Rolandas Kazlas apie spektaklį „Pamoka“ pagal E. Ionesco pjesę. Koks turėtų būti Vilniaus miesto muziejus. Naujas knygas apžvelgia literatūros kritikas Ramūnas Čičelis. Viktorina su literatūrologe Elena Baliutyte apie poetą- legendą – Paulių Širvį (1920-1979). Tarptautinis pleneras „Vilniaus spalvos 2020“.

Giuseppe Verdi operos „Makbetas“ vadinamosios lunatikavimo scenos dekonstrukcija.
Metų knygos rinkimuose – Audronės Meškauskaitės, Aurinos Venislovaitės bei iliustratorės Ingos Dagilės knyga „Istorijos skanėstai“.
Metų operos solistų apdovanojimai.
Skulptoriui Leonui Vytautui Striogai – 90 metų.
Ved. Laima Ragėnienė.

„Kompozitorių Algimantą Bražinską prisimenant.
Aušvico koncentracijos stovyklos likvidavimo 75-mečiui skirta paroda.
Kaip universitetas keitė architektūrinį Kauno veidą?
Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.
Primadonos Asmik Grigorian tamsioji karjeros pusė.
Naujų parodų Klaipėdoje apžvalga.
Ved. Indrė Kaminckaitė.

Kokie šunys gyveno Vilniuje?
Kaip sugriauti stereotipą, kad lopšines dainuoja tik mamos?
Nauja Aleksandro Vasiljevo paroda.
Ar socialiniai tinklai gali praturtinti mūsų kalbą?
Kodėl skubėti tapo madinga?
Pokalbis su Remigijumi Šimašiumi apie Vilniaus kultūrinius simbolius.
Ved. Birutė Rutkauskaitė.

In memoriam Edvardas Gudavičius.
JAV buvo išdalyti 62-ieji „Grammy“ apdovanojimai.
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras.
Ar reikia paminklo Antanui Smetonai?
Menų specialybių studentai ir menininkai – šauktinių sąraše.
Ved. Austėja Kuskienė.

„Lietuvos kino“ pasiūlymai Kultūros ministerijai dėl kino paveldo likimo.
Monografijos apie Klaipėdos kraštą autorės – istorikė S. Pocytė ir sociologė S. Kraniauskienė.
E. Banytės naujų knygų apžvalga.
Viktorina apie žodžius ir laiką su kalbininke R. Urnėžiūte.
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės – R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė. Ved. Alma Valantinienė.

LRT KLASIKA tęsia ciklą „Žiemojimas su opera“ ir pristato dar vienos operos arijos dekonstrukciją. Adomas Zubė tyrinėja Gerdos sceną iš Hanso Abrahamseno operos „Sniego karalienė“.

Režisierius Artūras Areima kviečia į premjerą – spektaklį „Nothing Hurts“ pagal vokiečių dramaturgo Falko Richterio to paties pavadinimo pjesę. Premjera domisi Indrė Kaminckaitė.

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.

Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“ ir šįkart kviesime susipažinti su Vido Morkūno trumpų novelių ciklu „Pakeleivingų stotys“ (leidykla „Odilė“).

Lietuvos istorija, kaip tarpdalykiškumo, polemiškumo objektas. Humanitarinių mokslų dr. Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė parašė monografiją „Kilmės įrašas“, kurioje kitaip, nei istorikai, žvelgia į lietuvio kultūrinės tapatybės kūrimo procesą.

400 jaunųjų atlikėjų operoje „Paukštė“. Vilniaus chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“ kartu su partneriais Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo dienos proga parodys operą vaikams pagal M. Meterlinko pasaką – alegoriją „Žydroji paukštė“.

Ved. Laima Ragėnienė.

Vilniaus universiteto rektoriaus rinkimus komentuoja VU tarybos narys prof. Paulius Subačius.

Kaip sostinės senamiesčio architektūrą išryškins Lietuvos bei užsienio menininkai jau antrą kartą rengiamame Vilniaus šviesų festivalyje? Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Kultūros savaitraščių apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

„Tai romanas apie bandymus perrašinėti istoriją. Dabar kaip niekada tai aktualu“, – sako klaipėdietis rašytojas ir skulptorius Juozas Šikšnelis apie savo knygą „Praeities dulkės – mirties šešėliai“, už kurią ir viso gyvenimo nuopelnus jam skirta šių metų Ievos Simonaitytės literatūros premija. Su laureatu kalbasi Česlovas Burba.

KKKC Parodų rūmuose penktadienį atidaroma Ievos Martinaitytės-Mediodios kūrybos paroda „Ievos išvarymai“. Tai jau ketvirtoji per pusmetį menininkės, studijavusios VDA, Kuriančios ir gyvenančios Niujorke, paroda. Pokalbis su I.Martinaityte-Mediodia.

Ved. Alma Valantinienė.

Pokalbis su fotomenininku Rimantu Dichavičiumi, apie kurio garsųjį albumą „Žiedai tarp žiedų“ iki šiol netyla kalbos.

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga.

Jono Meko kūryba pirmą kartą pristatoma Izraelyje. Ar įdomus Mekas ir Fluxus judėjimas Izraelio gyventojams, pasakoja Lietuvos kultūros atašė Izraelyje Elena Keidošiūtė.

Su rubrika „Kalbos rytas“ - užsienio baltistikos centrų dėstytojų kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviai pasakoja apie lietuvių kalbos mokymą užsienyje ir priežastis, kodėl užsieniečiai nori išmokti šią archajišką kalbą.

Penkioliktą kartą prasideda prancūzų kino festivalis „Žiemos ekranai“. Kur slypi prancūziško kino fenomenas? Ir ar vis dar galime kalbėti apie ryškius nacionalinio kino bruožus globalizacijos ir koprodukcijų kontekste? Apie tai kalbamės su festivalio organizatorėmis Ramune Vrubliauskiene, Egle Čepaite ir Juste Litinskaite.

Kodėl muzikiniai vaizdo klipai verti parodos galerijoje? Lankomės Rimo Sakalausko parodoje „Dispozicija“.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Neroną.

Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Šokio tyrinėjimo platforma „Bitės“ pristatė trečiąjį tiriamąjį darbą – šokio, cirko ir fizinio teatro atlikėjos Marijos Baranauskaitės tyrimą „Performing for Objects“. Kodėl objektams reikia meno ir kaip atlikti pasirodymą daiktams? Pokalbis su M. Baranauskaite.

Kaip ir kodėl Kasandros prakeiksmas iš graikų mitų persikėlė į šiandienos klimatologų gyvenimą kultūros komentare aiškina klimatologas, VU doktorantas Justinas Kilpys

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

„Užfiksuota akimirka, kurios jau nebepakeisi. Bet čia mano akimirkos. Gal Sutkus ar Kunčius padarytų kitaip, o čia mano – aš taip mačiau ar Girdvainį, ar Kalinauską...“ – apie fotografijų parodą „Akimirkos“, kurioje daugiau nei pusė šimto žinomiausių menininkų portretų, pasakoja Mindaugas Norkus. Almos Valantinienės pasakojimas.

Sekmadienį pasibaigusiame Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje geriausiu lietuvišku trumpametražiu filmu pripažintas režisierės Skirmantos Jakaitės animacinis darbas „Žonglierius“, o specialusis paminėjimas atiteko režisierės Marijos Stonytės dokumentiniam filmui „Vienas gyvenimas“. Ką apie mūsų trumpo metro darbus sako tai, jog geriausiais pripažinta animacija ir dokumentika? Kokios temos vyrauja trumpuosiuose filmuose? Pokalbis su festivalio vadove Rimante Daugėlaite-Cegelskiene ir viena komisijos narių, režisierė Aiste Žegulyte. Apie savo filmus, įvertintus festivalyje, mintimis dalijasi ir laimėtojos S. Jakaitė bei M. Stonytė.

LRT radijo programos LRT KLASIKA vadovo pareigas pradėjo eiti Julijus Grickevičius. „Tikiu, kad klasika gali tapti tiltu tarp muzikos, atlikimo meno, gilių kultūros temų ir klausytojų. LRT KLASIKA sieks ir toliau išlaikyti klasikinės muzikos kryptį, tačiau taps atviresnė ir kitiems žanrams“, – sako naujasis LRT KLASIKOS vadovas. Kaip pasiekti, kad tas „tiltas“ būtų atviras ir iš tiesų jungtų? Pokalbis su J. Grickevičiumi.

Ved. Austėja Kuskienė.