Visos vasaros savaitgaliais iki pat Žolinės į V-ąjį muzikos festivalį kviečia Dubingiai. Kodėl ši turtingos ir sudėtingos istorijos vieta vadinama taikos miesteliu ir kaip jo bendruomenę atgaivino ir toliau gaivina prieš keletą metų mecenatų padovanota nauja Šv. Jurgio bažnyčia, pasakoja Dubingių bendruomenės atstovė Vaida Navickaitė-Šakėnienė ir žurnalistė Elvyra Kučinskaitė.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Tremtinių prisiminimai: naujas perskaitymas ir naujos įžvalgos. Filosofė, kultūros istorikė Nerija Putinaitė vietoj paminklo kančiai siūlo atrasti „šventosios žemės“, tėvynės vaizdinių svarbą tremties dramoje.

Laidą parengė Julius Sasnauskas

Nuo 2004 m. Vilniuje veikia Šv. Pilypo Nėrio oratorija, kuriai priklauso žinomi Lietuvoje kunigai ir pasauliečiai. Penkių kunigų grupė kartu su pasauliečiais periodiškai susitinka, meldžiasi, gieda ir gilinasi į Šventąjį Raštą, kalbasi dvasinėmis temomis. Apie 16 a. italo studento pasauliečio Pilypo Nėrio sugalvotą apaštalavimo formą, jos atšvaitus ir perspektyvą Lietuvoje pasakoja vokietis kunigas, buvęs Vilniaus kunigų seminarijos rektorius, teologijos daktaras ir oratorijos prepozitas, kun. Hansas Friedrichas Fischeris.

Ved. J.Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Šiandieninėje kalboje barbaro sąvoka turi stiprų, net įžeidžiantį krūvį, ji dažniausiai vartojama, siekiant ką nors apibūdinti kaip nekultūringą, esantį civilizacijos pakraštyje ar užribyje. Tačiau ką ši sąvoka reiškia istorikui? Ką tik pasirodžiusiame žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ numeryje medievistas, Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto lektorius Vytautas Volungevičius paskelbė straipsnį „Barbaricum“. Ką žymi ši sąvoka ir ką ji padeda suprasti? Prie Naujojo Židinio diskutuoja Vytautas Volungevičius ir Laurynas Peluritis.

Parengė Rūta Tumėnaitė.

Prisiminimais apie pokario Vilnių dalinasi teatrologė, rašytoja, dailėtyrininkė Audronė Girdzijauskaitė. Laidos viešnios biografinis romanas „Atminties šuliniai“ pernai išrinktas į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką. „Su Audrone vis susitinkame šen bei ten, tai gražia, tai liūdna proga, o dažniausiai - „Šiaurės Atėnų“ puslapiuose, ties atminties šuliniais ir šulinėliais. Šįkart - panašus susitikimas“, - sako pokalbį su A. Girdzijauskaite parengęs šios laidos redaktorius Julius Sasnauskas.

Ar galite įsivaizduoti 20-metę motiną, kuri gyvena su savo kūdikiu metaliniame garaže? Iki vaiko gimimo jos niekas nematė, nors sutikdavo kasdien. Tik gimus vaikui kažkas neištvėrė ir paskambino tvarka ir žmonių gerove besirūpinančioms tarnyboms. Taip jauna motina atsidūrė Vilniaus arkivyskupijos Caritas Motinos ir vaiko globos namuose. Apie šiuos namus ir jų gyventojas, apie netikėtą iniciatyvą – savanorystę, kuri galėtų palaužti žmonių rūšiavimo į vertingus ir nenaudingus įprotį pasakoja šių namų vadovė Vida Neverovič Morkūnienė ir savanorių koordinatorė Rasa Augutytė.

Ved. J.Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Laida skirta čekų filosofui ir disidentui Janui Patočkai (1907-1977).

„Patočkos ir kitų antisovietinių disidentų palikti tekstai šiandien aktualūs dėl trijų priežasčių. Pirma, dėl ypatingos geopolitinės ir istorinės regiono, kuriame šios teorijos buvo sukurtos, padėties. Antra, dėl egzistencinio svorio, kurį šiame regione komunizmo laikais įgijo politinė atsakomybė ir praktika. Galiausiai - šiame regione užgimusi politinė mintis dėl istorinių aplinkybių buvo neatsiejama nuo tam tikrų etinių įsipareigojimų, t.y. vertybinio kompaso, kurį šiais laikais taip sunku atrasti“, - „Naujojo Židinio-Aidų“ žurnale rašo J. Patočkos filosofijos tyrinėtojas, politikos antropologas dr. Arvydas Grišinas. Jį kalbina Laurynas Peluritis.

Laidą parengė Rūta Tumėnaitė

Turbūt daugeliui pažįstamas atradimo džiaugsmas, kai ligos, priverstinės izoliacijos, karantinų ir kitokių judėjimo suvaržymų metu pradedame tvarkyti palėpėse, giliuose stalčiuose ir sandėliukuose paslėptus turtus. Kai netyčia užtikau laikraščio iškarpą su popiežiaus Jono XXIII Romumo malda. Kaip tik romumo, apie kurį užsimena popiežius savo maldoje, šiais ir visais laikais žmogui trūksta. Net ir popiežiui, kuris dešimtmečius rašė dvasinį dienoraštį, Šio dienoraščio ištraukos, pavadintos Sielos dienoraščiu, buvo išleistos 1965 m..Dar studijuodamas Romoje, jis dienoraštyje įrašė žodžius: „Viešpatie, man šiame pasaulyje tereikia vieno: pažinti save ir mylėti Tave.“
Romumo maldą komentuoja psichoterapeutas Algirdas Petronis.

Ved. Jūratė Kuodytė