Radijo paskaitos

Radijo paskaitos

By LRTEducation
Download on the App Store

Radijo paskaitos episodes

  • Radijo paskaitos 2018-05-01 14:05
    Vaikštantys į bažnyčią gal pastebėjo, kad daug kur matomiausioje vietoje iškeltas Trakų Dievo Motinos paveikslas. Minime šio atvaizdo 300 metų karūnavimo jubiliejų. Klausysimės etnologės dr. Linos Leparskienės paskaitos „Pamaldumas Trakų Dievi Motinai XXI amžiuje“.
    Paskaitoje kalbama apie pamaldumo Trakų Dievo Motinai istorinę kilmę ir tradicijas, folklorinius naratyvus, žmonių liudijimus, piligrimystės tradicijas bei įžvalgas apie šiuolaikinį dvasingumą.
    Paskaita – iš ciklo „Liaudiškojo pamaldumo seminarai“, kurį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyrius.
    Įrašyta 2017 m. spalio 9 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.
    46 min
  • Radijo paskaitos 2018-04-24 14:05
    „Radijo paskaitos“: šokis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruose

    Apie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų rūmuose buvo puoselėjamos kultūros tradicijos. O šokis buvo laikomas svarbia diplomatinės kultūros bei protokolo dalimi.
    Daugiau žinių apie LDK šokio paveldą istoriniai šaltiniai byloja nuo XVII a. LDK didikų dvaruose buvo statomos operos, kurių siužetą pagyvindavo šokio scenos. Šokio elementai minimi ir pirmųjų operų „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ ir kt. libretuose. Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos didikų Radvilų, Oginskių, Tyzenhauzų dinastijų dvaruose daug dėmesio buvo skiriama teatro menui, dvaruose buvo laikomos teatro trupės, muzikos ansambliai, jų spektakliuose buvo nemažai šokama. Ilgainiui pradėti statyti ir baletai, kuriuos kūrė garsiausi to meto Italijos, Prancūzijos choreografai.
    41 min
  • Radijo paskaitos 2018-04-17 14:05
    „Ar gali Lietuva išsivaduoti iš romantinio Vyčio šešėlio?“ – disputas, kuriame savo tezes gina doc. dr. Deividas Šlekys, o jam oponuoja doc. dr. Kęstutis Girnius. Diskusijos dalyviai siūlo apmąstyti mūsų santykį su vienu iš tautos simbolių – Vyčiu.
    Dr. D. Šlekys teigė, kad lietuviai yra karių tauta. Vytis atspindi lietuviškos dvasios kovingumą. Tai simbolis, ant kurio galima suverti visą istorinę praeitį. Didysis Lietuvos istorijos pasakojimas – tai karinis naratyvas. Ne ekonominis ar socialinis.
    Pranešėjui oponavęs dr. K. Girnius teigė, kad Vytis ir Rūpintojėlis yra du susiję simboliai, liudijantys lietuvių tautos dvasinį charakterį. Rūpintojėlis – žmogiškumo simbolis, Vytis – didvyriškumo. Jei nebūtų Vyčio, Rūpintojėlis atrodytų liguistas, vergiškos išvaizdos, o vien Vytis būtų tiesiog jėgos ženklas.
    Įrašyta 2018 m. kovo 22 d. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
    50 min
  • Radijo paskaitos 2018-04-10 14:05
    Sugrįžtame prie paskaitų ciklo apie Vasario 16-osios Akto signatarus. Šįkart paskaitą „Lietuvybės apaštalas Alfonsas Petrulis“ parengė Signatarų namų vyresnioji muziejininkė dr. Vilma Bukaitė.
    Lietuvos nepriklausomybės Akto signataras kunigas Alfonsas Petrulis per 29-erius sielovados metus dirbo net devyniose parapijose, dažniausiai Pietryčių Lietuvoje. Jose telkė kaimų ir miestelių žmones visuomeninei veiklai, skatino puoselėti lietuvių kalbą ir lietuvišką spaudą, stengėsi sudominti mokslo naujovėmis. Ilgainiui ištobulinęs publicisto įgūdžius buvo veiklus įvairių draugijų narys. Ir Lietuvos Taryboje jis ne tik noriai gynė kraštiečių ir tikinčiųjų interesus, bet ir dalyvavo redaguojant pirmuosius įstatymus, atstovaudavo institucijoms užsienio lietuvių konferencijose.
    47 min
  • Radijo paskaitos 2018-04-03 14:05
    Šįkart mūsų klausytojų laukia ne įprasta paskaita, o diskusija „Lietuva po 100 metų: ateities scenarijai“. Dalyvauja ekonomistas Raimondas Kuodis, migracijos ekspertė Audra Sipavičienė ir istorikas Algimantas Kasparavičius. Diskusiją moderuoja žurnalistas Aurimas Perednis.
    Diskusijos dalyviai trumpai aptars istorinę mūsų praeitį ir kiek pagal ją galima nuspėti ateities procesus. Nemažai dėmesio bus skiriama ekonomikos ir visuomenės raidai, kalbama apie šiuo metu ypač aktualius migracijos skaudulius bei kitus mūsų valstybei svarbius klausimus. Pabaigoje bus suteikta galimybė prelegentams pateikti klausimų.
    Įrašyta 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus knygų mugėje.
    46 min
  • Radijo paskaitos 2018-03-20 14:05
    Šiemet pažymime 150-ąsias Vydūno gimimo metinės. Tai filosofas, rašytojas, istorikas, kultūros veikėjas. Jo kūrybinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 knygų: įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriografijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai.
    Dr. Vacys Bagdonavičius – vienas iš pagrindinių Vydūno palikimo tyrinėtojų. Savo paskaitoje „Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje“ apžvelgs įvairiopą Vydūno kūrybą, įvardindamas jį kaip vieną iš turiningiausių ir originaliausių mūsų mąstytojų, kuris iš esmės bandė kelti ir spręsti reikšmingiausias žmogaus ir tautos būties problemas, ypač daug dėmesio skirdamas jaunimui.
    Laida skirta Seimo paskelbtiems Vydūno metams.
    49 min
  • Radijo paskaitos 2018-03-13 14:05
    Šįkart vėl mūsų laukia VU TSPMI rengiamo ciklo „Pavojingos mintys“ disputas „Tautos meilė – pražūtinga?“, susijęs su Lietuvos valstybingumo šimtmečiu.
    Proponentė – Inga Vinogradnaitė – VU TSPMI dėstytoja ir tyrėja, Politikos teorijos katedros docentė. Oponentė – prof. dr. Rasa Čepaitienė – humanitarinių mokslų daktarė, istorijos politikos tyrinėtoja. Diskusiją moderuoja VU TSPMI alumnas, Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.
    Keletas tezių iš proponentės Ingos Vinogradnaitės pasisakymo. Meilė tautai yra ne tiek emocija, kiek nuostata. Tauta dažnai (įsi)vaizduojama kaip tam tikrą nekintamą kultūrinę formą, esmę ar savastį turinti bendrija. Meilė tautai priešpastatoma kritiškumui, išaukštinant tą patriotizmo formą, kurią sociologai vadina akluoju patriotizmu. Meilė tautai yra akla ir kita prasme. Ji linkusi nematyti, kad tauta yra labai skirtingų asmenų bendrija, turinti skirtingą istorinio likimo bei praeities ir ateities supratimą.
    Įrašyta 2018 m. vasario 15-ąją dieną VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
    49 min
  • Radijo paskaitos 2018-03-06 14:05
    Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Sąjūdžio metais – birželio 3 d. 30-osios jo įsikūrimo metinės. Šiai datai paminėti siūlome paskaitą „Disidentas Vytautas Skuodis ir Kovo 11-osios Akto signataras Romualdas Ozolas apie pogrindinės spaudos vaidmenį Lietuvos atgimimui“.
    Vytautas Skuodis 1978–1981 m. leido pogrindinį žurnalą „Perspektyvos“, už tai buvo suimtas, kalėjo lageryje. Filosofas Romualdas Ozolas ir kai kurie kiti jo kolegos sovietmečiu buvo oficialiosios valdžios nemalonėje, tačiau, pasak lektoriaus, ir suvaržyta to meto veikla nemažai pasitarnavo Lietuvos atgimimui. Kadangi abu laidos dalyviai jau mirę, panaudoti 2008 m. įrašai.
    43 min
  • Radijo paskaitos 2018-02-27 14:05
    Radijo paskaitos: Kalbos vaidmens pokyčiai 21 amžiuje

    21 amžiuje sparčiai globalėjant pasauliui, iš esmės kinta nacionalinės kalbos vaidmuo visuomenės gyvenime. Šiandien lietuvių kalba nebėra vien iš protėvių paveldėtas vertingas, unikalus paveldas, nėra vien komunikacijos įrankis, jai tenka žymiai daugiau svarbių funkcijų, susijusių su pasikeitusio pasaulio iššūkiais. Gyvename kūrybos ekonomikos amžiuje, kai kalba kuria pridedamąją vertę, t.y. tampa kūrybiškumo priemone.

    Kaip pažinti ir naudoti kalbos kuriamąsias galias? Ką reiškia sąvokos - kalbos tvarumas ir kalbos takumas? Kas lemia nacionalinės kalbos išlikimą daugiakalbėje, daugiakultūrėje erdvėje? Kaip keičiasi kalbos naudojimo ideologijos bei metodologijos? Taip pat apie naujus semantikos ir ekonominės lingvistikos tyrimus – paskaitoje pasakos Lietuvių kalbos instituto direktorė profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė.
    48 min
  • Radijo paskaitos 2018-02-20 14:05
    Istoriko Algimanto Kasparavičiaus paskaitos objektas ne tiek lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos detalės, metodika ar užkulisiai 1919 m. vasarą demaskuojant Lenkų karinės organizacijos (POW) sąmokslą Lietuvoje, kiek veiklos rezultatas: sąmokslo demaskavimo istorinė reikšmė.
    Paskaitoje aptariamas POW sąmokslo grėsmės Lietuvos valstybingumui 1919 m. vasarą mastas: analizuojama 1918 m. pabaigos – 1919 m. vasaros lenkų žvalgybinės organizacijos antivalstybinė veikla, jos vadovai, struktūra, politiniai tikslai. Remiantis naujausia lenkų istoriografija, nušviečiamos antivalstybinio perversmo detalės – Lietuvos kariuomenės vado gen. Silvestro Žukausko įsipainiojimas į sąmokslą bei kovose prieš bolševikus Žemaitijoje išgarsėjusio plk. Vinco Grigaliūno-Glovackio kontaktai su sąmokslininkais. Per POW sąmokslo mastą išryškinama ir lietuvių žvalgės Marcelės Kubiliūtės veiklos istorinė reikšmė.
    Dar laidoje išgirsite istoriko prof. Antano Tylos vertinimą, Marcelę Kubiliūtę pažinojusios Jonės Ladigaitės-Ardžiūnienės atsiminimų, pačios Marcelės užrašų ištraukų.
    46 min

About Radijo paskaitos

From the publisher's feed

„Gera paskaita gali tapti tokiu pat gyvenimo įvykiu kaip ir geras koncertas, teatro spektaklis ar perskaityta knyga“, – sako vienas iš projekto autorių prof. Alvydas Jokubaitis. Laida transliuojama…

More shows like Radijo paskaitos

Radijo teatras by LRT

Radijo teatras

2 Listeners

Vakaras su knyga by LRT

Vakaras su knyga

6 Listeners

10–12 by LRT

10–12

1 Listeners

Lietuvos diena by LRT

Lietuvos diena

0 Listeners

Tuzinas by LRT

Tuzinas

2 Listeners

Ryto garsai by LRT

Ryto garsai

1 Listeners

Vakaro pasaka by LRT

Vakaro pasaka

8 Listeners

Čia ir dabar by LRT

Čia ir dabar

1 Listeners

Mokslas be pamokslų by LRT

Mokslas be pamokslų

0 Listeners

Daiktiniai įrodymai by LRT

Daiktiniai įrodymai

0 Listeners