Apie kino festivalį „Baltijos banga“ pasakoja jo direktorė Ieva Norvilienė ir programos sudarytoja Rasa Paukštytė.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras „Ramūnas Karbauskis ir moterys“.

Šiemet 110 metų sukanka Argentinos draugijai „Nemunas“, seniausiai lietuvių bendruomenei Pietų Amerikoje. Kuo ypatinga ši draugija, pasakoja ten praktiką atlikusi LRT žurnalistė Inesa Rinkevičiūtė.

Knyga „Contemporary Lithuanian Theatre: Names and Performances“ pasakoja šiuolaikinio Lietuvos teatro istoriją ir jo dabartį. Besibaigiant vasarai ir artėjant rudeniui, kuomet atgimsta šalies teatrų gyvenimas, pokalbis su studijos viešniomis – sudarytoja, teatrologe Ramune Balevičiūte ir viena iš tekstų autorių, teatrologe Goda Dapšyte – apie šiuolaikinio Lietuvos teatro tendencijas ir lūkesčius naujam sezonui.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Platoną.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

Prasideda Šiaulių miestą reprezentuojančios, menininkus iš visos Lietuvos sukviečiančios tradicinės „Šiaulių naktys“. Kaip pasiekti, kad jos būtų įdomios ir patrauklios visiems miestelėnams? Patirtimi dalijasi ir šių metų netikėtų renginių įvairovę atskleidžia idėjos autorius ir organizatorius Remigijus Ruokis.

Kino centre „Garsas“ Panevėžyje atidaroma paroda „Dovana Lietuvai. Kolekcininko Vytauto Petrulio kameros“. Apie pažintį su Amerikos lietuviu V. Petruliu ir jo kolekciją pasakoja lietuviško kino palikimu besidomintis kino dokumentininkas Algirdas Tarvydas.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – pirmoji vizualiosios lietuvių poezijos antologija „Raidžių paveikslai. Vizualioji poezija lietuvių kalba“, sudarytojai Benediktas Januševičius ir Gytis Skudžinskas, ir Vido Morkūno trumpų apsakymų rinkinys „pakeleivingų stotys“.

Vasaros viduryje vienas žymiausių šiuolaikinių menininkų Stasys Eidrigevičius šventė 70 metų jubiliejų. Lietuvoje ir pasaulyje dailininkas žinomas kaip tūkstančių piešinių, šimtų ekslibrisų, pastelių, koliažų, plakatų, knygų iliustracijų, fotografijų, instaliacijų, performansų, teatro spektaklių, straipsnių kultūros spaudoje autorius.
Pirmadienio viktorinoje su menotyrininke dr. Jolita Liškevičiene apie stebėtinai vientisą įvairiose meno srityse įsikūnijantį stebuklų pilną Stasio Eidrigevičiaus pasaulį.

„Klasikos enciklopedija“ – apie „Pageidavimų koncertą“.

Ved. Alma Valantinienė.

Naujojoje Klaipėdos galerijoje dailininkė Meda Norbutaitė pakvietė į tapybos parodą „Potekstės“. Kodėl menininkę domina savitikslis disonansų derinimas – alogiškos jungtys, metaforiškumas, dviprasmiškumai, sąlygiškumai ir liūdnas humoras?

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Literatūros mėnraščio „Metai“ rugpjūčio numerio aptarimas su vyriausiuoju redaktoriumi Antanu Šimkumi.

Ką pasiūlys Lietuvos muziejų kelio projektas „Lietuvos kraštovaizdžiai: vandenų kultūrinė atmintis“ Sūduvos krašte? Pokalbis su Sūduvos (Suvalkijos) regiono koordinatoriumi Tomu Kukausku, Lietuvos prezidento Kazio Griniaus memorialinio muziejaus vyr. fondų saugotoju.

Kas naujo Baltijos kine? Kokius latvių ir estų filmus matysime Vilniuje ir Kaune? Kokias lietuvių kino juostas parodysime kaimynams? Pokalbis su Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovile Butnoriūte.

„Klasikos enciklopedija“ – apie spalvoto kino atsiradimą.

Ved. Laima Ragėnienė.

Skulptoriai Andrius Labašauskas ir Rytis Urbanskas Liubarto patiltę Žvėryno krantinėje Vilniuje, pasitelkdami skulptūrą, transformuoja į viešą kultūrinę erdvę, kurioje vyks įvairūs bendruomenei skirti renginiai. Pokalbis su projekto iniciatoriais.

25-tojo tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ bene svarbiausiu akcentu įvardijama Eduardo Balsio baleto „Eglė Žalčių karalienė“ premjera. Ji skiriama kompozitoriaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Astos Kažukauskienės pasakojimas.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Prasideda antrasis Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalis. Jį pristato festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus.

Pokalbis studijoje apie įvaikinimo temos atskleidimą kine su filmo „Čia buvo Saša“ kūrėjais: režisieriumi Ernestu Jankausku ir prodiusere bei aktore Gabija Siurbyte.

„Klasikos enciklopedija“: Maroko sultonas Moulay Ismailas.

Ved. Indrė Kaminckaitė.

Nykstančių bažnyčių, pilių ir dvarų sodybų situaciją atspindi Raimondo Paknio LDK valdovų rūmuose veikianti ekspozicija „Mūro istorijos. Nykstantis Abiejų Tautų Respublikos paveldas“. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.

Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras „Būrėjos patarimai Agnei Zuokienei.“

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Naujausias Algimanto Puipos filmas „Kita tylos pusė“ tarptautiniame Skandinavijos kino festivalyje apdovanotas dviem prizais – tarptautinė žiuri jį pripažino geriausiu ilgametražio vaidybinio filmo kategorijoje, o pagrindinio vaidmens atlikėjas aktorius Juozas Budraitis pelnė prizą už geriausią vyro vaidmenį. Pokalbis su režisieriumi apie įvertinimus ir naująjį filmą.

Liepos pradžioje vykusiose LNDT organizuojamose „Versmės“ kūrybinėse dirbtuvėse geriausiomis paskelbtos, toliau vystyti savo idėjas ir pristatyti jas lapkritį vyksiančiame šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Versmė“ pakviestos dvi kūrėjos: dramaturgė Dovilė Zavedskaitė ir aktorė, performanso menininkė Kristina Marija Kulinič. Abi kūrėjos savo darbuose gilinasi į biografijas žmonių, kurie nėra daugeliui žinomi: Dovilė Zavedskaitė savotiškai pratęsia savo pjesės „Dramblys“ temą ir rašo apie iš gyvenimo pasitraukusią charizmatišką mamą, o Kristina Marija Kulinič pasirinko savo senelio istoriją. Kaip subtiliai ir universaliai atskleisti sau artimo, bet kitiems nežinomo žmogaus istoriją? Ar „mažosiomis istorijomis“ lengviau kalbėti apie dabar aktualias problemas ir temas? Pokalbis su D. Zavedskaite ir K. M. Kulinič.

„Klasikos enciklopedija“ – apie Sokratą.


Ved. Austėja Kuskienė.

Kaune, galerijoje „Meno parkas“, veikia Nomadiška radikali klimato kaitos suvokimo akademija. Apie tai – su koordinatore Marija Griniuk.

Kultūra spaudos puslapiuose.

Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vyriausiosios tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje -Dovilės Zavedskaitės debiutas vaikų literatūroje “Lietus ir skafandras” ir amerikietės autorės Taros Westover bestseleris memuarinė knyga „Apšviestoji“.

Marijos Kavtaradzės filmas „Išgyventi vasarą“ gvildena jautrią temą, kuria vis dar retai kalbama viešumoje – psichines ligas, vidinius demonus ir jų įveikimą bei viltį, kad ateity bus šviesiau.

Pirmadienio viktorinoje – komiksai. Kiek domimės komiksu kaip medija? Kodėl komiksai asocijuojasi su superherojais? Ar tiesa, kad komiksai išgyvena aukso amžių? Apie tai pasikalbėsime su parodos „Baltijos iliustracija. Komiksai #3“ kuratorėmis Ula Šimulynaite ir Rusne Šimulynaite.


„Klasikos enciklopedija“: Piero Paolo Pasolini.
Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Fotografų kūrybinio vystymo plenero Kuršių nerijoje paroda „Uždaros teritorijos: Φ langas“ atidaryta Vilniuje, baro „Peronas“ lauko terasoje. Indrės Kaminckaitės reportažas.

VDA Lauko ekspo veikia „Baimės laboratorija“, – keramikė Solveiga Gutautė pirmojoje personalinėje parodoje per meną kelia klausimus apie mūsų baimes.

Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.

Sovietmečio kino klubai: kaip jie veikė ir kiek mėgėjų sukurtuose filmuose buvo buitiškumo, propagandos ir kūrybos? Ingos Janiulytės pasakojimas.

Apie išskirtinį šeštadienio koncertą Šv. Kazimiero bažnyčioje Vilniuje, kuriame bus atliekama J.S. Bacho „Pasija pagal Matą“ pasakos Kristupo festivalio Sakralinės muzikos valandų meno vadovė profesorė Renata Marcinkutė Lesieur ir dirigentas iš Norvegijos Abram Bezuijen.

„Klasikos enciklopedija“ – apie istorinę Prezidentūrą.
Ved. Alma Valantinienė.

MO muziejuje atidaroma nauja paroda „Mūsų asmenukė“. Apie ją pasikalbėsime su parodos koordinatore Ugne Paberžyte.

Kultūros savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ apžvalga.

Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.

Rugpjūčio 8-10 dienomis Kaune vyks „(a)simpoziumas apie (įvairius) dalykus“. Pokalbis su „Kaunas 2022“ industrinės platformos „Matters“ kuratore Daina Pupkevičiūte.

Kaip lituanistinės užsienio mokyklos prisideda prie lietuviškos tapatybės išsaugojimo? Patirtimi pasidalins Bostono lituanistinės mokyklos mokytojai Miglė Žaliukaitė-Limantas ir Martynas Limantas bei Estijoje lietuvių kalbos mokanti Agnė Strolytė.

„Klasikos enciklopedija“: Ankaranos plynaukštė Madagaskare.

Ved. Birutė Rutkauskaitė.

Vilniaus dailės akademijos Titaniko parodų salėje veikia skulptoriaus Dano Aleksos paroda „Paskutinė skulptūra S355JR“. Kodėl tai – paskutinė skulptūra, domėjosi Birutė Rutkauskaitė.

Austėjos Kuskienės pasakojimas apie Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje Lietuvai atstovaujančią ir „Auksiniu liūtu“ įvertintą menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės šiuolaikinę operą „Saulė ir jūra (Marina)“.

Kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga kartu su leidinio vyriausiąja redaktore Laima Kanopkiene.

Šią savaitę prasideda Kino stovykla, šiemet pasirinkusi temą „Įelektrintos tapatybės“. Apie savus ir kitus kūnus, apie socialinės lyties ir seksualumo bei juos kontroliuojančių galios santykių vaizdavimą kine – interviu su stovyklos kuratoriumi kinotyrininku Luku Brašiškiu.

Kaip turėtumėm suprasti savo miesto, šalies, tautos istoriją? Ką daryti, jei tas naratyvas – ne visuomet patogus ir netgi skaudus? Kodėl žmonės nori griauti paminklus ir ar apskritai jie reikalingi? Apie tai – pokalbis su menotyrininke Rasa Antanavičiūte, pristačiusia monografiją „Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse“.


„Klasikos enciklopedija“: Lukinas Viskontis.

Ved. Austėja Kuskienė.

Nidoje vyksta paveldosaugos vasaros mokykla „Kultūriniai kraštovaizdžiai“. Pokalbis su projekto koordinatore Rugile Puodžiūniene.


Kultūrinės spaudos apžvalga.

Irenos Alperytės Kultūros komentaras apie Neringos išskirtinio nekilnojamojo turto ateitį.

Ekskursija po „Vilniaus kontekstus“ su tekstų autoriais ir Indre Kaminckaite.

„The Guardian“ praneša apie planus JAV įstatymu uždrausti „begalinio naršymo“ technologiją, įdiegtą tokiose svetainėse kaip „Facebook“ ir „Twitter“, kai naršymo juostoje užkraunama nesibaigiantis informacijos srautas, bei automatinį įrašų paleidimą platformoje „Youtube“. Tačiau tuo pačiu metu „Facebook“ investuoja į naujo prietaiso, dirbtiniam intelektui leisiančio skaityti ir užrašyti mūsų mintis, kūrimą. Kokios etinės problemos iškyla ir ar vienintelis sprendimo būdas – draudimai? Apie technologų etiką pokalbis su filosofu Viliumi Dranseika.

„Klasikos enciklopedija“: Jonas Žemaitis.
Ved. Birutė Rutkauskaitė.