Pasaulio laikas

Pandemija ir jos sukeltos pasekmės, masiniai protestai už juodaodžių teises, pasikeitimai Baltarusijos pilietinėje visuomenėje, auganti Kinijos įtaka, šiltėjantys arabų šalių ir Izraelio santykiai bei kitos temos, kurias užgožė pandemija.

2020-uosius laidoje apžvelgia Vilniaus universiteto dėstytojai ir tyrėjai Konstantinas Andrijauskas, Ieva Giedraitytė, Šarūnas Rinkevičius ir Aivaras Žukauskas.

Ved. Indrė Urbaitė ir Sigita Vegytė

Liekant akimirkoms iki galutinio termino pasiekti susitarimą dėl ateities ES ir JK santykių - žuvininkystė panašu kiša koją išeitį rasti. Virš galvos Londonui kabo ir augantis nerimas dėl skylančios Šiaurės Airijos visuomenės ir čia atsinaujinti galinčių neramumų. JK taip pat turi galvoti ir apie priklausomybės siekti žadančią Škotiją.

Paskelbta, kad vieną ryškiausių Rusijos opozicijos atstovų Aleksėjų Navalną jau daugiau nei trejus metus seka Rusijos specialiosios tarnybos. Taip pat skelbiama, kad Navalną bandyta nunuodyti ne kartą. Tačiau specialistai pastebi, kad Rusijos tikslas galėjo būti ne nužudyti Navalną, o pati Rusijos opozicija ne tokia, kokią suprantame Vakaruose.

Šiaurės Nigerijoje į mokyklą įsiveržia ginkluota gauja ir pagrobia daugiau nei 300 berniukų. Jau netrukus už šį nusikaltimą atsakomybę prisiima šalyje veikianti Boko Haram. Vietos valdžia teigia neturinti įrodymų, kad teroristinė organizacija išties įvykdė pagrobimus, tačiau nerimas dėl vėl intensyvėjančios Boko Haram jau kyla.

Ved. Indrė Urbaitė

64 procentai britų savęs neįvardija europiečiais. Dalies ekspertų manymu, būtent tai ir buvo viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl Brexit referendumas baigėsi išstojimu. Tačiau tai ne nauja tendencija, o veikiau šimtmečius besitęsiantis reiškinys, kuriam įtakos turėjo Jungtinės Karalystės istorija.

Bangladešas į ekspertų teigimu gyvenimui nepritaikytą salą kelia dalį rohinjų pabėgėlių. Dešimtmečius jie prieglobsčio nuo persekiojimo Mianmare ieškojo kaimynėje. Tačiau dabar žmogaus teisių ekspertai teigia, kad ši bendruomenė atsidūrė akligatvyje – į tėvynę grįžti negali, o Bangladeše taip pat darosi nesaugu.

Džordžas Sorosas – kas jis, ir kodėl šis filantropas tapo pasaulyje sklandančių sąmokslo teorijų objektu?

Ved. Indrė Urbaitė

Kuo skiriasi vakcinos nuo COVID-19 ir kada tikėtis skiepų? Indijoje vykdoma žemės ūkio reforma, dešimtys tūkstančių ūkininkų protestuoja. Dėl konflikto Etiopijoje į Sudaną gali išvykdi dar kelios dešimtys tūkstančių pabėgėlių. Ved. Greta Klimkaitė

„Protestai Baltarusijoje tęsiasi ketvirtą mėnesį, tačiau Aliaksandras Lukašenka nesitraukia. Ir nors pasikeitimų valdžioje nematyti, galima užčiuopti tam tikrų pokyčių ir tendencijų visuomenėje“, - sako VU TSPMI doktorantas Aivaras Žukauskas. Pasak jo, nors kartais atrodo, kad sukilo visa Baltarusija, gyventojai vis dar išlieka pasidaliję į dvi apylyges stovyklas – prieš ir už Lukašenką. Visgi, šie protestai rodo išaugusį solidarumą tarp demokratiškesnės šalies norinčių gyventojų.


JAV iš vidaus skaldančio konflikto šaknys glūdi ne ekonomikoje, o kultūriniuose karuose – taip sako Bardo koledžo profesorius Rogeris Berkowitzas, tyrinėjantis totalitarizmo ištakas aprašiusios filosofės Hannos Arendt darbus. Pasak jo, išrinktojo prezidento Joe Bideno laukia sunkūs ketveri metai ne tik dėl aiškiai matomo dviejų faktinių pasaulių išsiskyrimo, bet ir dėl to, kad teks ieškoti vienijančios vizijos.


Honkonge jau kelis mėnesius galioja nacionalinis saugumo įstatymas. Nuo jo įsigaliojimo įtampa jaučiama visame mieste. Prodemokratiški Honkongo atstovai parlamente palieka savo postus, o protestuotojai rengia pavienes akcijas. Visgi, baiminamasi, kad ateityje Kinija prasiverženčius demokratinius protestus tildys vis žiauresnėmis priemonėmis.


Ved. Sigita Vegytė

Baltarusijoje ketvirtą mėnesį gyventojams toliau reikalaujant Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo, pokalbis apie pastaruosius protestus ir jų organizavimą su dvi savaites Minkse praleidusiu Tomu Valkausku. Jis už dalyvavimą sekmadienio marše buvo sulaikytas ir kalėjime praleido 10 parų.

Lenkijoje tebesitęsiant protestams dėl valdžios ketinimų visiškai uždrausti abortus, įtampa toliau kaista ir, pasak kai kurių stebėtojų, veda šalį politinės krizės link. Tačiau dėl šio ir kitų žmogaus teisių klausimų partijos „Teisė ir teisingumas“ vadovaujama vyriausybė, gali sulaukti didesnio spaudimo iš būsimos JAV administracijos, kuriai vadovaus išrinktasis prezidentas demokratas Džo Baidenas.

Penkiolika Azijos ir Ramiojo vandenyno valstybių pasirašė didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos sutartį, apimančią trečdalį pasaulio gyventojų. Ekspertai sutartį vadina Kinijos pergale ir savo įtakos regione įtvirtinimu.

Ved. Sigita Vegytė

Sirijos prezidentas kviečia pabėgėlius grįžti į šalį ir padėti ją atstatyti. Interviu su Meksikos žurnalistu, kuris dėl pavojaus gyvybei turėjo palikti šalį. Kaip skiriasi Europos ir JAV socialinės politikos suvokimas bei įgyvendinimas? Ved. Greta Klimkaitė

Naujuoju JAV prezidentu tapo demokratas Joe Bidenas. Kokia dabar bus Jungtinių Amerikos Valstijų kryptis? Lenkijoje nuo spalio 22 dienos vyksta protestai dėl šalies Konstitucinio Teismo priimto abortų įstatymo, kuriuo buvo pažymima, kad nėštumo nutraukimas, vaisiaus apsigimimo atveju, yra „nesuderinamas“ su gyvybės apsaugos principu. Didžiausiose protestuose nuo Komunizmo griūties protestuose asmenys skanduoja, jog norėtų padaryti abortą dabartinei Vyriausybei arba liepia jai atsiknisti. Ko iš tiesų siekia protestuotojai, ar jie nori pakeisti tik abortų įstatymą? Šiaurės Korėja dažnai laikoma atsilikusia valstybe, tačiau jos kariniai galingumai – vieni didžiausių pasaulyje. Naujausia ginkluotė tik įrodo, kad šios šalies grėsmė tik plečiasi, o modernios raketos gali pasiekti jau ir JAV. Ved Eglė Zubriūtė

Savaitę streikuoja Baltarusijos darbininkai bei studentai. Specialistai teigia, kad pusę valstybės BVP sukuriančių valstybinių įmonių paralyžiavimas gali pasijusti tik po kelių mėnesių. Ir nors ekonominės prognozės gyventojams liūdnos, apžvalgininkai pastebi, kad Baltarusijos streikai - didžiulis smūgis A.Lukašenkos politiniam įvaizdžiui.
Kelios dienos iki JAV rinkimų - žvilgsnis į susiskaldžiusią šalies visuomenę. Apklausos rodo, kad erdvės kompromisams tarp Respublikonų ir Demokratų lieka vis mažiau, nes bemaž kiekviena problema tampa politiškai poliarizuota.
Čilės gyventojai pasiekė savo - protestais išsireikalautame referendume pasisakė už konstitucijos keitimą. Gyventojai teigia, kad diktatoriaus A.Pinočetos laikus menantis įstatymas - pagrindinė priežastis kodėl Čilė išlieka bene didžiausią nelygybę turinčia šalimi pasaulyje.

Ved. Indrė Urbaitė

Nigerijoje kelias savaitės tęsiasi portestai prieš policijos brutalumą. Nevyriausybinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad būtent jauni žmonės dažniausiai ir tampa saugumo pajėgų aukomis. Būtent jaunimas ir ypač Nigerijos IT bendruomenė ir išjudino protestus šalyje.

Lapkričio pradžioje vyksiančių Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų baigtį nulems vadinamosios „svyruojančios“ valstijos. Laidoje aiškinamės, kodėl jos svyruoja ir kurią pusę – demokratų ar respublikonų – tikėtina, kad nusvirs šįkart.

Tarptautinė teisė teigia, kad nepripažintos valstybės egzistuoti negali. Tačiau realybėje jos gyvuoja. Viena tokių – Kalnų Karabachas, kur toliau tęsiasi ginkluotas konfliktas. Nepripažintų valstybių problematiką tyrinėjantis teisininkas ir žurnalistas Tomasz Grzywaczewski teigia, kad iki šiol tarptautinė bendruomenė nežino kaip elgtis su tokiais regionas, o kol vyksta konfliktai – kenčia čia gyvenantys žmonės.

Ved. Sigita Vegytė