Modus

Garsioji japonų pianistė Aki Takahashi (g. 1944) drąsiai imasi naujosios stilistikos kompozicijų, interpretacijas paversdama tiesiog etaloninėmis. Laidoje pristatomi jos skambinami du 20 amžiaus novatoriai – italas Giacinto Scelsi (1905-1988) ir graikas Iannis Xenakis (1922-2001). Mąsli ir įtaigi Scelsi fortepijoninė muzika gana netikėtai papildo jo gerokai radikalesnių kamerinių ir orkestrinių kompozicijų pasaulį. Ekstremaliai komplikuota, užburiančios energijos ir išradingumo Xenakio pianistika žymi tolimiausias gyvo atlikimo ribas.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

XIX amžiuje kone visi dirigentai buvo kompozitoriai – vėliau ši perskyra tarp profesijų gilėjo. Vis dėlto komponuojantys dirigentai nėra retenybė.
Amerikietis dirigentas ir kompozitorius Michael Tilson Thomas (g. 1944) klausia: „Menininko gyvenime yra du pagrindiniai laikotarpiai. Pirmasis yra savęs kūrimas. Antroji, sunkesnė dalis – nueiti kelią. Kaip išlaikyti viziją, ją auginti ir ja dalytis?“
Venesuelietis dirigentas ir kompozitorius Gustavo Dudamel (g. 1981) teigia: „Taip, klasikinė muzika turi žavų techninį sudėtingumą. Bet galiausiai svarbu tai, ką tu jauti ir ką žmonės suvokia. Turime panaikinti žmonių baimes dėl klasikinės muzikos. Ji gali būti intelektuali, tačiau jos poveikis yra dvasinis.“

Ved. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Vokiečių ansamblis „MusikFabrik“ kartais imasi visiškai netikėtų idėjų. Prieš keletą metų ansamblio nariai tarsi pakeitė profesijas, išmokdami groti keisčiausiais instrumentais, dainuoti ir netgi šokti. Jie atliko vieną neįprasčiausių operų istorijoje – amerikiečio Harry Partch‘o (1901-1974) muzikinį teatrą „Įniršio iliuzija“ (Delusion of the Fury). Tai tarp 1965 ir 1966 metų kurtas „sapnų ir iliuzijų ritualas“, kuriame kompozitorius panaudoja japonų ir etiopų folklorines istorijas, jas traktuodamas originaliai ir net ekscentriškai. Žanras sujungia tragediją ir farsą, o autorius teigia tokiu būdu „įveikęs savo pyktį pasauliui“.
Aut. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pietų Afrika dėl ilgametės tarptautinės izoliacijos, taikytos dėl apartheido politikos – labai pavėluotai atsidūrė šiuolaikinės muzikos žemėlapyje. Tačiau per pastaruosius 30 metų kai kurie šalies kompozitoriai pelnė Vakarų pasaulio pripažinimą. Laidoje pristatomi keturi iš jų: Hendrik Hofmeyr (g. 1957), Andile Khumalo (g. 1978), Hannes Taljaard (g. 1971) Ir Bongani Ndodana-Breen (g. 1975).

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Šiais laikais dėmesys simfoniniam orkestui – sudėtingam ir neekonomiškam organizmui – gerokai sumažėjęs. Tačiau simfoninė muzika niekur neišnyko, ji kuriama ir atliekama nuolat. Laidoje aptariami trys ryškūs šiuolaikiniai simfonistai: danas Bent Sørensen (g. 1958), anglas Mark-Anthony Turnage (g. 1960) ir amerikietis Andrew Norman (g. 1979).

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Saksofonų kvartetas kai kurių šalių scenose bemaž toks pats populiarus kaip ir styginių kvartetas, nors repertuaro požiūriu labai skiriasi. Laidoje apžvelgiamos amerikietiškos kompozicijos, saksofonų kvartetui sukurtos per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Atkreipiamas dėmesys į konservatyvų ir akademišką stilių, vis labiau įsivyraujantį šio žanro kūriniuose.

Ved. Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Charlesas Ivesas (1874-1954) – didžioji ne tik moderniosios muzikos, bet ir apskritai meno istorijos paslaptis. Kone visą gyvenimą nesirūpinęs kūrybos sklaida ir kūręs tiesiog sau, iškilo kaip neįtikėtino masto ir reikšmės novatorius, išradęs ir atskleidęs daugybę dalykų, kurie ir šiandien stebina originalumu. Laidoje skamba Iveso muzika, sukurta tarp 1901 ir 1921 metų: tai bene „archaiškiausias“ „Modus“ grojaraštis per visą ilgametę laidos istoriją.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Ekvadore augęs ir mokęsis kompozitorius Mesías Maiguashca (g. 1938) vėliau persikėlė į Vokietiją. Ten jis kurį laiką dirbo Karlheinzo Stockhauseno asistentu Kiolno radijo elektroninėje studijoje. Tapęs vienu stipriausių tos srities profesionalų, Maiguashca nekartojo vokiškos elektronikos klišių, atsigręždamas į gimtosios šalies kultūrą, istoriją ir politiką. Jo kūriniuose naudojama elektronika ir aplinkos garsai, o kartais neriama ir į etninį instrumentarijų. Nuo pat jaunystės Maiguashca laikomas vienu ryškiausių Pietų Amerikos muzikos vienišių, susikūrusių unikalų kūrybinį identitetą.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Laidoje lyginamos dvi naujos amerikietiškos operos, sukurtos standartiniams teatrams ir disponuojančios visais jau keletą šimtmečių eksploatuojamais reliktais. Johno Adamso (g. 1947) opera „Auksinių vakarų merginos“ sukurta 2017 metais pagal Peterio Sellarso libretą, kuris ir tapo premjeros režisieriumi: joje pasakojama apie aukso karštligės laikus Kalifornijoje 19 a. viduryje. Tobiaso Pickerio (g. 1954) opera „Pabudimai“ sukurta 2022 metais pagal britų neurologo Oliverio Sachso bestselerį: ten kalbama apie 1966-1969 metų įvykius Bronkso ligoninėje, gydant encefalito epidemijos ir miego ligos aukas.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Londone gyvenanti iranietė Mariam Rezaei (g. 1984) yra kompozitorė, rašytoja, performerė, didžėjė ir improvizuotoja. Jos instrumentai – turnteiblai, vinilinių plokštelių sukimo konsolės, su kuriomis Rezaei išgauna ką tik panorėjusi. Labai didelė jos kompozicijų dalis skamba visiškai nepanašiai į elektronininę muziką. Rezaei palengva tolsta nuo įsisenėjusių tokios kūrybos standartų, ironiškai kalbėdama apie „requiem senąjai turnteiblistų gvardijai“, muzikos srautą modeliuodama kaip „greitaeigį garsinį siurealizmą“.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis