„Rašydama scenarijų supratau, kad reikia pavaizduoti tą absurdišką mechanizmą, kaip gražiai gyvenančią šeimą kažkodėl ištremia“, – apie spektaklį vaikams „Sibiro haiku“ pagal Jurgos Vilės ir Linos Itagaki knygą sako režisierė, Stalo teatro vadovė Saulė Degutytė.

Kultūros savaitraščių apžvalga.

„Pastebiu, kad širdis linksta į graudesnius, aštresnius išgyvenimus, o linksmas dainas, ironišką ir šmaikštų požiūrį vis dar mokausi kurti. Tikiu, kad ateityje tai man pavyks“, – sako dvyliktokė, dainuojamosios poezijos atlikėja Emilija Statinaitė.

„Tai daugiagalvis gyvastingas, gargaliuojantis, šnypšiantis, miegantis ir švenčiantis paupių gyventojas. Jis netelpa į kadrą. Netilpo Korzonui, Čechavičiui, Bulhakui. Jį galima trumpam prisijaukinti, perprasti vieną, kitą jo charakterio savybę, bet ne daugiau. Todėl Sauliui tenka dieną, naktį, žiemą ir vasarą, kaip ir daugeliui fotografų, rašytojų, dailininkų kurti savo Vilnių, kaip savo ieškojimų, susitikimų, atradimų istoriją“, – apie Sauliaus Žiūros fotografijų parodą „Vilniaus horizontai“, skirtą miesto gimtadieniui, rašo menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.

Ved. Laima Ragėnienė.