Poeto Adamo Mickiewicziaus Lietuvos kultūros lauke XIX a. niekas nepralenkė, bet ne visi kylančio lietuvių nacionalinio judėjimo veikėjai jį norėjo įtraukti į formuojamą lietuvių literatūros kanoną. Šitaip prasidėjo permaininga, skausminga A. Mickiewicziaus, kaip Lietuvos literatūrai savo ir svetimo dainiaus, istorija.

„Pirmame sakinyje“ apie šią istoriją, kodėl A. Mickiewiczius laikytas „ne savu“ ir kodėl apskritai iki šių dienų tęsiasi diskusijos apie jo „savumą“ ir „svetimumą“ kalbamės su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologe Viktorija Šeina-Vasiliauskiene.

Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta