Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondas išleido naują knygą, kurioje apie trys šimtai vyskupo laiškų, nuotraukos, dokumentų kopijos, surinkti autentiški vyskupo tekstai, vertimai, komentarai. Leidinio sudarytojas Vaidotas Žukas ir palaimintojo beatifikacijos bylos postulatorius kun. Marius Talutis pasakoja apie netikėtumus ir atradimus, kurie atskleidžia kankinio asmenybę, jo santykį su artimaisiais, tikinčiųjų bendruomene ir bendradarbiais dvasininkais.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Kada žmogus pradėjo filosofiškai mėginti įrodyti, kad Dievas (ar dievai) egzistuoja? Atsakyti negalime, tačiau turime seniausią žinomą išlikusį veikalą šia tema – tai Platono „Įstatymų“ X knyga, parašyta IV a. pr. Kr. viduryje. Joje žymusis graikų filosofas tęsia svarstymus apie utopinę valstybę Magnesiją ir jos galimą teisę.

Didžiausias dėmesys skiriamas „nepamaldumo“ įstatymui – ir argumentams, kodėl pagoniškasis dievas (ar dievai) egzistuoja. Ir ne tik: atsakydamas į ateistų, deistų bei tradicinio teizmo atstovų pasisakymus, Platonas bando įrodyti, kodėl dievas (-ai) ne tik yra, bet ir rūpinasi žmogumi bei nori, kad žmonės būtų dori.

Šią knygą 2022 m. pabaigoje išleido „Naujasis Židinys-Aidai“, o iš senosios graikų kalbos išvertė (ir išsamų įvadą priedą bei komentarus parašė) Simonas Baliukonis – VU klasikinių studijų magistrantas. 24 metų „Mažosios studijos“ pašnekovas yra vienas jauniausių lietuvių, išvertusių Platono kūrybą.

Ved. Simonas Bendžius

Iš naujausio kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio radijo pokalbiui pasirinta istorija nukelia į tarpukario Lietuvą ir leidžia pažvelgti į mūsų šalį joje namus atradusio jauno ūkininko iš Danijos akimis. Ta istorija nutrūko sulig 1940-ųjų rusų okupacija, o sugrįžo atgal daugiau kaip po penkių dešimtmečių, kai 1991-aisiais Lietuvai galutinai atsivėrė sienos.

Prisiminimus apie iš žemėlapio ištrintą Lietuvą atsivežė Ebbe Flatau, čia gimęs, bet Kopenhagoje augęs danų kalbos dėstytojas, atvykęs dirbti į ką tik Vilniaus universitete įkurtą Skandinavistikos katedrą. Ištrauka iš jo autobiografijos kaip tik ir publikuojama naujausiame NŽ-A numeryje. Tekstą iš danų kalbos išvertė viena pirmųjų Ebbe Flatau studenčių, o dabar VU Skandinavistikos centro profesorė Loreta Vaicekauskienė, kurią prie Naujojo Židinio kalbina „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laidos svečias – poetas Tomas Venclova. Ar tikrai klasikinė rusų literatūra užmetė maskuojamąjį tinklą ant Putino tankų? Tęsiamas pokalbis apie karo Ukrainoje pamokas, gailestingumą ir neapykantą, dešimtmečius truksiantį karo žaizdų gydymą. Poetas mato Ukrainos pergalę ir rusiškojo imperializmo sutramdymą.

Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Iš ciklo „Pažįstami nepažįstami žmonės“. Kun. Gabrielių Satkauską veikiausiai žino tie, kuriems teko atsidurti vienoje didžiausių Lietuvos gydymo įstaigų – Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose ir išgirsti nerimą keliančią diagnozę. Pažinčiai užmegzti nėra išankstinių sąlygų: nereikalaujama krikšto pažymėjimo ir išpažinties, net nebūtina užeiti į ligoninės koplyčią. Gali būti užkalbintas lifte, valgykloje, gali sulaukti beldimo į palatos duris ir pats nuspręsti – nori jas atverti ar ne. Apie ligoninės kapeliono darbą, o gal veikiau tarnystę - pokalbis su kun. Gabrieliumi Satkausku.

Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pristatoma ir komentuojama anglų poeto W. H. Audeno poema „Esamuoju laiku: Kalėdų oratorija“, sukurta Antrojo pasaulinio karo metais. Visiems gerai pažįstami bibliniai personažai, kalbantys šių dienų kalba, skrieja savo orbitose aplink tylų poemos centrą – kūdikėlį Kristų. Kiekvienas jų mėgina atsakyti į klausimą: ką daryti su tuo išskirtiniu įvykiu mūsų nepanašumo, nerimo ir kūno sąlygomis? Choras sudiktuoja tris liepiamosios nuosakos veiksmažodžius: sek, ieškok, mylėk.

Laidą parengė Julius Sasnauskas

Berniukai vyskupai – kalėdinis „princo ir elgetos“ variantas Katalikų Bažnyčioje. Pasakojama apie senąsias Kalėdų tradicijas. Kelis šimtmečius Vakarų Europos katedrose gyvavo paprotys per Kalėdų šventes į vyskupo sostą pasodinti vieną iš „klapčiukų“, mažamečių altoriaus tarnų. Buvo sugalvotas smagus ir žavingas vaistas nuo bažnytinio pasipūtimo, puikybės, kvailos garbėtroškos.





Ved. Julius Sasnauskas

Tomas Venclova: „Turbūt vienas iš pačių pirmųjų atsiminimų mano gyvenime – kaip vokiečiai numušė rusų lėktuvą. Taip susideda, kad dabar jau gyvenimas eina aiškiai prie galo, bet paskutiniai atsiminimai, matyt, irgi siesis su karu.“

Poetas kalba apie karą Ukrainoje, du simetriškus režimus – Hitlerio ir Putino, propagandos suvedžiotą visuomenę, neišsipildžiusius lūkesčius, kad Rusija pasikeis, ir vienodą visų imperijų baigtį.
Pirmoji pokalbio dalis.

Redaktorius Julius Sasnauskas

Iš kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ septintojo numerio radijo pokalbiui parinkta tema, rodos, panardina į pačią adventinės tamsos gelmę, nes pokalbis suksis apie mirtį. Nors iki Kalėdų šviesos laiko liko ne taip ir daug, niekaip nepavyks išvengti mirties temos, kai vos už kelių šimtų kilometrų siaučia gyvybes glemžiantis karas. Tačiau šiandieninis pokalbis nukels į senesnius laikus. Viena iš nuolatinių NŽA autorių, humanitarinių mokslų daktarė Nerija Putinaitė, nuosekliai tyrinėjanti gyvenimą sovietmečio Lietuvoje, šiame numeryje publikuoja tekstą „Sovietizuota mirtis“. Ką reiškė mirtis sovietinėje ideologijoje? „Mažojoje studijoje“ prie Naujojo Židinio kalbasi Nerija Putinaitė ir Laurynas Peluritis.


Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Gyvendami nepriklausomoje Lietuvoje, galėdami išvykti kur panorėję ir sugrįžti atgal į tėvynę, aplankę turistų ir piligrimų pamėgtas vietas, retai susimąstome, kokią reikšmę sovietų okupacijos metais mūsų valstybei turėjo dvi koplyčios, įkurtos lietuvių katalikų rūpesčiu Vašingtone ir Vatikane. Naujausiais tyrimais ir įžvalgomis dalijasi menotyrininkė, Dailėtyros instituto mokslo darbuotoja dr. Laura Petrauskaitė.

Ved. Jūratė Kuodytė