2019 metų pasaulio įvykių apžvalga.

Donaldo Trumpo apkalta – kokios įtakos ji gali turėti kitų metų rinkimams? Tūkstančiai žmonių Indijoje protestuoja prieš naują pilietybės įstatymą, kuris vadinamas antimusulmonišku. Technologijų milžinėms „Apple“, „Microsoft“, „Google“ ir „Tesla“ iškeltas ieškinys dėl vaikų išnaudojimo darbui Kongo Demokratinės Respublikos kasyklose. Ved. Sigita Vegytė

Didžiausią laimėjimą nuo 1987 m. iškovoję konservatoriai Jungtinės Karalystės parlamente turės dar 80 vietų. Stipri dauguma padės sprendžiant su „Brexitu“ susijusius klausimus, priimti reikiamus įstatymus. Tuo metu opozicija, apžvalgininkų teigimu, sutrikusi. Leiboristai, patyrę didžiausią pralaimėjimą nuo 1935 m., netrukus rinks naują vadovą. Iš pareigų pasitraukė ir liberalų demokratų vadovė, kuri į parlamentą išvis nepateko. Vienintelė Škotijos nacionalinė partija džiaugiasi padidinusi vietų skaičių ir kalba apie antrą nepriklausomybės referendumą.
Tarptautiniame teisingumo teisme Hagoje svarstant Mianmaro musulmonų mažumos rohinjų genocido bylą, šalies interesus ginti atvažiavo de facto šalies vadovė Aung San Suu Kyi. Nobelio Taikos premiją 1991 m. gavusi politikė kritikuojama, kad vykstant genocidui kaip šalies vadovė nesiėmė reikiamų veiksmų.
Jungtinių Valstijų teismas šią savaitę nurodė, kad Donaldo Trumpo administracija negali sienos su Meksika statyboms naudoti lėšas, numatytas gynybai. Tačiau ši siena, pasak ekspertų, tapo politiniu Trumpo simboliu, ir tikėtina, kad tai gali būti pasitelkta ir prieš artėjančius prezidento rinkimus. O kiek vadinamosios Trumpo sienos pastatyta iki šiol?

Ekspertai pastebi, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas įgauna vis daugiau įtakos tarptautinėje politikoje.

Čilėje nuo spalio vidurio tęsiasi protestai. Pokalbis su juose dalyvaujančiu Leonardo Maldonado.

Danijos žvalgyba Grenlandijos klausimą išskiria kaip vieną svarbiausių šalies saugumo iššūkių. Tokios pozicijos imtasi ne tik po Donaldo Trumpo pareiškimų apie salos pirkimą. Kodėl ir kitos didžiosios galios domisi Grenlandija, kuo ji ypatinga?

Padaugėjo į Graikijos salas atvykstančių nelegalių migrantų – kaip atrodo gyvenimas perpildytose pabėgėlių stovyklose?

Irake vyksta protestai. Reikalaujama sisteminių pokyčių.

Ekspertai augančią Kinijos galią laiko pagrindiniu iššūkiu dabartiniam Jungtinių Valstijų dominavimui pasaulyje. Kinai visuose žemynuose investuoja į kritinę infrastruktūrą, nekilnojamąjį turtą bei informacines technologijas. Ir nors tvirtinama, kad Kinija nusiteikusi taikiai, šalis išsikėlusi tikslą per ateinančius trisdešimt metų tapti pasaulinio lygio karine galia. Politikos mokslų atstovai kelia klausimus, ar ateityje galima tikėtis Kinijos karinio susidūrimo su Amerika. Pokalbis su Notingemo universiteto Ningbo Kinijoje Tarptautinių studijų instituto vadovu Gregoty Moore.

Vokietija paskelbė, kad iki 2024 m. gynybai skirs 1,5 proc. BVP, o po dar septynerių metų – 2031 m. – turėtų pasiekti ir 2 proc. Šalis dažnai sulaukia kritikos iš Donaldo Trumpo, kad esą per mažai skiria gynybai. Tačiau pastaraisiais metais Berlynas finansavimą didina bene sparčiausiai Europoje.

Nuo Maidano įvykių pradžios Ukrainoje praėjo 6 metai.

Turkija į gimtąsias šalis pradėjo deportuoti „Islamo valstybės“ gretose kovojusius užsieniečius ir jų šeimų narius, tačiau daugelis valstybių savo piliečių priimti nenori. Donaldo Trumpo apkaltos procesas. Po Evo Moraleso atsistatydinimo, Bolivijoje politinė krizė – protestuoja ir jo šalininkai, ir priešininkai. Venecijoje dėl potvynių paskelbtas aukščiausio lygio pavojus.

Ispanijoje vykstant antriems rinkimams šįmet, apžvalgininkai teigia, kad daugiausia balsų ir vėl turėtų surinkti dabartinio premjero „socialistų darbininkų“ partija. Visgi nežinia, ar po balsavimo šaliai pavyks išbristi iš politinės krizės. Ekspertų teigimu, tikėtina, kad daugumos surinkti nė viena partija neįstengs, o tai reikš koalicines derybas. Praėjusį kartą jos baigėsi pirmalaikiais rinkimais. Situaciją sunkina ir Katalonijos klausimas, kurio neišsprendus, kai kurių apžvalgininkų manymu, Ispanija bus sunkiai valdoma. Daliai nerimą kelia kylanti kraštutinės dešinės partija „Vox“, kuri vietų skaičių parlamente turėtų padvigubinti.
Iš kalėjimo paleistas buvęs Brazilijos prezidentas Luiz Inácio Lula da Silva, tačiau neaišku, ar artimiausiu metu nebus grąžintas atgal. Aukščiausiasis teismas išlaisvino jį tol, kol bus išnaudotos visos teisinės galimybės apeliuoti da Silvai skirtą 12 m. bausmę. Buvęs Brazilijos prezidentas kaltinamas nedeklaravęs, kad dovanų priėmė prabangų butą, nors teigiama, kad jame išties negyveno. Daugelio politine vadinama byla yra dalis prieš kelerius metus šalį sukrėtusios „mašinų plovyklos“ (angl. „Operation Car Wash“) skandalo, kai atskleistos didžiulio masto korupcinės schemos, susijusios su valstybine naftos įmone „Petrobras“.
Pastarąjį dešimtmetį nuo 2008 m. ekonominės krizės Europoje smarkiai išaugo Kinijos investicijos. Tačiau žemyno valstybės ima vis labiau nerimauti dėl rizikų, kurios kyla kinams perimant strategiškai svarbių objektų bei technologijų kontrolę.
Ved. Indrė Urbaitė Sekmadienį 12.10 val. per LRT RADIJĄ. Kartojama pirmadienį 00.05 val.

Ispanijoje perlaidotas diktatorius Fransiskas Frankas. Kodėl dar negriuvo visi jam skirti paminklai?

Jungtinės Karalystės parlamentas šeštadienį dėl naujai Boriso Johnsono su Briuseliu suderėto „Brexit“ susitarimo nebalsavo. Politologai sako, kad dabar tikėtini visi scenarijai. Šimtai tūkstančių Katalonijos gyventojų visą savaitę protestuoja – taikūs protestai perauga į riaušes. Nei Katalonijos, nei Ispanijos valdžia konkrečių sprendimų nesiima. Dėl išaugusio nusikalstamumo Švedijoje sunerimę ne tik gyventojai, bet ir kaimynė Danija, kuri stiprina pasienio apsaugą. Pokalbis su „Gydytojai be sienų“ dirbančiu Andriumi Slavuckiu apie humanitarinę pagalbą karo niokojamame Jemene.