad Bažnyčiai Lietuvoje reikalingas apsivalymas ir permainos. Laidoje filosofas Povilas Aleksandravičius analizuoja dvasininkijos bėdas ir svarsto ateities Bažnyčios viziją.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Filosofės dr. Nerijos Putinaitės, tyrinėjančios sovietmečio tikrovę iš socialinės perspektyvos, pasidalijimas socialiniuose tinkluose nerimu dėl tendencijos akademinėje visuomenėje „normalizuoti“ sovietmetį paakino pakviesti pokalbiui ne tik ją, bet ir kultūros politikos tyrėją, menotyrininkę dr. Skaidrą Trilupaitytę, kuri siūlo skirti įvairius sovietmečio etapus ir vertinti visuomeninius ir socialinius reiškinius platesnėje nei juoda arba balta skalėje. Ar sovietmečio normalizavimas neužglaistys visuomenės atminties, jei net akademinė visuomenė nesiims užpildyti istorijos spragų apie sovietmetį kaip totalitarinę sistemą, laikydama tai tiesiog dar vienu laikmečiu valstybės istorijos tėkmėje?
Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pokalbis su kultūros istorike Nerija Putinaite. Pasak pašnekovės, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio atsiradimo priežastys, tikslai ir vaidmuo atkuriant valstybingumą yra smarkiai mitologizuoti. Tam tikrais atvejais Sąjūdis pranoko pats save. Aplinkybės klostėsi Lietuvos naudai. Išlaisvintų emocijų jūroje susiformavo įsitikinimas, kad esame tauta.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Naujausias kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numeris atkeliauja pas skaitytojus pačiose kalendorinės vasaros išvakarėse. Vasara – kelionių ir atostogų metas. Galbūt šiemet ne tik užsienio svečiai, bet ir kas nors iš Židinio skaitytojų pirmą kartą iš tiesų pakeliaus po Vilnių, 700-ąjį jubiliejų mininčią Lietuvos sostinę, miestą, kuris jau nebe pirmus metus įkvepia įvairiaus autorius rašyti į žurnalo skiltį „Slaptieji Vilniaus klubo užrašai“. Kas yra ši skiltis, kodėl ji taip vadinasi ir kas mums yra Vilnius - apie tai šiandien prie Naujojo Židinio kalbasi žurnalo vyriausiasis redaktorius Antanas Terleckas, skilties sumanytojas Laurynas Peluritis ir vienas „Naujojo Židinio-Aidų“ įkūrėjų ir nuolatinių autorių Vytautas Ališauskas.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ar plačiajai Lietuvos visuomenei įdomūs yra religijos klausimai? Kiek religinė tapatybė svarbi šiandien tiems, kurių šeimos laikėsi tam tikrų religinių tradicijų sovietmečiu ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę? O jeigu praktikuojame tikėjimą, kokią reikšmę mums turi Bažnyčios, su kuria tapatinamės, istorija, dabartis ir ateitis? Dažnas pilietis, paklaustas apie tai, kokias žino Lietuvos religines bendruomenes, neabejotinai pirmiausia paminėtų katalikus, galbūt dar stačiatikius, nes šia Bažnyčia paakino labiau pasidomėti Rusijos stačiatikių vadovo Kirilo vaidmuo Putino paskelbtame kare Ukrainai, primindamas, jog Lietuvos stačiatikiai šimtmečius buvo pavaldūs Maskvos patriarchatui, kol pagaliau atsivėrė galimybė steigti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenes. Tačiau be šių didžiųjų, tradicinėmis pripažintų religinių bendrijų Lietuvoje gyvuoja religinės mažumos, apie kurių egzistavimą mažai ką žinome, nes nėra daug regimo paveldo,o net jeigu ir žinome, kartais vertiname jas pagal stereotipus, suformuotus dar sovietmečiu ar tarpukariu. Įžvalgomis dalijasi sociologė, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Milda Ališauskienė.
Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kaip pasitikėti ir mokslu, ir Dievu – su fiziku Kornelijumi Pūku.
Ved. Simonas Bendžius

Linksma laida apie naują lietuvišką filmą „Paradas“. Dalyvauja filmo režisierius ir scenarijaus autorius Titas Laucius. „Paradą“ nuo pat pirmos jo dienos lydi sėkmė ir daug gero juoko. Pasak režisieriaus, visos pasaulio blogybės ir nelaimės prasideda tada, kai nelieka humoro jausmo. Juoktis galima net iš grėsmingai atrodančio bažnytinio tribunolo.

Laidos redaktorius Julius Sasnauskas

Šis pokalbis „Mažojoje studijoje“ yra pirmiausia vienas iš tų retų atvejų, kai mokytojas ne tik užaugina mokinius, bet ir toliau plėtoja jiems rūpimas idėjas jau kaip kolegos ir bendražygiai. Vienas tokių pavyzdžių – politikos ir moralės santykių apmąstymai, kuriuos į vieną knygą „Politika ir moralė. Ontologinė perspektyva“ sudėjo trys Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovai: profesorius Alvydas Jokubaitis ir jo buvę studentai, o dabar to paties instituto dėstytojai Aistė Noreikaitė ir Simas Čelutka. Du iš knygos autorių trejeto – Alvydas Jokubaitis ir Simas Čelutka vieši „Mažojoje studijoje“, o apie politikos ir moralės santykių aspektus juos klausinėja Laurynas Peluritis.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Lietuvos piligrimai noriai lanko vietas, su kuriomis susiję šventųjų vardai: leidžiasi į Asyžių pas šv. Pranciškų, į Ispaniją, pas šv. Teresę Avilietę ir šv. Kryžiaus Joną, idant prisiliestų prie tų sienų, kurios mena didžius krikščioniško tikėjimo apaštalus. Tačiau gerokai mažiau žino apie vietas savo kaimynystėje, kuriose taip pat galima išvysti garsių, „tarptautinių“ šventųjų gyvenimo pėdsakus. Apie vieną tokių vietų – šv. Faustinos namelį – pasakoja Vilniaus piligrimų centro vadovė Lina Šapauskienė ir namelio ilgametis darbuotojas Petras Mackela.