Spaudos apžvalga.

Tarp geriausių poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pateko poetės ir vertėjos Gretos Ambrazaitės knyga „Adela“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos simbolinė figūra – autorės proprosenėle Adela Różewicz, tačiau iš tikrųjų pagrindinis knygos leitmotyvas – laikas, laikas kaip vanduo.

Kauno paveikslų galerijoje atidaryta skaitmeninio meno Lietuvoje pradininko Gintauto Velykio darbų paroda. Pasitelkus dirbtinį intelektą sukurta ekspozicija „PortalAI“ kviečia panardyti tarp realybės ir virtualybės.

Šiandien Didysis penktadienis, savaitgalį švęsime Velykas. Ar šiandien suprantame jų prasmę? Kaip Italija pasitinka šias šventes?

Žemaitijoje jau beveik 400 metų gyva tradicija giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Kalnų giesmės giedamos įvairiomis religinėmis progomis – ne tik per gavėnią ar prieš Velykas – Didžiąją savaitę. Giesmyną sudaro per 20 giesmių, kurios giedamos net kelias valandas.

Naująja meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadove tapo Viktorija Šiaulytė, kuri nuo praėjusių metų rudens šiame centre kuravo rezidencijų ir viešąsias programas.


Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudoje apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.

Animatorius Tomas Mitkus apžvelgia Johno Francis Daley’o filmą „Požemiai ir drakonai. Garbė tarp vagių“.

„Kartūno kodas“ – taip vadinasi Alytaus medvilnės kombinato tyrimas, pradėtas šiam miestui rengiantis tapti Lietuvos kultūros sostine. Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotoja, šios parodos kuratorė Gintarė Markevičienė-Žaltė kartu su bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratore Aukse Petruliene „Kartūno kodą“ šiemet pritaikė Kauno paveikslų galerijoje. Drauge su margaspalvių audinių istorija „Kartūno kodas“ sugrąžina dar margesnius buvusių darbuotojų prisiminimus.

Balandžio 5-6 dienomis Vilniuje vyksta didžiausia Baltijos šalyse renginių rinkos profesionalų ir entuziastų konferencija „Revolution“. Konferencijoje pranešimus skaito apie šimtas pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, atstovaujantys visiems su renginiais susijusiems sektoriams. Kokios tendencijos ir iššūkiai šiame lauke pastebimi?

Šiandien Vilniuje įvyks forumas „Lyčių lygybė kultūros sektoriuje“, kurio metu bus pristatytas tyrimas „Lyčių lygybė kultūros sektoriuje: moterų menininkių ekonominė ir emocinė būklė“, užsienio ekspertės pasidalys gerosiomis praktikomis ir lyčių lygybės ekspertės bei kultūros sektoriaus lyderės svarstys, kokių žingsnių būtų galima imtis norint spręsti lyčių nelygybės problemą Lietuvos kultūros sektoriuje.

Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus prisijungė prie pasaulinio garso menininko JR dalyvaujamojo meno projekto „Inside Out“, kuris padeda bendruomenėms visame pasaulyje skleisti joms svarbią žinią ir keisti pasaulį pasitelkiant gatvės meną. Vilniaus senamiestyje bus eksponuojami 96 didelio formato portretai. Ekspozicijos tikslas – atskleisti ir iškelti į viešumą kiekvieno asmens kūrybinį talentą, kuris dažnai lieka tik niekam nežinoma laisvalaikio veikla, bei parodyti, kad visi esame kūrėjai.

LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart pristatysime geriausia knyga vaikams pretenduojančią tapti Kęstučio Kasparavičiaus knygą „Žvaigždžių paukštis“, kurią išleido leidykla „Nieko rimto“. Kurdamas vaikams, knygų iliustratorius ir rašytojas neretai patarimo klausia savo išlikusio vidinio vaiko; ir ne tik minėtoje knygoje, bet ir gyvenime siekia pastebėti kasdienybės stebuklus.

Balandžio 7 d. Nacionalinė dailės galerija kartu su Šiuolaikinio meno centru atidaro parodą „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“. NDG didžiojoje salėje vyksianti paroda kvies pažvelgti, kaip įvairių XX a. geopolitinių lūžių akivaizdoje užsienio menininkai – nuo karo turistų iki kviestinių svečių – stebėjo ir matė Vilnių.

Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Kaip susikalba dirbantieji filmavimo aikštelėje ir kokius specialius terminus vartoja?

Ekonomikos ir inovacijų ministerija baiminasi, kad Valstybinė kalbos inspekcija pradės bausti įmones, kuriose darbuosis lietuvių kalbos nemokantys ukrainiečiai. Kokių veiksmų žada imtis kalbos inspektoriai?

Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šįkart susipažįstame su Ramunės Brundzaitės eilėraščių rinkiniu „Tuščių butelių draugija“.

Ar muziejus gali būti tinkama vieta rengti komandos formavimo renginius?

Parlamentas po svarstymo pritarė planams įsteigti naują viešąją įstaigą – Medijų rėmimo fondą.

Kokią muziką savo filmams rinkosi režisierius Quentinas Tarantinas?

„Litexpo“ konferencijų ir parodų centre prasideda renginių organizatorių konferencija „Revolution“.

Kaip karas pakeitė Ukrainos renginių organizatorių gyvenimą? Kas dabar svarbu Ukrainoje organizuojant renginius? Pokalbis su vienos didžiausių Ukrainos renginių organizatorių įmonės vadove Natali Chyzhova.

Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

Imanuelio Kanto viešoji biblioteka sukūrė ir kviečia jaunimą išbandyti savo jėgas virtualios realybės pabėgimo kambaryje.

Katedros aikštėje rengiamas penkiasdešimtasis Ukrainos palaikymo mitingas.

Sekmadienį pasibaigė tarptautinis Virgilijaus Noreikos vardo dainininkų konkursas.

Vaikų knygos dienos proga įteiktos premijos už geriausias metų knygas vaikams ir paaugliams bei vaikų literatūros tyrimus ir sklaidą.

Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart pristatome Valdemaro Klumbio ir Tomo Vaisetos knygą „Mažasis o: seksualumo kultūra sovietų Lietuvoje“.

Ar Klaipėdoje gali atsirasti visą parą veikianti biblioteka?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalgoje – naujas žurnalo „Nemunas“ numeris.

„Bendradarbiavimas tarp archeologų ir molekulinių archeologų yra būtinas, tai yra neatsitiktinumas, kad tie keliai susikerta, bet būtina sąlyga, kad vyktų tyrimai,“ – sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro molekulinė archeologė dr. Jorūnė Sakalauskaitė.

Balandžio 2-ąją minime vieno žymiausių XX amžiaus veikėjo Serge’o Gainsbourgo 100-ąsias gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės pasakojime – provokatoriaus kūryboje atveriama Lolitos tema, pateikta nuolat dviprasmiškai, padėjusi kontraversiškai išgarsėti visame pasaulyje.

Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų apžvalgą pavadino „Motinystės paslaptis ir neįtikėtina autobiografija“. Kolega aptaria Kolumbijos rašytojos Pilar Quintanos romaną „Kalė“ ir lietuvių kilmės Kanados rašytojo, žurnalisto, televizijos laidų vedėjo ir leidėjo Aloyzo Vyto Stankevičiaus autobiografiją.

Dvi kultūros paveldo vertybės – Vilniaus Didžiosios sinagogos ir mikvių (ritualinių baseinų) pastato liekanų kompleksas bei namų kompleksas J. Basanavičiaus gatvėje, kur buvo įsteigta pirmoji Vilniaus lietuviška gimnazija, kultūros ministro įsakymais paskelbti valstybės saugomais nacionalinio reikšmingumo lygmens kompleksiniais kultūros paveldo objektais.

LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart – pokalbis su knygos „Nukritę iš mėnulio“ autore Jurga Vile.

Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje atidaroma tarptautinė paroda „Sutrikus tai tampa apčiuopiama. Infrastruktūros ir solidarumai už posovietinės būklės“. Joje pristatomi Ukrainos, Baltarusijos, Sakartvelo, Kazachstano, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos šiuolaikinių menininkų kūriniai. Kaip posovietinių šalių visuomenės šiandien gali pasitelkti šiuolaikines technologijas ir senąsias infrastruktūras ir kurti naujas ekonomines, socialines vizijas, peržengiančias posovietinę praeitį?

Balandžio 1-osios proga pirmadienį Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras organizuoja diskusiją „Ar užkliuvę už ironijos gebame pagauti kampą?“. Kasdienis gyvenimas dėl jame slypinčių paradoksų neišvengiamai persmelktas ironijos. Jos spektras gana platus, tad ironija tuo pat metu gali kelti susižavėjimą ir nepasitenkinimą. Kaip prisijaukinti, įvaldyti ir gebėti perskaityti ironiją?

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.

Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. Šį kartą išgirsite pokalbį su Dalia Leinarte, kurios knyga „Neplanuotas gyvenimas“ „Metų knygos rinkimuose“ pretenduoja tapti geriausia publicistikos ir dokumentikos kategorijoje.

Teatro kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia savaitgalį įvykusių „Auksinių scenos kryžių“ ceremoniją.

Šiemet Druskininkuose vėl pasigirdo siūlymų įamžinti maršalo Juzefo Pilsudskio atminimą.

Pirmą kartą Lietuvoje vyks medinei architektūrai skirtas forumas, kurio pagrindinis tikslas yra sutelkti architektūros, inžinerijos specialistus, mokslininkus, verslo, gamybos ir vystymo įmones bendrai diskusijai.

Chad Stahelski filmą „Džonas Vikas 4“ apžvelgs kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.

Šiandien 170-asis tapytojo Vincento Van Gogo gimtadienis. Kodėl ši asmenybė ryški iki šių dienų?


Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Su kokiais iššūkiais susiduria kalbos redaktoriai?

Ar klasikinė vaikų literatūra turi būti perrašoma?

Susipžaįstame su knygomis, dalyvaujančiomis „Metų knygos rinkimuose“. Šįkart tai Eglės Frank knyga „Mirę irgi šoka“.

Kokia meno studijų kokybė Lietuvoje?

Daugiausia Oskarų šiemet laimėjusio filmo „Viskas iškart ir visur“ muzika nebuvo įvertinta, tačiau ji kuria dar vieno veikėjo vaidmenį.

Baigėsi Kirdiejų rūmų sutvarkymo bei pritaikymo Vilniaus muziejui idėjų konkursas. Jį laimėjo projektas „Sluoksniai“.

Šį vakarą „Improdimesnijos“ klausytojų laukia atgimusio saksofonų kvarteto „E.I.S.Q“ koncertas.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudoje apžvalgoje – naujas žurnalo „Kultūros barai“ numeris.

„Ką galėtume padaryti, kad vyresnieji rašytojai gautų jiems taip reikiamo dėmesio ir neliktų atskirtyje?“ – komentare klausia ir apie nesusikalbėjimą tarp kartų pasakoja rašytoja Giedrė Kazlauskaitė.

Nors Lietuvoje romai gyvena šimtus metų, ši tauta, ko gero, yra viena mažiausiai pažįstamų ir labiausiai stereotipais apipintų bei nepelnytai iš anksto nuvertinamų. Integruotis į visuomenę romai bando rodydami, kad jų bendruomenė puoselėja savo vertybes bei tradicijas, ir kartu yra atvira visiems. Vienas tokių projektų – Atviros romų šokio pamokos, vykdomas jau 4 kartą.

Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.

Šiemet minint Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos 20-metį, Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildo 7 nauji reiškiniai.

LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Pokalbis su su knygų vaikams kategorijoje nominuotos knygos „Pasakojimas apie katiną ir tulpę“ autorėmis – rašytoja Evelina Daciūte ir iliustratore Aušra Kiudulaite.

Teatro bendruomenei švenčiant Tarptautinę teatro dieną, vakar Scenos meno kritikų asociacija paskelbė kasmetinių apdovanojimų – „Teksto rakto“ ir „Meno rakto“ laureatus. „Meno raktu“ asociacija apdovanoja scenos menų kūrėjus arba prodiuserius, ypač nusipelniusius scenos menų kūrimui ir sklaidai. Šiais metais juo apdovanotas ilgametis teatro „Meno fortas“ vadovas Audrius Jankauskas už renginių ciklą, dedikuotą Eimunto Nekrošiaus 70-mečiui.

Finansų ministerija praėjusią savaitę pristatė porą metų rengtą mokesčių pakeitimų paketą ir pranešė apie siekį individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių apmokestinimo. Kultūrinių ir kūrybinių industrijų atstovai šiais laikais darbo vietą sau vis dažniau susikuria patys – kaip šie pokyčiai juos palies?

Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje, apie tradicijas, kuriomis europiečiai pasitinka pavasarį, Vienos muziejaus atsaką klimato aktyvistams bei gailią tirpstančių ledynų muziką, kuri įgarsina klimato krizę.

Vilniaus LDK Valdovų rūmuose vakar prasidėjo trečiasis Virgilijaus Noreikos vardo dainininkų konkursas.

LRT KLASIKOS eteryje toliau susipažįstame su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart pokalbis su Birute Grašyte-Black, knygos „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ autore.

Savaitgalį vyko 15- asis tarptautinis Vilniaus akordeono festivalis.

Festivalio „Kino pavasaris“ žiuri ir akredituoti žurnalistai filmą „Mariupolis 2“ pripažino geriausiu lietuvišku filmu. Su filmo korežisiere Hanna Bilobrova kalbame apie tai, kas jai buvo svarbiausia kuriant šį filmą ir šio filmo misiją ateityje.

Teatro dienos išvakarėse išdalinti geriausių scenos menininkų apdovanojimai „Auksiniai scenos kryžiai“

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūrinių aktualijų spaudoje apžvalga.

Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pagal šiuolaikinę pjesę – Simono Stephenso adaptaciją pagal Marko Haddono romaną – režisierius Agnius Jankevičius kuria spektaklį „Tas keistas nutikimas šuniui naktį”. Tai istorija, kurioje per autizmo sutrikimą turinčio paauglio patirtis nagrinėjama visuomenė, žmonės ir jų tarpusavio santykiai. Režisierius kviečia leistis į dviejų dalių nuotykį-detektyvą, kuriame atskleidžiama penkiolikmečio asmenybė, nagrinėjamos vienatvės temos.

Girdėsite Ernesto Parulskio komentarą radijo serialui „Troškulys“ pagal Jaroslavo Melniko romaną „Adata“. „Troškulys“ – detektyvinis radijo serialas, pristatomas LRT KLASIKOS radijo teatro programoje.

Šiandien Berlyne atidaroma tarptautinė paroda „Retrotopija. Dizainas socialistinėms erdvėms“, kurioje tarp kitų 17 parodos partnerių, atstovaujančių meno, taikomosios dailės ir dizaino institucijoms nuo Kijivo iki Zagrebo ir nuo Talino iki Prahos, dalyvauja du Lietuvos nacionaliniai muziejai – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Nacionalinis М. K. Čiurlionio dailės muziejus.

Šią savaitę minėjome Pasaulinę Poezijos dieną – atsižvelgdama į tai, mūsų apžvalgininkė Elžbieta Banytė siūlo pavartyti dvi poezijos knygas – vieno žinomiausių švedų poetų, roko muzikanto Bruno K. Öijer „Sidarbo juodumo“ ir Antano A. Jonyno sudarytą ir verstą eilėraščių rinktinę „Atmintis, ugnis, deguonis : iš mūsų laiko Ukrainos poezijos”.

Pokalbis su naujai išrinktu Klaipėdos meru Arvydu Vaitkumi – Klaipėda taps svarbiausiu kultūros miestu Lietuvoje?

LRT KLASIKOS laidose pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką pateko Rimanto Kmitos netipiška mokslo monografija „Ugnies giesmės: tūkstantis Sigito Gedos veidų“.

Į paskutinę šio sezono premjerą, baletą „Arlekino milijonai“, kviečia Nacionalinis operos ir baleto teatras. Prasidėjus karui Ukrainoje planuotą „Gulbių ežerą“ pakeitė šis pastatymas. Lietuvos scenoje šio veikalo nebuvo jau pusę amžiaus, o Kyjive augusiam šio baleto choreografui Aleksejui Ratmanskiui šis pastatymas – trečiasis, šio veikalo choreografija jis jau rūpinosi Metropoliteno operoje, Niujorke, bei Australijos balete.

Ved. Urtė Karalaitė