Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje - rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.

Šio susitikimo metu interpretavome, kaip galimai atrodys DJ pultas po 10 metų?

Anksčiau DJ valandų valandas ieškodavo muzikos viniluose, kad sukurtų idealų vakarėlio grojaraštį. Šiandien – algoritmas tai padaro per sekundę. Ar visdar svarbus ir kuo svarbus DJ vaidmuo šiais neaprėpiamų technologijų laikais?

Savo patirtimi pasidalins ir rubrikos pašnekovas - melomanas ir gurmanas, DJ ir gerų garsų kolekcionierius – Tomas Vėjas.

Ved. Kamilė Tumelytė

Pirmadieniais 12 val. LRT Opus laidos “Dienos pulsas” eteryje startuoja nauja rubrika “OPUS Q” - apie dirbtinį intelektą muzikoje.

Pirmojo susitikimo metu padiskutuosime, kas kuria hitus – žmogus ar algoritmas?

Ar gebame atskirti žmogaus kurtą muziką nuo dirbtinio intelekto? Ar tikrai verta demonizuoti DI kūrybiniame procese?

Savo patirtimi pasidalins ir rubrikos pašnekovas - grupės “happyendless” narys, muzikos prodiuseris Andrius Kauklys.

Ved. Kamilė Tumelytė

Kai norima muzika prieinama vos keliais paspaudimais, vinilinė plokštelė gali atrodyti kaip tikra atgyvena. Sunki, nekomfortiška ir nuolat reikalaujanti klausytojo dėmesio, ji neturėtų būti paklausi šiuolaikinei greitai visuomenei. Nepaisant formato trūkumų plokštelė vis dar randa savo vietą melomanų namuose ar net reive.
LP plokštelė paliko pėdsaką ne tik muzikos įrašymo istorijoje, bet ir muzikos kūrime. Ar pagalvojate, jog be šios laikmenos negalėtumėte klausytis savo mėgstamiausių Hiphopo atlikėjų? Apie plokštelės ir šio žanro sąsają bei jos grojimo technikas pasakoja DJ Dee. Taip pat ieškodama priežasčių, kodėl muzikos mylėtojai vis dar kolekcionuoja šią laikmeną ir kokia jos laukia ateitis, nusprendžiau pakalbėti su vinilų leidyklos „Juoda banga“ įkūrėju Rolandu Geistaru.
Kol į muzikos industriją iš lėto skverbiasi dirbtinio intelekto įrankiai, šiuo radijo dokumentikos epizodu muzikos mylėtojai yra kviečiami pasigilinti į vinilinės plokštelės reikšmę muzikos istorijai, grojimui ir žmogui.

Autorė Indrė Vaikasaitė

Elena Neniškytė – UMIKO Kotori su pavasariu pristato naują kūrinį, žada albumą ir vaizdo klipą: „Nuo rudens kūriau, nespaudžiau savęs į jokius rėmus. Turėjau tikslą – tobulinti garsinį skambesį, įnešti daugiau kokybės. Man atrodo, pavyko, labiausiai tuo džiaugiuosi“, – prieš „Slowey“ premjerą pasakojo atlikėja. Daina labai primena amerikietišką soul: „Kokybės kartelė – atlikimo, aranžuotės, garso, su įrašams pakviestais kolegomis, pakilo į dar aukštesnį lygį. Žaviuosi šiais muzikantais, didžiuojuosi. Kūrinys tiesiog wow!“, – sakė J Dilla įkvėpta E. Neniškytė. Balandžio 19 d. pasirodys įrašas, kurį UMIKO Kotori norėtų nusiųsti reperiui Busta Rhymes. Nenuspėjamas naujas atlikėjos albumas – gegužę. Ved. Marius Andrijauskas

Donatas Rinkevičius – „Deep Shoq“ po kelerių metų grįžta su nauju elektroninės muzikos albumu. Matthew Debondt įkurtoje prancūzų leidybinėje kompanijoje „Lo-fi Clouds“ išleistas „Libra“ iškart tampa naujuoju LRT OPUS „Savaitės albumu“: „Ankstesnis albumas „Voyage“ buvo labiau lo-fi, hip hopo skambesio, ką tuo metu norėjau padaryti. Vėliau grįžau prie sau artimesnio uptempo – atmosferinės melodingos elektronikos. Jai buvau pasiruošęs ir gerus pora metų kūriau. Norėjau vėl parodyti savo kiek judresnę, melodingesnę kūrybinę pusę“, – apie ilgagrojį „Libra“ pasakojo D. Rinkevičius. Albumo plokšteles gamino vienetinių ir mažų tiražų vinilo plokštelių įrašų studijos „Darkroom Records“ įkūrėjas Dovilis Paliukas. Ved. Marius Andrijauskas

Antrasis „Kai Tamsu“ mini albumas „Tamsa Tavyje“ skamba švariau. Jame yra nauja kūrinio „Juoda Saulė“ versija: „Kai 2023 m. su daina „Juoda Saulė“ dalyvavome „LRT OPUS Talento“ konkurse, komisija sakė, kad trūksta kūrybingumo. Priėmiau tai asmeniškai ir padariau įdomiau“, – sako grupės gitaristas Andrius Juškevičius. „Tamsa Tavyje“ kelionė per etapus, kuriuose susilieja ribos tarp meilės, beprotybės ir savidestrukcijos, o žvilgsnis į praeitį atveria sielos žaizdas: „4 dainos, atskiros istorijos apie tamsą, gilus žvilgsnis į savo vidų. Tai dažnai atveria ne pačius lengviausius dalykus. Bet per kūrybą tas sunkias būsenas įprasminame“, – atskleidžia žodžių autorė Irena Jaškauskaitė. Antrajame grupės mini albume atsiskleidžia skirtingos istorijos, perteikiamos melodinga, emocijų kupina išraiška. Ved. Marius Andrijauskas

Dešimtmetį Lietuvoje gyvenanti Sandra Carrillo aplinkinius nuolat priverčia šypsotis ir suklusti. Lietuviškai pramokusi ispanė su gausia kūrybine komanda pristato trimis kalbomis įrašytą albumą „LAUMĖ“: „Jau seniai norėjau įrašyti albumą, bet neturėjau šalia tinkamų žmonių ir visos istorijos. Bet atėjo laikas. Su savo draugais kasdien bendrauju ispaniškai, angliškai ir lietuviškai. Po dešimties metų Lietuvoje savęs paklausiau – kodėl ne? Visuomet bandau kažką daryti su muzika“, – apie albumo atsiradimą pasakoja S. Carrillo. Laumės mitas šiuolaikinėje muzikoje, moteriškumas ir vidinė moters stiprybė, prisitaikymas naujoje šalyje – 11-os kūrinių rinkinyje „LAUMĖ“. Ved. Marius Andrijauskas

„Kodėl nedarau to, ko noriu?“ – centrinė frazė. Dažnai savo gyvenimuose nedarome to, ko norime, to, ką jaučiame, liekame vietose, kuriose nebenorime būti, kalbamės su žmonėmis, nors norime išeiti iš pokalbio. Degantys paukščiai šiuo atveju yra žmogaus viduje. Jie dega, bet negali išsiveržti. Atrodo, nori trankyti galvą į sieną, bet vis tiek neišdrįsti imtis veiksmų.“ – apie naują dueto„Kamanių šilelis“ kūrinį „Degantys paukščiai“ pasakoja dainų autorė ir atlikėja, teatro režisierė Kamilė Gudmonaitė. Jai antrina muzikantas, aktorius Mantas Zemleckas. Ir priduria: kūrybiniame procese jie su Kamile ne atspindi vienas kitą veidrodžiu, o pasiūlo kitą perspektyvą.

Apie jau kurį laiką liepsnojančius „Degančius paukščius“, dainos svarbą, lygiagrečiai pasirodžiusį vaizdo klipą, kūrybinius kontrastus ir, žinoma, kol kas didžiausią, 15 kūrybos metų švenčiantį „Kamanių šilelio“ koncertą kovo 14 d. – pokalbyje LRT OPUS studijoje.

Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Nuo filologijos iki teatro muzikos garsinių metaforų ir Hagos konservatorijos. Tokį kelią nuėjusi Gabija Gaigalaitė – Hedda Gamma pristato elektroninės muzikos albumą „Language Is Our Tuning System“. Kūrinio pavadinime slypinti metafora apibendrina albumo esmę – kaip kalba keičia mūsų pasaulio pažinimą, suvokimą ir santykį su kitu: „Daug šios vokalinės muzikos gimsta tiesiog improvizuojant, įrašinėjant, dubliuojant tuos įrašus. Ir iš kažkur tavyje atsiranda melodijos. Hagos konservatorija gerai žinoma ankstyvaisiais garso eksperimentais, radijo menu, konkrečiąja muzika. Žavesys garsui, jo grynumui, netikėtumui ir paskatino studijas. Norėjosi kažko naujo“, – apie elektroninės muzikos kryptį pasakoja atlikėja ir prodiuserė. Ved. Marius Andrijauskas

Elektroninė simfonija, skambėjusi „Druskininkų – 2025-ųjų Lietuvos kultūros sostinės“ atidaryme, sukurta pagal renginių režisieriaus Aurimo Kamantausko viziją. Simboliška, ją išpildė iš Druskininkų kilęs elektroninės muzikos kūrėjas Liudas Lazauskas – Roe Deers: „Neeilinė patirtis, norėjosi nesugadinti, neišdarkyti tos kūrybos, to didelio muzikinio palikimo. Ribų nebuvimas buvo geriausias dalykas. Nesame kūrę kažko panašaus. Simfoninė dramaturgija išliko net ir remiantis elektronine muzika. Kūrėme programą, kuri buvo sudaryta iš keturių stichijų“, - pasakoja L. Lazauskas. „Kitas etapas galėtų būti, kad visas kūrinys pereina į sceną kaip repertuarinis spektaklis, kurį būtų galima žiūrėti – labai norėčiau, tokia nauja svajonė“, - atvirauja A. Kamantauskas. Dar viena duoklė iškiliam Lietuvos kompozitoriui Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui jo 150-ųjų gimimo metinių proga – vinilo plokštelė „Didysis Čiurlys“. Ved. Marius Andrijauskas