Kunigystės ir kardinolystės jubiliejus atšventęs Audrys Juozas Bačkis pasakoja apie savo gyvenime sutiktus žmones ir nepamirštamas patirtis.

Laidą parengė Julius Sasnauskas.

Vienas didžiųjų pastarojo šimtmečio teologų Josephas Ratzingeris, kuris pastaruosius porą dešimtmečių yra geriau žinomas kaip Popiežius Benediktas XVI, trilogijoje „Jėzus iš Nazareto“ kontekstualiai, įžvalgiai ir akademiškai pristato Jėzaus gyvenimą, kuriame vienodai svarbūs tiek žmogiškasis, tiek ir dieviškasis dėmenys. Pirmasis knygos tomas (iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Žukas, Katalikų pasaulio leidiniai, 2007) apima laikotarpį nuo Jėzaus krikšto Jordane iki atsimainymo. Autorius jame apžvelgia tekstologines, teologines, istorines ir filosofines pastarųjų dviejų tūkstantmečių įžvalgas ir interpretacijas, bandydamas skaitytoją priartinti prie Jėzaus istoriškumo fakto.

Laidoje apie knygą diskutuoja Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, Vladas Liepuonius ir Dovydas Skarolskis.

Antroji pokalbio dalis su Kaziu Preikšu - garsaus komunistų veikėjo Kazio Preikšo vaikaičiu.

Matematikas, visuomenininkas ir publicistas Kazys Preikšas pasakoja savo istoriją, iš senų ir gilių komunistinių tradicijų šeimos atvedusią į Sąjūdį ir Sausio 13-osios naktį. Kaip įvyksta tokie virsmai? Kas lemia dramatiškus žmogaus gyvenimo pokyčius?

Ved. Julius Sasnauskas.

Kas lėmė tokią gyvenimo metamorfozę? Juk kiekvienam mūsų sava šeima brangi, atleidžiame namiškiams, mokame juos suprasti ir pateisinti, pastebime jų gražiuosius bruožus. Ar iš komunistinės ideologijos ir jos praktinio įgyvendinimo galėjo likti autentiškų tiesos ir gėrio pamokų? Kai kas mini žmonių idealizmą, solidarumą, nuoširdumą, lygybę. Ar tai buvo tikra? Kita vertus, kodėl iki šiol slapta ar viešai pasiilgstama tarybinės epochos ir sakoma, kad tada buvę geriau?

Laidos svečias - garsaus komunistų veikėjo Kazio Preikšo vaikaitis, visuomenininkas, publicistas, VU Matematikos fakulteto absolventas Kazys Preikšas.

Ved. Julius Sasnauskas

Danguolės Marijos Navickienės vardą puikiai žino ir su giliausia pagarba taria daugelis Lietuvos šeimų, Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojų. Buvusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė yra įvairių Amerikos ir Lietuvos organizacijų, užsiimančių labdaringa veikla, įkūrėja ir aktyvi narė. Prieš daugelį metų įsijungusi į Los Andželo organizaciją „Lietuvos vaikų viltis“, pagalbos vaikams iniciatyvas Danguolė Navickienė palaikė, jose tiesiogiai dalyvaudama; ir iki šiol jas organizuoja, bendradarbiaudama su Lietuvos gydymo įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Pasakojimas apie neblėstančią ir veiklią meilę Lietuvai, ilgainiui tapusią mieliausiu darbu ir gyvenimo būdu.

Ved. J.Kuodytė

Mūdis atvyksta į Hoktiką Naujoje Zelandijoje ir Aukso karštinės laikmečio problemos ir gyvenimo būdas įtraukia veikėją į aukso ieškotojų aplinką. XIX amžiaus vesternas su meilės, kovos, turto, nuotykių, įtakos ir nuodėmių paieškomis paperka lengvai skaitomomis istorijomis. Struktūra - ne mažiau intriguojanti astrologinė interpretacija, kurią skaitantis gali sukonstruoti pats. Skyriai tiksliai paremti pagal dangaus kūnų išsidėstymo schemas ir reikšmes. Tačiau ar akivaizdžios šimtmečių senumo moralinės, socialinės problemos atpažįstamos ir aktualios? Gal tai storiška ir iliustratyvi įvairių santykių interpretacija, o dangaus kūnų išsidėstymu paremta struktūra - subtili ironija. Tačiau pirminis klausimas: ar skaitytojas turi galios priimti „drakoniško“ storio knygos iššūkį.

750 puslapių neišgąsdinti, Ieva Daniūnaitė, Vladas Liepuonius ir Paulius Kliučininkas diskutuoja apie „Man Booker“ premija apdovanotą Eleanor Catton epą „Šviesuliai“. Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, „Baltų lankų“ leidyba, 2018.

Jis nebuvo nei „Mažosios studijos“ bendradarbis, nei dvasios tėvas, tačiau be jo įtakos ir įtaigos nebūtų „Mažosios studijos“. Neturėtume šiandien „netiesinio Kristaus“ sąvokos, kuri galioja šiomis aplinkybėmis, kada daugelis religinių sąvokų nustoja prasmės.

Ved. Julius Sasnauskas

Tęsime praėjusioje laidoje pradėtą gvildenti klausimą, kas yra geras miestas. Kokiame mieste žmogus geriausiai jaučiasi ir suvokia jį kaip „savo vietą“? Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Mokslininko teigimu, vakarietiška miesto samprata patyrė gilų krikščioniškos kultūros poveikį. Kompaktiški ikimodernių laikų miestai, kurių centrą simbolizuoja garsiosios Viduramžių katedros, sudarė sakralų kraštovaizdį. XVI a. kartu su Reformacija pradėjo kurtis protestantiška erdvės etika, šventumas iš viešosios erdvės ėmė keltis į privačią, priešprieša tarp sakralios ir sekuliarios žmogaus gyvenimo sferų dar labiau sutvirtėjo Apšvietos laikotarpiu. Modernus miestas labai nutolo nuo kompaktiško Viduramžių miesto. Šiuolaikines miesto realijas apmąstė originalusis prancūzų kultūros teoretikas Michelis de Certeau, savo raštuose tyrinėjęs „kasdienio gyvenimo praktiką“ ir gynęs ją nuo XX a. viduryje įsivyravusių Le Corbusier ir jo sekėjų urbanistinių vizijų, naikinančių istorinę atmintį ir suskaidančių viešąsias erdves į kontroliuojamus vienetus. Ar griežta socialinė miestų planavimo inžinerija gali pasotinti žmoguje slypintį šventumo troškimą?

Laidoje dalyvauja Violeta Osteikienė ir Titas Časas.

Ved. Rūta Tumėnaitė

Kodėl vieta yra tokia svarbi žmogui ir kodėl geras miestas tiesiog negali apsieiti be šventumo jausmo? Tokius klausimus kelia garsus šių dienų religijų istorikas ir teologas, miestų dvasingumo tyrinėtojas Philipas Sheldrake'as. Jo įsitikinimu, miestų ateitis yra labai svarbi ne tik ekonominė ir architektūrinė, bet ir dvasinė problema. Vis didesnės žmonijos dalies „kasdienio gyvenimo praktika“ vyksta mieste. Jei praėjusio šimtmečio viduryje miestuose gyveno vos trečdalis pasaulio gyventojų, tai Jungtinių Tautų skaičiavimais, po penkerių metų miestuose gyvens kone trys ketvirtadaliai visos žmonijos.
Tokie miestų augimo tempai reikalauja skirti dėmesio ne tik projektavimui ir planavimui, bet ir gilesniems prasmės bei tikslo klausimams. Norint išspręsti miesto galvosūkį, vien mechaninio požiūrio nepakaks. Reikia rasti būdą, kaip susieti miesto kūrimą su žmogaus dvasios vizija ir tuo, kas tą dvasią stiprina. Kaip tai padaryti?

Laida skirta Philipo Sheldrake'o studijai „Dvasinis miestas: vieta, atmintis ir miesto kūrimas“.

Ved. Rūta Tumėnaitė

Floranas Klodas Labrustas – gana atgrasus tipas. Rūkorius, cinikas, gašlūnas, gamtos teršėjas, karjeristas biurokratas. Jaunystėje pats nebranginęs, ko gero, tikros meilės, dabar jis jaučiasi išnaudojamas ne mažiau ciniškos jaunesnės egzotiškos meilužės. Floranas nusprendžia ne šiaip sau ją mesti, bet apskritai pradingti iš savo gyvenimo. Kita vertus, pagrindinis romano veikėjas serga depresija, vartoja vaistus nuo jos ir patiria šalutinį jų poveikį. Ar jis bjaurybė, ar vargšas ligonis? Ir ar tikrai jame įmanoma įžvelgti pačios Vakarų civilizacijos būklės iliustraciją?
Dovydas Skarolskis, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria garsaus prancūzų rašytojo Michelio Houellebecqo romaną „Serotoninas” (iš prancūzų kalbos vertė Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, Kitos knygos, 2020).