Dokumentiniame Eglės Vertelytės filme „Sėkmės vadybininkai“ grupė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrinėja, kaip žmonės įvairiose kultūrose moka susidoroti su nežinomybės pojūčiu savo gyvenime, kaip pasitinkama lemtis ir priimami sprendimai, kokią vietą gyvenime užima sėkmė ir atsitiktinumas. Keliaudami po Indiją mokslininkai bendrauja su „profesionaliais likimo žinovais“ – Bengalijos astrologais, diskutuoja su mokslininkais ir vienuoliais, dalyvauja apeigose bei ritualuose. Pokalbis su filmo režisiere ir dviem mokslininkais - Indologijos ir budizmo studijų profesoriumi, Azijos kultūrų analitiku Audriumi Beinoriumi bei filosofu Viliumi Dranseika.

„Praėję metai kino industrijoje mažai kuo nustebino. Kino teatruose karaliavo nostalgija tęsiniams ir filmų frančizėms, o originalus turinys ne visada atnešė pelno, kurio buvo tikėtasi“, - 2022-uosius kino pasaulyje apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.

Ved. Austėja Kuskienė

„Yra kinas ir yra projektai. Meniniame kine vis dėlto turi būti kažkokia žinia žiūrovams, kažkokia idėja. O projektas yra... na, „Kakę Makę“ vadinu projektu “, – sako animacijos režisierius Ilja Bereznickas, pastebėdamas, kad būtent idėjos ir gilesnės minties pasigenda šiuolaikinėje Lietuvos animacijoje. Pokalbis su ką tik 75-metį atšventusiu kūrėju apie karikatūros įtaką animacijai, karjerą, prasidėjusią Vilniaus naktiniuose klubuose, ir pastabas dabartiniams kūrėjams.

Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia NETFLIX platformoje rodomą serialo „Alice in Borderline“ antrąjį sezoną.

Ved. Austėja Kuskienė

2022-ųjų pabaigoje nepriklausoma organizacija „Be kompanijos“ paskelbė, kad „auga į didelę šokio menininkų kompaniją“. Tad pirmajame 2023-ųjų „Performanse“ su šios kompanijos menininkėmis Agniete Lisičkinaite ir Greta Grinevičiūte kalbamės apie tai, kokios jėgos pastaruosius metus stipriausiai formavo Lietuvos šokėjus, skatino ar slopino jų augimą. Kodėl šiuolaikinio šokio darbai vis dar nevisada papuola į ryškiausių pasiekimų sąrašus, nors tų pasiekimų netrūksta? Kokį praėjusių metų socialinį ir psichologinį Lietuvos šokėjo portretą nupieštų menininkės? Ir kodėl joms vis dar gera, o kartais jau nebegera kurti dviese?

Ved. Indrė Kaminckaitė

Nuotr. aut. Martynas Norvaiša

„Norisi apibendrinti, apie ką yra ši kino karta, kuri, faktas, yra ryški. Man pasirodė, kad didžioji dalis filmų, kurie sėkmingiausiai pasiekia festivalius arba yra labiausiai matomi žiniasklaidoje, turi bendrumą – tai absurdo komizmas. Savo darbe naudoju šią sąvoką ir bandau išgryninti kas tai yra iš režsieriaus požiūrio taško“, – sako absurdo komizmą kaip režisūrinę strategiją kine tyrinėjant režisierė Akvilė Gelažiūtė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojanti meno doktorantūroje. Pokalbis apie absurdo komizmą bei nesąmones filmuose.

„Panašu, kad net ir į pačią juostą prodiuseriai nenorėjo investuoti lėšų. Houston pasaulinis turas, 1994-ųjų Nelsonui Mandelai skirtas koncertas ar himno atlikimas „Superbowl“ metu atrodo itin pigiai nufilmuoti. Akis bado prasti specialieji efektai, kuriais bandoma sukurti didelės žmonių masės įspūdį, kai prie scenos akivaizdžiai stovi mažas būrelis žmonių“, – „Aš noriu šokti. Whitney Houston filmą“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.

Ved. Austėja Kuskienė

Sukurti jaukią ir saugią aplinką aktoriams, surasti filmo režisieriams reikiamų aktorių pagrindiniams vaidmenims ir masuotėms, ieškoti nematytų veidų ir talentingų potencialių aktorių - tai tik maža dalis atsakomybių, krintančių ant aktorių atrankos režisierių pečių. Apie dažniau „kastingu“ vadinamą procesą - atrankos režisierė Marija Kavtaradzė ir „Editos kastingo“ kino atrankos režisierė Kristina Kolytė.

„Ar „Įsikūnijimui“ reikėjo tęsinio? 2010-ais teigiamas atsakymas į šį klausimą buvo savaime suprantamas. 2022-ais, kai kino teatruose pagaliau startavo „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ – jau nebe. Prieš dešimtmetį „Avataras“ mušė rekordus. Dabar retas prisimins jo pagrindinių personažų vardus“, - J. Camerono filmą „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Ved. Austėja Kuskienė

„Garsas kine – tarsi savotiškos durys į pasąmonę: sudėliodamas garsus tu paveiki žiūrovą jam pačiam to nežinant“, – sako kino garso režisierius Saulius Urbanavičius, kurio filmografija – itin gausi, o darbas su išskirtiniais dokumentiniais filmais įvertintas ne viena Sidabrine gerve. – „Režisierius manipuliuoja žiūrovais, žongliruoja jų jausmais. Mes irgi esam jų įrankis“. Kiek kūrybos garso režisierių darbe ir kiek atsakomybės? Kokios patirtys, dirbant su tokiais filmais kaip „Mr. Landsbergis“ ar „Sengirė“?

„Kino teatre pasirodęs filmas tuo metu tiek kritikus, tiek žiūrovus padalijo į dvi stovyklas. Vieni jį vadino geriausiu metų filmu, kiti filmą draskė dėl pasirinktos juostos temos“, – Billy Wilder filmą „Butas“ (1962) apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.

Ved. Austėja Kuskienė

„Man jau virš trisdešimt, ir aš visiškai susikoncentravau į distribuciją. Jei būčiau dvidešimtetis davęs interviu, būčiau kalbėjęs apie kino meną aukštom materijom. Dabar aš galvoju: ar galiu iš nekomercinio meninio kino išgyventi ir nusipirkti butą ir mašiną?“ – sako kino kūrėjas Vytautas Tinteris, neseniai pristatęs ilgametražį vaidybinį filmą „Leisk man svajoti“. Pokalbis ne tik apie naujausią filmą, bet ir apie kino kūrėjo universalumą – Vytautas ne tik pats rašo scenarijus, režisuoja, montuoja, kartais pasirodo savo filmuose, bet ir kuria muziką bei animuoja.

„Filmas „Arti“, ačiū Dievui, ne kokia tai atsiskleidimo drama, taikanti šio žanro konvencijas kiek jaunesniems personažams, nei įprasta. Režisieriui rūpi ne seksualinės tapatybės klausimai, bet trapi riba, skirianti vaikystę nuo paauglystės“, – Luko Dhonto filmą „Arti“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.

Ved. Austėja Kuskienė

Iš Talino Juodųjų naktų kino festivalio ką tik grįžo režisierius Titas Laucius – čia įvyko jo debiutinio ilgametražio filmo „Paradas“ pasaulinė premjera. Apie neįprastą filmo temą – poros bandymą išsiskirti „Bažnytiniame teisme“, ilgo metro „suvaldymą“ ir produktyvią kūrybą – pokalbis su T. Lauciumi.

„Jei filmo pavadinimas iš pradžių gali pasirodyti ironiškas (gal net hipsteriškas?), sulig paskutiniosiomis scenomis šią mintį galutinai nuveji šalin. Pavadinimas kaip reta taiklus, jis tinka šiam filmui, nes Dovilė Šarutytė iš tiesų rodo gyvenimą tokį, kokio dažniausiai nematome kine: padriką, buitišką, naivoką, absurdišką, banalų. Ilgą“, – Dovilės Šarutytės debiutinį filmą „Ilgo metro filmas apie gyvenimą“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.

Ved. Austėja Kuskienė

„Arthausinio lietuviško kino žiūrovų yra du-trys tūkstančiai, kuriems užtenka per „Labą rytą“ pasakyti, ir jie ateis. Bet surinkti 30 000 ar 40 000 žmonių – tai reiškia pritraukti visai kitą auditoriją“, - pasakoja kino komunikacijos ir kino reklamos specialistas, prodiuseris Mantvidas Žalėnas, didesnes žiūrovų mases į autorinio kino peržiūras bandantis sukviesti neelinėmis priemonėmis. Pokalbis apie drąsią kino komunikaciją, kūrybišką chuliganizmą ir lietuviškų komercinių filmų industriją.

„Nuodėmių būna ir baisesnių, bet kai pasakotojas toks kandus, jog galiausiai perkanda pats save, žiūrovas iš salės išeina truputį alkanas“, – Marko Mylodo filmą „Meniu“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.

Ved. Austėja Kuskienė

„Noriu žiūrovui palikti daug erdvės ir laiko pačiam pakeliauti po šias vietoves ir pajusti savo kūnu žinutę, kuri kartais atrodo kaip iš mokslinės fantastikos“, – savo debiutinį ilgametražį filmą „Kapinynas“, rodomą Europos šalių kino forume „Scanorama“ pristato menininkė Emilija Škarnulytė. Režisierė filme nuveda žiūrovus į vietas, kur beveik niekam patekti neįmanoma: uždaryti tušti branduoliniai reaktoriai, Ignalinos atominė elektrinė, tebepulsuojančios geoterminės jėgainės, įšalę naftos terminalai – žmogaus veikla galinga, bet laikina, ir Emilijos kamera nukreipta būtent į ją.

„Mirusiam aktoriui skirta juosta yra geriausias jam sukurtas „paminklas“. Pagarba Ch. Bosemanui kaip aktoriui ir Juodajai panterai jaučiama nuo pirmos iki paskutinės filmo minutės“, – naujausią studijos „Marvel“ filmą „Juodoji pantera. Wakanda amžiams“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.

Ved. Austėja Kuskienė