LVK pirmininko,Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo velykinis sveikinimas ir trumpas pokalbis Velykų išvakarėse: apie išeivijos pastangas skleisti pasauliui tiesą apie Lietuvos laisvės bylą, Europos vyskupų pastangas padėti kariaujančiai Ukrainai ir Šv. Sosto diplomatijos veikimą.
Vedamojo skiltyje - prieš 60 metų nuskambėjęs garsusis popiežiaus Pauliaus VI kreipimasis JTO „Niekada daugiau“, skirtą taikai – ir baugūs jo atgarsiai nūdienos pasaulyje.
Velykinis Šeštadienio komentaras. Aut. Vytautas Ališauskas.
Naują žurnalo „Artuma“ numerį apžvelgia Rūta Lazauskaitė.


Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Rusijai brutaliai užpuolus Ukrainą, kuriai tenka kautis prieš gerokai ištekliais ir pajėgumais pranašesnį priešininką, pasigirsta abejonių, ar teisingo karo teorija pateisina savingynos pastangas, esant akivaizdžiai nelygioms sąlygoms. Abejones išsklaido katalikai moralės teologai - Ukraina turi teisę gintis. Teisėtas ne tik nesmurtinis jos piliečių pasipriešinimas neteisingai ir nemoraliai invazijai, bet, kol konflikto baigtis tebėra neaiški, teisėtas yra ir ginkluotas pasipriešinimas. Plačiau - vedamojo skiltyje.
Gyvybės logika prieš mirties logiką: apie pagalbos iniciatyvą Ukrainos gimdyvėms pasakoja Jūratė Kuodytė.
Griežti lenkų katalikiškos spaudos vertinimai dėl popiežiaus Pranciškaus pasisakymo apie Rusijos karo nusikaltimus Bučoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Šį savaitgalį popiežius Pranciškus lankosi Maltoje. Viena iš programos dalių bus susitikimas su saloje esančiais migrantais ir pabėgėliais, tačiau apžvalgininkų nuomone, šis vizitas atskleidžia ir platesnes Pranciškaus pontifikato problemas. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Kovo 31 d. Vilniuje Valdovų rūmuose buvo pristatytas Raimondo Paknio fotoalbumas "Mūro istorijos iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos", parengtas 2016 ir 2019 metais vykusių parodų pagrindu. Tai – daugelį metų Lietuvoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje lankyti ir fiksuoti objektai: griūvančios šventovės, pilys, rūmai, aptrupėjusios, sunykusios puošmenos, anuometės prabangos pėdsakai, liudijantys į praeitį nugarmėjusį pasaulį. Daugiausia, net 23 įamžinti paminklai yra Ukrainoje, todėl ypatingą rūpestį ir net graudulį kelia žinojimas, kad dėl karo tiems praeities liudijimams iškilo galutinės pražūties grėsmė. Mintimis apie leidinį dalinasi poetas, eseistas ir literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova ir menotyrininkė Dalia Vasiliūnienė.
Spaudos apžvalga: apie blogio banalumą ir sunkumus suprantant Rusiją (parengė Laurynas Peluritis).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Ar galimas popiežiaus Pranciškaus taikdariškas vizitas į Ukrainą yra svarstomas diplomatiniu lygmeniu ir kas padeda išsaugoti viltį karo akivaizdoje: interviu su popiežiaus nuncijumi Kyjive, arkiv. Visvaldu Kulboku.
Nesiliaujant Rusijos karinei agresijai Ukrainoje, popiežius Pranciškus ėmė stiprinti prieš invaziją nukreiptą retoriką, smerkdamas ją kaip „nepriimtiną ginkluotą agresiją“, tačiau vengdamas tiesiogiai įvardinti Putiną ar Rusiją kaip agresorius. Tokia diplomatinė laikysena teisinama kaip Vatikano neutralumas, kuriuo siekiama apginti katalikus ir Ukrainoje, ir Rusijoje, ir išlaikyti galimybę Šv. Sostui tarpininkauti siekiant taikos susitarimo. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Spaudos apžvalga: apie propagandą, politinius ir geopolitinius iššūkius (parengė Laurynas Peluritis).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ukrainoje siaučia Putino sukeltas karas, tad prieš Putiną nukreiptoje retorikoje jau tapo įprasta girdėti frazę, kad „visas pasaulis“ yra pasipiktinęs. Antai Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pasakė, kad „visas pasaulis“ meldžiasi už Ukrainą ir pažadėjo, kad „pasaulis privers Rusiją už tai atsakyti“. Tačiau greitai apžvelgus pasaulio padėtį, akivaizdu, kad iš tikro taip nėra. Tiesa, šioje situacijoje Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga pademonstravo neįprastą vienybę, tačiau nemažos likusio pasaulio dalys kol kas tokios pozicijos nerodo. Plačiau apie tai vedamojo skiltyje.
Pernai spalį popiežius Pranciškus paskelbė sinodinio kelio Bažnyčioje pradžią ir pakvietė į jį įsitraukti visus jos narius. Kaip į popiežiaus kvietimą Bažnyčios nariams susitikti, kalbėtis ir klausytis vienas kito atsiliepė kunigai? Jūratė Kuodytė kalbina kunigą Rytį Baltrušaitį.
Naujas žurnalo „Kelionė" numeris (pristato Fausta Andriulytė).
Spaudos apžvalga: kaip karas Ukrainoje vėl privertė prabilti apie bepamirštamas aukos ir aukojimosi vertybes (parengė Giedrius Tamaševičius).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Genocido akivaizdoje naujos moralinės jėgos įgauna Jėzaus žodžiai iš Evangelijos pagal Matą: „Kokia gi žmogui nauda laimėti visą pasaulį, bet pakenkti savo gyvybei?” Daugiau kaip 60 metų mes Vakaruose kartojome: „Daugiau niekada!“, bet vis tiek nesugebėjome sustabdyti genocido Ruandoje, per vėlai ėmėme jį stabdyti Bosnijoje. Bet jei dabar nieko nedarysime ir leisime įvykti genocidui tame regione, kuris regėjo didžiausius Antrojo pasaulinio karo baisumus, ką tai sako apie mus? Plačiau apie tai klausykitės vedamojo skiltyje.
Kovo 11-osios sukaktis ir karas Ukrainoje: „Kaip ir visose istorijose, taip ir mūsiškėje ateina metas dideliems meilės išbandymams". Tomos Bružaitės komentaras.
„Šv. Sostas turėtų stabdyti ekumeninį bendradarbiavimą su Maskvos patriarchatu“, - užsienio krikščionišką spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Popiežius Pranciškus žino, kad jo raginimai nutraukti karą Ukrainoje mažai terūpi Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet jis žino ir tai, kad jo pareiga yra ir toliau kalbėti ir burti kitus maldai už taiką. 2021 m. balandį, kai iki Putino invazijos į Ukrainą buvo likę 10 mėnesių, Pranciškus išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienos ir sustiprėjusių susirėmimų tarp ukrainiečių ir Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje. Tą patį jis pakartojo gruodį, sausį ir kelissyk vasarį, kai jau atrodė, kad Putinas rimtai nusiteikęs pradėti puolimą. Pabrėždamas savo rūpesčio rimtumą, popiežius Pranciškus neišsikvietė Rusijos ambasadoriaus prie Šv. Sosto, bet asmeniškai nuvyko į ambasadą. Praėjus savaitei po invazijos, popiežius Pranciškus, susitikęs su Rytų Bažnyčių kongregacijos nariais, tarp jų ir graikų apeigų katalikų vadovais iš Ukrainos, Irako, Sirijos bei Etiopijos, sakė, kad labai dažnai „abiejų popiežių ir geros valios vyrų bei moterų perspėjimai lieka neišgirst. Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, kilo daugybė klausimų, kodėl tokios akivaizdžios agresijos akivaizdoje Šv. Sostas vengia atvirai įvardinti šalį užpuolikę. Apie tai Mažojoje studijoje kalbasi kun. Julius Sasnauskas ir Bažnyčios istorikas Arūnas Streikus.
Spaudos apžvalgą parengė Laurynas Peluritis.

Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Ne vieną savaitę savo sekmadienio kalbose ir trečiadienio visuotinėse audiencijose popiežius Pranciškus maldavo nepradėti karo ir pasisakė už taiką Ukrainoje, kvietė melstis ir pasninkauti. Vatikano valstybės sekretorius, kardinolas Pietro Parolinas irgi tiesiogiai bendravo su Ukrainos Katalikų Bažnyčios vadovais, reikšdamas solidarumą su bažnyčia ir visa šalimi. Tačiau visuose šiuose Šv. Sosto pasisakymuose trūko vienintelio žodžio – Rusija. „Žmonės bijo pasakyti, kad Rusija yra agresorė, nes tai arba nepatogu politine prasme, arba dėl Rusijos turimų milžiniškų finansinių šteklių“, - sakė Danielis Galadza, Ukrainos Katalikų Bažnyčios Kijevo arkieparchijos diakonas ir Romos Popiežiškojo Rytų instituto liturgijos profesorius. Jis nori, kad Šv. Sostas nesidrovėtų konkrečiai įvardinti Rusijos invazijos į šalį." - Plačiau apie tai - vedamojo skiltyje.
Filosofo Vytauto Ališausko komentaras apie invaziją į Ukrainą: „Dievų girnos mala ilgai, bet smulkiai".
Ukrainos įvykių atgarsius Vokietijos katalikų spaudoje apžvelgia Giedrius Tamaševičius.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Laisvėjant pandemijos ribojimams, atsidaro ir garsiosios katalikiškų piligrimysčių vietos. Kuo šiandien gyvena Medjugorjės Dievo Motinos šventovė, išgirsite vedamojo skiltyje.
Lietuviškai pasirodžiusią kartūzų ordino generalinio prioro Dom Dysmas de Lassus knygą „Vienuolinio gyvenimo pavojai ir nukrypimai" pristato „Magnificat leidinių" bendradarbė Inga Čiuberkytė.
Apie Vasario 16-ąją ir tikras problemas - Lauryno Peluričio apžvalga.
Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Tarptautinis olimpinis komitetas pabrėžia, jog politikos klausimais laikosi „neutralios“ pozicijos, tačiau tai yra naivu. Ten, kur žmonės, ten ir politika. Kad ir kaip skaudėtų širdį dėl sportininko, kuris daugybę metų ruošėsi, bet negalėjo dalyvauti olimpiadoje, yra dalykų, kurie žmogiškumo požiūriu yra svarbesni už sportą, o tarp tokių yra pasipriešinimas priverstiniam darbui, genocidui ir mėginimams užgniaužti demokratiją", - plačiau apie tai vedamojo skiltyje.
Vasario 13 d. Šiluvos piligrimų centre prasidės pirmasis renginys, kuriuo bus pažymėtos Katalikų Bažnyčios Kronikos 50-osios metinės. Ir netikėta, kad jis skirtas vaikams, mat bus pristatomas naujas ilistruotas pasakojimas „Kronika. Slaptos knygos istorija“. Visais laikais Šiluva buvo svarbi vieta Lietuvos tikintieisiems, tačiau ypatingą reikšmę ji įgijo sovietmenčiu. Klausytojų dėmesiui – Jūratės Kuodytės pokalbis su menotyrininke, Šiluvos muziejaus bendradarbe Rūta Giniūnaite.
Užsienio krikščioniškos spaudos apžvalgoje - sinodinio kelio naujienos Vokietijos Bažnyčioje (parengė Giedrius Tamaševičius).
Redaktorė Rūta Tumėnaitė