Popiežius visada būna sveikas, kol numiršta, byloja senas Vatikano anekdotas. Tačiau kelio skausmų kamuojamas popiežius Pranciškus atmeta kalbas apie atsistatydinimą ir sako, kad vadovavimui reikia ne kojų, o galvos. Apie popiežių sveikatą amžių bėgyje – vedamojo skiltyje.

Kuo vasarą gyvena Vilniaus piligrimų centras? Jūratė Kuodytė kalbina centro vadovę Liną Šapauskienę ir bendradarbę Viliją Tauraitę.

Naujos kun. Tomašo Haliko knygos „Krikščionybės popietė“ atgarsius vokiečių katalikiškoje spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Nuo pat Rusijos karo Ukrainoje pradžios susidaro įspūdis, jog Katalikų Bažnyčiai darosi sunku susidoroti su kylančiais diplomatiniais iššūkiais. Tokio rimto ir pavojingo konflikto nebuvo nuo 1945 m. Prieš pusę amžiaus popiežiui Jonui XXIII pavyko derybų būdu išsklaidyti Kubos raketų krizę, diplomatija buvo taupi ir mažakalbė, ir nepasidavė žiniasklaidos cirko reikalavimams. Tuo tarpu šių metų Kryžiaus kelio Koliziejuje režisūra vietoj pranašiško gesto sukėlė kontroversiją ir padidino atstumą tarp šio pontifikato ir Rytų Europos katalikybės bei jos diasporos.- Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Laidos svečias - lietuvių misionierius, išvykęs skelbti Gerosios Naujienos į Kazachstano platybes. Kunigą Kastytį Šulčių kalbina Jūratė Kuodytė.
Žurnalo „Kelionė" naujo numerio pristatymas.
Savaitės įvykių apžvalga: apie parlamentinę krizę ir Kremliaus įtakas (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Karas Ukrainoje atgaivino ne tik daugybę paralelių iš bendros Lenkijos ir Ukrainos istorijos, bet ir išjudino milžiniškus solidarumo bei artimo meilės darbų užmojus. Kaip Lenkijos Bažnyčia palaikė ir iki šiol palaiko Katalikų Bažnyčią Ukrainoje – vedamojo skiltyje.

Apie poreikį pažinti religijos dalyką šiandieniame pasaulyje pokalbis su VU Filosofijos instituto profesore, Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros vedėja dr. Rita Šerpytyte.

Užsienio krikščioniškos spaudos apžvalga: darbas kaip pseudoreligija (parengė Giedrius Tamaševičius).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šių metų kovo 19 dieną, minėdamas devintąsias išrinkimo į Petro sostą metines, popiežius Pranciškus paskelbė ilgai lauktą dokumentą – apaštalinę konstituciją „Praedicate Evangelium", kurioje pertvarkoma svarbiausio Katalikų Bažnyčios administracinio organo – Romos Kurijos – struktūra bei misija. Paskutinį kartą panašus dokumentas buvo skelbtas daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Vatikano stebėtojai teigė, kad būtent Romos Kurijos neveiksnumas prisidėjo prie skandalų, dėl kurių galiausiai atsistatydino popiežius Benediktas XVI, tad viena iš didžiųjų Pranciškaus reforma vadintos Kurijos pertvarkos buvo laukiama nuo pat pat jo pontifikato pradžios. Ką sako birželio 5 d., per Sekmines įsigaliojanti naujoji Pranciškaus apaštalinė konstitucija? Apie tai – vedamojo skiltyje.

Apie jubiliejinius Sekminių atlaidus Vilniaus Kalvarijose pasakoja kun. Jurgis Vitkovskij.

Žurnalo „Artuma" birželio numerio temos (pristato Rūta Lazauskaitė).

Spaudos apžvalga: apie reakcijas į karą, Vengrijos premjerą Orbaną ir realpolitik (parengė Laurynas Peluritis).

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

„Ar šiandieniniame pasaulyje yra toks krikščionybės pavidalas, kuris galėtų tapti moralinio įkvėpimo šaltiniu laisvės ir demokratijos kultūrai? Turime ieškoti tokio pavidalo, kuri būtų ne nostalgiška praeities imitacija, bet atsižvelgtų į tai, kad mūsų pasaulis nėra ir niekada nebus religiškai ar kultūriškai vienspalvis, bet radikaliai pliuralistinis". Vedamojo skiltyje perduosime antrąją filosofo ir sociiologo, kun. Tomašo Haliko straipsnio dalį.
Artėjant vasarai, kviečia VI Dubingių muzikos festivalis. Su programa supažindins festivalio meno vadovas Eimantas Bešėnas.

Pokalbis su stačiatikiais, kurie Lietuvoje nenori priimti sakramentų iš dvasininkų, palaikančių Maskvos patriarchą Kirilą (parengė Jūratė Kuodytė).
„Šeštadienio komentaras": ką daryti su nuojautomis, kad Rusija laimi karą (autorius Vytautas Ališauskas).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Garsaus šių dienų krikščionių mąstytojo, sociologo kun. Tomašo Haliko mintys apie Ukrainą, trečiąjį pasaulinį karą ir Bažnyčios ateitį – šios dienos vedamojo skiltyje.
Lietuvos Šeimos centro vadovė Vijoleta Vitkauskienė pasakoja apie Vilniuje įvykusią darbinę konferenciją šeimos klausimais, kurioje dalyvavo ir ekspertai iš Vatikano bei kitų Europos šalių.
Lauryno Peluričio spaudos apžvalga: apie požiūrius į karą Ukrainoje ir pacifizmo kritiką.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Jei Šv. Sostas nori užkirsti kelią Rusijos manipuliacijoms, popiežius Pranciškus privalo aiškiai pasisakyti dėl Ukrainos, nes jo pozicija labai svarbi ekumenizmo ateičiai. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Ar įmanoma ištirti absoliutų blogį? Pokalbis su Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto docentu dr. Nerijumi Šepečiu.
Ginklų tiekimo etinės dilemos vokiečių katalikiškoje spaudoje (apžvelgia Giedrius Tamaševičius).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Minint krikščionišką klasika tapusio C. S. Lewiso veikalo „Kipšo laiškai" aštuoniasdešimtmetį – mintys apie kiekviename žmoguje slypinčias baimes ir pagundas, kurios priverčia padaryti žiaurius nusikaltimus.
Kodėl keli žinomi ir aktyviai Lietuvos krikščioniškoje aplinkoje veikiantys ortodoksų bažnyčios kunigai liko be bažnytinių pareigų? Apie tai - Jūratės Kuodytės pokalbis su kunigu Vitaliu Dauparu.
Septynių Lietuvos ortodoksų kunigų istorija ir kontroversija dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymo apie NATO lietuviškoje žiniasklaidoje - apžvelgia Laurynas Peluritis.
Žurnalo „Artuma" gegužės numeris (parengė Rūta Lazauskaitė).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Nuo pat pirmų savo išrinkimo akimirkų popiežius Pranciškus Vatikane nusistovėjusius papročius sulaužė tiek kartų, kad nebesuskaičiuotų nė galingiausias NASA kompiuteris – nuo atsisakymo apsigyventi popiežiškuosiuose apartamentuose iki vartojamų titulų. Šiaip ar taip, tai yra pontifikatas, kurio veikimas remiasi tradicijų laužymu ir truputėliu sumaišties vardan evangelinio autentiškumo. Todėl kai neseniai vienas Argentinos žurnalistas paklausė Pranciškaus, kodėl atšauktas galimai birželį turėjęs įvykti jo antrasis susitikimas su Maskvos patriarchu Kirilu, popiežiaus atsakymas iš tikrųjų suglumino. „Mūsų diplomatija suprato, kad dėl tokio susitikimo šiuo metu galėtų kilti daug sumaišties“, - pasakė Pranciškus. Ar tikrai? Negi Pranciškus atsitraukė dėl to, kad Vatikano diplomatai jam pasakė, jog toks žingsnis galėtų „sukelti sumaištį“? Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Dar viena „Magnificat leidinių" knyga karmelitiškojo dvasingumo puoselėtojams – palaimintojo Tito Brandsmos knyga „Karmelio grožis". Apie leidinio aktualumą šių dienų tikrovėje pasakos leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė.
Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius pasakos apie ekologinius motyvus ir antropoceną vokiečių krikščioniškoje žiniasklaidoje.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Prancūzijos prezidento rinkimuose išryškėjo katalikų rinkėjų posūkis į kraštutinę dešinę. Šį sekmadienį Prancūzijoje vyks antrasis prezidento rinkimų turas, nuo kurio rezultatų priklausys taip pat ir Europos ateitis. Kuriam iš kandidatų savo balsus atidavė Prancūzijso katalikai ir kieno pergalės galima tikėtis balandžio 24-ąją? Apie tai klausykitės vedamojo skiltyje.

Kokia ateitis laukia Rusijos? Ukrainą užpuolusi Rusija aiškiai leido savo gyventojams suprasti, kad šalyje nebėra vietos tiems, kurie nepritaria šiam karui, kurio ir karu neleidžiama vadinti. Tarp masiškai rusiją palikusiųjų yra ir senas „Mažosios studijos“ bičiulis, katalikas žurnalistas Viktoras Chrulis, kadaise buvęs Maskvos arkivyskupo Tadeušo Kondrusevičiaus spaudos atstovu, redagavęs dabar jau uždarytą Maskvos katalikų laikraštį, ir tuo pačiu dėstęs žurnalistikos kursus Maskvos aukštosiose mokyklose. Pirmosiomis karo dienomis V. Chrulis pasitraukė į Lenkiją ir po kurio laiko davė interviu tenykštei katalikiškos informacijos agentūrai KAI.


Apie rusišką kultūrą lietuviškose publikacijose (parengė Laurynas Peluritis).


Redaktorė Rūta Tumėnaitė