Dailininkės, knygų iliustratorės Sigutės Ach mintys prasidedant stebuklingam laukimo laikotarpiui – Adventui.

Uostamiestyje skambėsiantis šventinės klasikos festivalis „Salve musica“ žada apgaubti ramybe ir palaima, pripildyti džiugesio ir vilties.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis pristato Vygaudo Juknelio satyrinių novelių apysaką „Kakalio istorijos“ ir lietuvių poezijos klasiko Jono Strielkūno pomirtinę knygą – eilėraščių rinktinę, išleistą kaip knygų serijos „Poezijos pavasario“ laureatų bibliotekėlė“ dalį.

2019-ieji – Lietuvos muzikos korifėjaus Eduardo Balsio jubiliejiniai metai. Platūs ir įvairūs buvo jo kūrybos barai – juose sau peno randa ir išrankus simfoninės muzikos mylėtojas, ir lengvosios muzikos gerbėjas, baleto mėgėjus lig šiol žavi „Eglė žalčių karalienė“, kompozitoriaus muziką primena kino filmai. Apie prieš šimtą metų gimusį Eduardą Balsį – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedija apie baletą ir šokį viešajame teatre iš Helmuto Šabasevičiaus knygos „Trumpa Lietuvos baleto istorija“. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Apie Lietuvos kūrybinių industrijų potencialą ir neišnaudotas elektroninės kultūros galimybes – pokalbis su tarptautinio forumo „Kultūra ir inovacijos“ organizatore, Ateities visuomenės instituto direktore dr. Erika Godlevska.

Savaitraščio „7 meno dienos“ ir dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Lietuvos rusų dramos teatras kviečia į premjerą – pirmą kartą Lietuvoje statomą žanro klasika vadinamą Styveno Sondhaimo miuziklą „Into the Woods / Gilyn į mišką“.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Ar tikėtina, kad žiūrovai iš Rygos keliautų pamatyti spektaklio į Šiaulius? Pokalbis su Šiaulių dramos teatro vadovu Aurimu Žviniu ir meno vadovu, režisieriumi Pauliumi Ignatavičiumi apie šio teatro gyvenimą bei problemas, su kuriomis susiduria šiandien.

Projektas „Monumentalioji tapyba architektūros labirintuose: praeitis ir dabartis“ įamžino virtualiame žemėlapyje atsidūrusias Klaipėdos krašto freskas. Klasikos enciklopedija apie Austrijos valdovę Mariją Teresę. Kultūros renginiai. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Vyriausybė kitų metų valstybės biudžete visiškai nenumato skirti lėšų dėstytojų ir mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui. Prieš ketvirtadienio įspėjamąjį streiką, Vilniaus universitetas ir judėjimas „Paskutinis prioritetas“ organizuoja akcijas „Diplomas už ačiū“ ir „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“.
Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ apžvalga. Kodėl grafikas Edmundas Saladžius negaili kritikos menotyrininkams, skirstantiems meną į šiuolaikinį ir neaktualų?
Vilniuje prasideda „Paviljono“ knygų savaitgalis. Kaip, gausėjant skaitymo festivaliams, kinta jų reikšmė ir tikslas?
Kas lemia, kad vienu pirmųjų vaiko ištartų žodžių tampa „mama“? Apie žodžių tarimo paprastinimo strategijas pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė.
Kaip atrasti lietuvišką animaciją ir kaip paskatinti ją kurti? Kaip keičiasi animacija ir kas išlieka nepakitę? Apie tai pasikalbėsime su animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ meno vadovu, animatoriumi Valentu Aškiniu ir animatoriumi Meinardu Valkevičiumi.
Talino kino festivalyje Jurgio Matulevičiaus ilgametražio vaidybinio filmo „Izaokas“ premjera. Su filmo režisieriumi ir scenarijaus bendraautore Saule Bliuvaite kalbasi Austėja Kuskienė. Klasikos enciklopedija apie aštunto dešimtmečio kiną. Kultūros renginiai.
Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Muzikologė Jūratė Katinaitė dalijasi įspūdžiais iš Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pristatytos kompozitoriaus Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjeros.

Su itin sėkmingo personažo Kakės Makės kūrėja, rašytoja ir iliustruotoja Lina Žutaute susitiko Indrė Kaminckaitė ir pasikalbėjo apie tai, kaip autorė vertina komercinę Kakės Makės sėkmę bei apie rašytojos gyvenimą vieno personažo šešėlyje.
Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie boomerių ir zoomerių kartas.

Šiemet tarp „Grammy“ muzikos apdovanojimų nominantų – net du muzikos albumai, su kuriais dirbo garso režisieriai Aleksandra ir Vilius Kerai. Pokalbis apie muzikos garso režisierių virtuvę, darbą su pasaulinėmis muzikos žvaigždėmis ir vis didėjančią atsakomybę, kurią atneša tokie įvertinimai.

Literatūros kritikė Elžbieta Banytė pristato du romanus, kurie savitai brėžia laiko perspektyvą: Herkaus Kunčiaus „Geležinė Stalino pirštinė“ ir Alinos Bronsky „Paskutinė babos Dunjos meilė“.

Ved. Austėja Kuskienė.

Apie naują judesio, muzikos ir spalvų spektaklį patiems mažiausiems „Manuliukai“ pasakoja jo režisierė, aktorė Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva.

Vytauto Didžiojo universitetas aukcione parduoda buvusius „Pažangos“ bendrovės rūmus. Tai – vienas iš modernistinės Kauno tarpukario architektūros objektų, kuriems 2015 m. buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Paaiškėjo, kad universitetas šį unikalų pastatą praktiškai pasmerkė myriop.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Vilniaus mokytojų namų moterų choras „Aidas“ švenčia kūrybinės veiklos 60-metį. Pokalbis su kolektyvo vadove Lina Mačiuliene.

Fortepijonas neveltui vadinamas muzikos instrumentų karaliumi – jo įtakos zona beveik sutampa su muzikos diapazono ribomis. Vienu pirmųjų fortepijonų yra skambinęs Johannas Sebastianas Bachas, tačiau tik jo sūnaus Johanno Christiano (vadinamojo „anglų“ Bacho) dėka naujasis instrumentas tapo rimtu savo pirmtako - klavesino - konkurentu. Nors ir klavesinas buvo – ne tas, nuo kurio prasidėjo fortepijonas. Pirmadienio viktorinoje – apie klavišinius styginius instrumentus.
Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Rokiškis rengiasi užbaigti Lietuvos kultūros sostinės metus klasikinės muzikos festivaliu. Pokalbis su jo organizatore pianiste Simona Zajančauskaite.

„Savo kūriniuose siekiu monumentalumo, formos sprendime – harmonijos, ritmo ir muzikalumo“, – sako skulptorius, medalių kūrėjas Juozas Kalinauskas, kviečiantis į jubiliejinę parodą Vilniuje.

Kultūros savaitraščių apžvalga.

„Savicko paveikslų galerija“ išleido monografiją „Esu Savickas. Ir man to užtenka“ . Apie Augustino Savicko kūrybos palikimo aktualizavimą – monografijos sudarytoja dr. Danutė Zovienė.
Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Pokalbis studijoje apie kūrybą mažiesiems su vaikų knygų penketuko autoriais – Dovile Zavedskaite „Lietus ir skafandras“, Igne Zarambaite „Stebuklingi senelio batai“, Tomu Dirgėla „Benas – sapnų siuvėjas“, Vytautu V.Landsbergiu „Pūkis karalius“ ir Pauliumi Norvila „Strykt pastrykt“. Kultūros renginiai.
Ved. Alma Valantinienė.

Leidykla „Lapas“ tęsia paskaitų ciklą „Aktualu šiandien“ menininko Dainiaus Liškevičiaus paskaita „Atsisveikinimas su 20-tuoju amžiumi“.
Kultūros temų spaudoje apžvalga.
Jono Meko vizualiųjų menų centras pristato menininko Redo Diržio „Situografus“ ir kviečia kartu patirti kelionę į save.
Kalbos tyrėjai kuria interaktyvų studentų darbuose naudojamų frazių sąvadą. Ar studentų rašto darbai pasižymi žodingumu, pasakoja Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedros docentė Skaistė Volungevičienė.
Kokią įtaką Holivudo produkcija daro Europos kino kūrėjams? Kodėl į ekranus veržiasi istoriniai filmai? Kaip Europos šalims, turinčioms mažas kino rinkas, išspręsti kino platinimo iššūkius? Ir ko Lietuvos kino kūrėjai galėtų pasimokyti iš islandų? Apie tai kalbamės su festivalio „Scanorama“ programos „Naujasis Baltijos kinas“ žiuri nariais: Liubeko kino festivalio meno vadove Linde Fröhlich, Norvegijos kino instituto patarėju Jacobu Bergu ir Slovėnų kino kritike, Europos kino akademijos nare Nerina T. Kocjančič.
Kauno Valstybinis muzikinis teatras rengiasi pirmajai premjerai atnaujintoje Didžiojoje salėje. O ar reikia teatrui atnaujinti savo kūrybinę viziją? Pokalbis su teatro vadovu Benjaminu Želviu ir vyr. režisieriumi Kęstučiu Jakštu. „Klasikos enciklopedija“ – apie Ciceroną pagal Lietuvos rašytojų sąjungos išleistą knygą „Jie kūrė pasaulio istoriją“.
Kultūros renginių anonsas. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vilniaus fotografijos galerijoje veikia Artūro Jendovickio fotografijų paroda „Privatus miesto peizažas“, kurioje autorius kviečia pažvelgti pro privačių butų, buvusių ar esamų galios struktūrų, švietimo įstaigų ar ambasadų langus ir pamatyti Vilniaus miestą iš naujos perspektyvos.
Šeimos dramą „Paukštininko sūnus“ festivalyje „Scanorama“ pristatęs režisierius Richardas Hobertas pasakoja apie tai, kaip legendos perteikia šiandienos pasaulio problemas. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Menotyrininkės Laimos Kreivytės komentaras.

Nacionalinė J. Basanavičiaus premija šiemet bus teikiama mitologei ir tautosakininkei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Nijolei Laurinkienei. Premija jai paskirta už reikšmingus mokslinius baltų mitologijos ir pasaulėvaizdžio tyrimus, etninės kultūros ir lietuvybės pamatų stiprinimą, visuomenės švietimą. Pokalbis su N. Laurinkiene apie jos tyrinėjimų aktualumą šiandienos visuomenėje.

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta tapytojo Augustino Savicko 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda „Dirbtuvė. Kūrinio genezė“. „Klasikos enciklopedija“ – apie Prūsijos karalių Frydrichą II-ąjį. Kultūros renginių anonsas. Ved. Austėja Kuskienė.

Kaip sekasi iš arti pažinti bei sugretinti mūsų šalies ir pasaulio muzikos procesus mintimis dalinasi šiuolaikinės akademinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovė, kompozitorė Zita Bružaitė.

Kino režisierius Mantas Kvedaravičius pristato pirmąjį savo hibridinį filmą apie visuomenės marginalus „Partenonas“.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Poetas, vertėjas, knygų apžvalgininkas Marius Burokas apžvelgia naujas knygas – britų rašytojo Kazuo Ishiguro romaną „Plūduriuojančio pasaulio menininkas“, Egipte gimusio rašytojo ir literatūros profesoriaus, Prousto specialisto, Andre Acimano romaną „Vadink mane savo vardu“ bei poetės, žurnalistės, dokumentinių filmų kūrėjos Enrikos Striogaitės trečiąją poezijos knygą „Žmonės“.

Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas kamerinis choras „Aidija“ – kolektyvas, kurį iš kitų chorų skiria ne tik savitas skambesys, kūrinių interpretavimo bruožai. Anot muzikologės Vytautės Markeliūnienės, dvasine gaiva, jaunatvišku polėkiu, meistriškumu bei muzikalumu klausytojų dėmesį patraukiančiai „Aidijai“ būdingas netrafaretiškas gyvumas, muzikinių prasmių ryškumas, netikėtos detalių ir visumos sąveikos. Apie sostinės chorą „Aidija“ – pirmadienio viktorinoje.

„Klasikos enciklopedija“ – Čarlio Čaplino personažas valkata.

Ved. Viktoras Paulavičius.

Festivalis „Muzikos ruduo“ kviečia tyrinėti lietuvių muzikos žvaigždyną. Šiuo renginiu domėjosi Indrė Kaminckaitė.

Šį savaitgalį Kauno fotografijos galerijoje ir exFotostudijos erdvėje vyks pirmoji Kaune meno leidinių mugė „Kaunas Art Book Fair". Kuo bus įdomi ši mugė, aiškinosi kolegė Kotryna Lingienė.

Su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi sklaidysime mėnraščio „Metai“ lapkričio numerio puslapius.

Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Vaivos Grainytės poezijos knygą „Gorilos archyvai“ (LRS leidykla) su autore aptaria Dovilė Kuzminskaitė.

Prancūzijoje gyvenanti ir kurianti skulptorė ir tapytoja Rūta Jusionytė galerijoje „Menų tiltas“ rodo savo kūrinių parodą „Pusryčiai ant žolės“, taip minėdama ir savo kūrybos 20-etį.

Jau savaitę vykstančiame VIII tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse dalyvių geografija driekiasi nuo Honkongo iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Su keletu konkurso dalyvių supažindins Gerūta Griniūtė.

„Klasikos enciklopedija“: džiazo karalienė Ella Fitzgerald.

Ved. Laima Ragėnienė.