Modus

Olandų trimitininkas Marco Blaauw (g. 1965) yra vienas geriausių šio instrumento virtuozų istorijoje. Jis skiria ypatingą dėmesį šiuolaikinei muzikai, dažnai užsako naujus kūrinius. Kartais tai virsta tikra akrobatika, įveikiant neįmanomus pasažus, demonstruojant nepaprastą ištvermę, akimirksniu keičiant instrumentus. Marco Blaauw garsėja kaip solistas, dažnai pasitelkiantis įvairiausią elektroniką, tačiau svarbus ir jo ansamblinis muzikavimas: jis yra Kelno „MusikFabrik“ ilgametis narys.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Vokiečių elektroninės muzikos kūrėjas Klausas Schulze (1947-2022) laikomas vienu įtakingiausių šios srities menininkų. Jo muzika įtvirtina elektroninių „simfonijų“ formatą, ilgų trukmių, mąslios nuotaikos, paslaptingos atmosferos standartą, susilaukusį pripažinimo ir nesuskaitomų sekimų. Naudodamasis meditacinės muzikos priemonėmis, atklydusiomis iš Rytų muzikos, kartu Schulze tęsia ir Richardo Wagnerio tradiciją, nors niekad nesitraukia iš populiaresnės estetikos teritorijos. Jo muzika skleidžia ezoterinę šviesą, skatina užsimiršti ir nerti į keistus elektroninius sapnus.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Smuikininkių repertuaras dažnai konservatyvus ir orientuotas į praeitį, adresuotas puošnioms koncertinėms salėms, bet kartais pasitaiko įdomių išimčių. Laidoje aptariamos keturios jaunosios kartos virtuozės, reguliariai dalyvaujančios naujosios muzikos scenoje: Hilary Hahn, Mari Samuelsen, Janine Jansen ir Nicola Benedetti.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo aštuntojoje, baigiamojoje laidoje kalbama apie kompozitoriaus paskutiniojo dešimtmečio kūrinius. „Kūryba yra mūšis... Tai kova, kad sukurtumėte ką nors įdomaus... Nepaisant nieko, turite dirbti toliau" – sakė Xenakis.

Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo septintoje laidoje pasakojama apie vieną įdomiausių kompozitoriaus-architekto darbų – politopą „Persepolis“ (1971), realizuotą Širazo-Persepolio festivalyje Irane. Šis veikalas tapo atspirties tašku elektroninės ir triukšmų muzikos kūrėjams bei multimedijų menininkams, todėl ligšiol įvairiai cituojamas ir perdirbamas.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo šeštojoje laidoje aptariamos įdomios paralelės tarp Paryžiuje gyvenusio graiko ir okupuotoje Lietuvoje kūrusių kompozitorių. Nepaisant radikaliai skirtingų sąlygų, kai kurios „ore skraidžiusios“ idėjos palietė tarpusavyje kontaktų neturėjusius kūrėjus.
Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo penktojoje laidoje pasakojama apie Xenakio architektūrinę veiklą. Xenakis keliolika metų dirbo Le Corbusier biure, su juo kūrė Turetės vienuolyną, Čandigaro miestą, Marselio ir Nanto komunalinius pastatus. Geriausiai žinomas jų bendras darbas buvo „Philips“ paviljonas Briuselio pasaulinėje parodoje 1958 metais. Xenakio architektūrinės idėjos buvo tampriai susijusios su jo muzikiniais sumanymais ir struktūromis. Jis iki pat senatvės projektavo įvairius pastatus ir skelbė architektūrines teorijas, tačiau labiausiai išgarsėjo hibridiniais, jo muziką ir architektūrą jungusiais multimedijos projektais, kuriuos vadino politopais.
Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo ketvirtojoje laidoje pasakojama apie kompozitoriaus aistrą mušamiesiems instrumentams ir įmantriems ritmams. Xenakis įkvėpimo ieško labai įvairiose sferose: indų, japonų, vietnamiečių, arabų, afrikiečių tradicijose, kita vertus, fizikos ir matematikos teorijose. Jam pavyksta atrasti originalią jungtį tarp pirmykščio ritmo siausmo ir šiuolaikiško multikultūrinio skambesio.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo trečiojoje laidoje pasakojama apie kompozitoriaus aistrą Antikos kultūrai ir tradicijoms, kurias jis bando savaip gaivinti ir naujai įprasminti. Xenakis yra sakęs, kad „pavėlavo gimti 25 amžiais“ ir jaučiasi esąs Antikos graiku. Tas seniai praeitų laikų dvelksmas atsiskleidžia kone kiekviename jo kūrinyje, neretai traktuojančiame įvairias antikines istorijas, personažus ir mitus. Xenakis mėgina prikelti ir antikinį graikų teatrą, kurdamas brutalų, negailestingą ir labai paveikų vyksmą, gerokai besiskiriantį nuo kitų 20 amžiaus antrosios pusės bandymų reanimuoti antikines dramas ir tragedijas.
Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis.

Iannio Xenakio 100-mečiui skirto ciklo antrojoje laidoje pasakojama apie vieną mėgstamiausių kompozitoriaus instrumentų. Xenakis atranda naujas klavesino galimybes, visiškai nutoldamas nuo įsigalėjusios barokinės šio instrumento tradicijos. Xenakio klavesinas nelyg perkusinis ar net elektroninis instrumentas, neįtikėtino ritminio lankstumo, fantastiško tempo ir griausmingų tekstūrų išgavimo įrankis. Kompozitorius dažnai naudoja mikrofoninį pastiprinimą, dėl ko klavesinas lengvai konkuruoja su triukšminga perkusija ir aštraus skambesio ansambliais.

Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas.