Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.

Kodėl svarbu savitais būdais ieškoti niekur neužrašytų istorijų, kurios gali įkvėpti kuriant LGBT bendruomenės ateitį?

Aktoriaus Arūno Sakalausko teatro ir meno studija rugsėjo 18 dieną pradės antrąjį sezoną.

Kitur nykstanti socialistinio modernizmo architektūra yra viena iš priežasčių, priviliojančių tarptautinių kino projektų komandas į Lietuvą. Tai viena iš įžvalgų, kuria pasidalijo vasaros pabaigoje Baltijos šalis lankę kino lokacijų vadybininkai, ieškantys erdvių-perliukių didelio masto tarptautiniams kino projektams - filmams ir serialams.

Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų papulkininkis Volodymyras Tymčiukas kovodamas fronte rašo eiles, netrukus turėtų būti atspausdintas jo kario dienoraštis. Poetas kalba apie simbolius, kurie labai svarbūs kariaujančiai šaliai.

Koks religijos ir šiuolaikinių technologijų ryšys?

Šiuolaikinio šokio asociacija kviečia sugrįžti į jau daugiau nei dešimtmetį vykdomas šiuolaikinio šokio pamokas.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalga.

Sukako 30 metų, kai 1993 metais Anykščiuose atidarytas Vyskupo skveras ir jame atidengtas paminklas Antanui Baranauskui. Po metų paminklo autorius skulptorius Arūnas Sakalauskas ir architektas Ričardas Krištopavičius už šį kūrinį buvo apdovanoti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Šiomis dienomis Anykščiuose buvo paminėtas paminklo jubiliejus. Kokias laikmečio peripetijas atskleidžia jo sukūrimo istorija? Ir kodėl ji aktuali mūsų dienomis?

88-ąjį Klaipėdos dramos teatro sezoną pradės premjera jaunosios kartos lietuvių režisieriaus Adomo Juškos spektaklis „Vakarų krantinė“. Kurti mieste prie vandens reiškia panaudoti šią stichiją, nusprendė jaunų kūrėjų komanda.

Atgailos našta ir žvilgsnis į Paryžių – taip savo knygų apžvalgą pavadino literatūrogas Vytautas Bikulčius.

Lietuvos meno darbuotojai vienijasi į naują organizaciją, kuri sieks atstovauti vizualaus meno lauko darbuotojų interesus. Vakar kultūros komplekse „SODAS 2123“ vyko atviras susitikimas-diskusija apie meno darbuotojų padėtį Lietuvoje.

Vyriausybės sprendimu Nidos švyturio pastatų kompleksą išbraukus iš parduodamų objektų sąrašo, jis galės būti perduotas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui. Nidos švyturio komplekse planuojama įkurti muziejų, menininkų dirbtuves, kūrybines laboratorijas, edukacines erdves.

Mokslo metų pradžios proga žvelgiame į švietimo ir technologijų santykį – kur technologijos padeda, o kur trukdo?

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.

Visame pasaulyje išgarsėjusi, tačiau per II-ąjį Pasaulinį karą nuniokota, Telšių ješiva atgijo.

Aušros Kaminskaitės parengta apžvalga.

Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.

Minimas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos trisdešimtmetis.

Kokį pažymį šiais metais pajūrio turizmui rašytų ir kaip pasitinka naująjį rudens sezoną Neringa?

Rugsėjo 1-ąją LRT pasitinka naują sezoną, kuriame sau aktualų, turiningą ir naudingą turinį ras kiekvienas – visas dėmesys ir toliau bus skirtas „skirtingai panašiems ir vienodai įdomiems“ LRT žiūrovams ir klausytojams.

Rugpjūčio 29-ąjąj Maiklui Džeksonui būtų suėję 65-eri.

Kokie pagrindiniai festivalio „Sostinės dienos“ akcentai?


Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.

Kaip kalba ar net specifiniai žodžiai gali formuoti nuomonę apie mus viešojoje erdvėje?

Kaip buvo sukurtas muzikinis Havanos peizažas ir atgavinta kubietiška muzika?

Nepriklausomo arboristo išvados apie medžius Romaino Gary skvere: medžiai auga ne ant pastato pamatų – juos reikia išsaugoti, priežasčių dabar juos iškirsti nėra. Išvadas aptariame su visuomeninke, aplinkosaugininke Olga Vėbriene.

Netrukus prasidės studijos universitetuose. Kokias meninės krypties studijas šiemet rinkosi stojantieji ir kokios programos populiariausios?

Šalčininkuose buvo vykdomas projektas „Jausmų pasaulis“. Kokie jo rezultatai?

Merkinėje vyksta operos stovykla, kurios rezultatas – rugsėjo pirmąją rodoma opera.

Pirmą kartą lietuvių kalba išleistas Trečiasis Lietuvos statutas.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

„Dokumentai ir reglamentai turėtų reaguoti į žmonių poreikius, o ne žmonių poreikiai taikytis prie pasenusių dokumentų“, – apie architektūros projektus ir nauja meno kryptimi tampančius nesutarimus sako Andrius Ropolas.

MO muziejuje atidaryta paroda vaikams „Troleibuso ūsai”, kuri veiks kiek daugiau nei pusę metų. Tai – kelionės miestu istorija, konstruojama per vizualųjį meną, poeziją, pojūčius ir žaidimą.

Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.

Vakar spaudos konferencijoje pristatytas Lietuvos Nacionalinio dramos teatro naujasis sezonas ir paaiškėjo sukritikuotos reklaminės kampanijos atomazga. Kaip ją vertina ekspertai?

Kauno bienalėje šiemet nagrinėjama „Artumo geografijos“ tema. Bienalėje, Kauno centriniame pašte eksponuojamas menininkės iš Sakartvelo Nino Kvrivishvili kūrinys. Kokių asmeninių ryšių ji turi su šia institucija?

Rytoj Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Kęstučio Grigaliūno interaktyvi instaliacija „Pokaris, 1946“. Tai yra tęstinio projekto trečioji dalis, pristatanti Lietuvos ypatingojo archyvo baudžiamosiose bylose rastus represuotų Lietuvos Respublikos piliečių veidus ir trumpas jų biografijas. Ką ji atskleidžia?

Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su publikacijomis kultūros tema spaudoje.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

Ką Lietuvos kino kūrėjai žino apie lenkų kiną ir atvirkščiai – ką lenkų kino profesionalai žino apie mus?

Kaip Taivane buvo sutikta lietuvių opera-performansas „Saulė ir jūra“?

Kaip skatinti visuomenės įsitraukimą į istorinės atminties iniciatyvas?

Vasaras Dzūkijoje leidžia rašytojas Kazys Saja. Kokios naujos idėjos gimsta rašytojui?

Savaitgalį Lietuvos kultūriniame žemėlapyje atsirado dvi naujos lankytinos vietos – duris atvėrė Gegužinės bažnyčios partizanų štabo muziejus, Šilavote, kunigo Antano Radučio parke, lankytojų laukia naujas skulptūrų skveras.

Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

Apie moterų sveikatą dar žinome labai nedaug - taip sako neuromokslininkė Emilė Radytė, siekianti šią situaciją pakeisti. Lietuvė su komanda sukūrė smegenis stimuliuojantį lankelį, kuris turėtų pažaboti menstruacijų keliamus nemalonius pojūčius, nuotaikų kaitą ir skausmą.

Vis dažniau kultūros praktikų ir teoretikų žvilgsnis krypsta į užmiesčio teritorijas ir joms aktualias temas. Viena iš erdvių, į kurią kurti, tyrinėti, stebėti vietoje vykstančius procesus vasarai atvyksta kultūros lauko atstovai – tai Pakruojo rajone esanti „Akee“: Aleknaičių kultūros ir edukacijos erdvė. Šiemet čia rezidavusių kūrėjų akiratyje atsidūrė trys iš pirmo žvilgsnio skirtingos temos – bitininkystė, pirties fenomenas ir agrarinės kultūros simbolis – baidyklė.

Šio penktadienio knygų apžvalgoje – Donato Puslio mintys apie istorijos naudą ir žalą gyvenimui bei užmaršties fenomeną.

Rytoj Birštone karaliaus vienintelis Lietuvoje diskusijų festivalis „Būtent!”. Šiųmetės diskusijų temos pačios įvairiausios – nuo dirbtinio intelekto ir inovacijų iki lyčių (ne)lygybės, švietimo, emocinės sveikatos ir ateities maisto.

Šiandien didžiuosius Lietuvos kino teatrų ekranus pasieks daugiau nei 100-to kino kūrėjų filmas „Laiškas Ukrainai“. Filmas pasakoja apie siaubingus karo pabėgėlių išgyvenimus, jų keliones į Lietuvą, nevyriausybinių organizacijų pagalbą ir Lietuvos gyventojų paramą. Politikų kalbų čia mažai, kur kas daugiau žmogaus ryšio su žmogumi.

Rytoj Visagino kultūros centre atidaroma audiovizuali paroda „Ukraina: lūžio būsena“, vienijanti autentiškus karą išgyvenusiųjų liudijimus ir fotografijas. Kokį karo paveikslą ji piešia?

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.

Naujuosiuose Valkininkuose, kur pušų paunksmėje glaudžiasi įvairiausios sanatorijos, senelių globos namai ir grybų bei uogų surinkimo ir apdirbimo įmonė, šalia vietinės katilinės kelis metus veikia parodų erdvė „Menų skalbykla“.

Kultūros ministerijos konkursą eiti Lietuvos nacionalinio kultūros centro (LNKC) direktoriaus pareigas laimėjo dabartinis vadovas Saulius Liausa.

Tomas Venclova apdovanotas prestižine Lenkijoje teikiama tarptautine literatūros premija. Pokalbis su kultūros atašė Lenkijoje.

Prasidėjo tarptautinis Odesos kino festivalis. Su kino kritiku Edvinu Pukšta apžvelgiame festivalio nuotaikas bei kino aktualijas.

Venecijoje parodą atnešęs į miestą kūrėjas Robertas Narkus Klaipėdoje kuria atvirkštinį ryšį – pakvietė ir įkurdino patį miestą į parodines erdves.

Elektroninės muzikos revoliucionieriui, kuris prisidėjo prie pusę amžiaus vykstančio muzikos evoliucijos, Jeanui-Micheliui Jarre’ui sukanka 75-eri.

Vilniaus Rotušėje – Ukrainos Nepriklausomybės dienai skirtas koncertas.

Tinklalaidės „Savas miestas“ ištrauka.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Susipažįstame su publikacijomis kultūors tema.

Kaip buvo sudaromi karinių mūšių pavadinimai?

Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.

Ar lankyti Lietuvos dvarus paskatino žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“?

Rašytojų sąjunga surengė viešą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo. Kokias nuomones buvo galima išgirsti?

„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius“, – sako vienas žymiausių šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu.

Buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova apskundė konkursą teatro vadovo pareigoms užimti, Kultūros ministerija taip pat dalyvauja teisminiame procese dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso skaidrumo. Kokia politinė atsakomybė tenka kultūros ministrui dėl ne pirmo knkurso, kurio skaidrumu abejojama?

Karoliniškių mikrorajono kieme bus galima išvysti režisierės Kamilės Gudmonaitės operos-dramos „Ledynai“ adaptaciją.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

„Vilnius jau seniai atiduotas vystytojams ir miestiečiams nebepriklauso. Medžiai neneša pelno, todėl jų neverta saugoti <...>. O paminklai augina politinį kapitalą, ypač kai jų stilistika atkeliauja iš devyniolikto amžiaus ir primityvaus mąstymo. Todėl jų tik daugės“, – sako nuo Vilniaus vasarai atitolusi menotyrininkė Agnė Narušytė.

Anykščiuose, garsėjančiuose lietuvių literatūros klasikų muziejais, nėra krašto muziejaus, bet Anykščių rajone Svėdasų seniūnijoje jau ketvirtą dešimtmetį veikia Svėdasų krašto muziejus. Pastaruosius dvejus metus muziejaus pastatas – istorijos paminklas, menantis 19-tą amžių – buvo renovuojamas. Ir štai visai neseniai muziejus vėl atvėrė duris.

Šios savaitės „Klasikos koncertų salės“ programos apžvalga.

Rytoj Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidaro parodą „Tariama vyriškumo mokykla“ apie Lietuvos vyrus prievartinėje SSRS kariuomenėje. Ši slegianti patirtis yra mūsų vyrų, tėvų ir senelių gyvenimo dalis. Kokius klausimus paroda kelia?

Brazilė komiksų kūrėja Julia Nascimento šią vasarą praleido Kaune. Ji pamėgo varškės sūrelius, atrado lapų pūstuvus, lankė muziejus, šventė tradicines šventes ir visas savo patirtis sudėjo į grafinį „Kauno vasaros dienoraštį“.

Sekmadienį prasidėjo dviejų Vokietijos organizacijų kelionė dviračiais nuo Vilniaus iki Klaipėdos, kurioje septyniolika kultūros ir istorijos studentų iš Vokietijos ir Lietuvos ieško kultūrinių šių šalių sąsajų, tyrinėdami istorinį Klaipėdos kraštą.

Šiandien fotožurnalistikos tėvu vadinamam fotomenininkui Henriui Cartier-Bressonui būtų sukakę 115 metų. Kokį pagrindą jis padėjo šių dienų fotografijai?

Ved. Urtė Karalaitė