Spaudos apžvalga.

Nors Vytautas Didysis karaimus pirmiausia apgyvendino Trakuose, jų bendruomenės kūrėsi ir kitose šalies vietose. Itin gausi buvo Panevėžio bendruomenė. Ji vidurio Lietuvoje gyvena jau daugiau, kaip du šimtus metų. Dauguma žmonių buvo amatininkai, žemdirbiai. Tačiau šiandien Panevėžio krašte belikę vos keliolika karaimų, tad bendruomenei gresia išnykimas.

Kalbos rytas.

Prieš pat rugsėjo pirmą kviečiame į ekskursiją apie išradimus, atradimus ir Vilniaus mokslininkus.

Šiandien„Skalvijos“ kino teatre Vilniuje įvyks režisieriaus Mindaugo Meškausko dokumentinio filmo „XIX amžiaus fotografo palikimas“ premjera. Filme pasakojama apie Juzefą Čechavičių – iškiliausią, produktyviausią ir vieną pirmųjų Vilniaus fotografų, kuris fiksavo miesto vaizdus šlapio kolodijaus metodu.

Įgarsintas vaizdas.

Lietuvos šokio informacijos centras nuo rugpjūčio 1 d., prisijungė prie naujo EU projekto DANCE WELL. Projekto misija – suvienyti ir puoselėti Europos choreografų, menininkų, šokio organizacijose dirbančių specialistų, mokslininkų ir medicinos atstovų bendruomenę. Taip pat Baltijos šalių šokis – didžiausioje šokio mugėje Vokietijoje.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.

Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras apie praėjusią vasarą ir pergalės deivę Nikę.

Vyriausias karaimų religinis ir pasaulietinis vadovas Hadži Seraja Chanas Šapšalas, anot humanitarinių mokslų daktarės, lietuvių diplomatės Halinos Kobeckaitės, buvo ramaus, iškilaus charakterio žmogus. Karaimų bendruomenės didžiausiu autoritetu laikytas visuomenės veikėjas buvo neišpuikęs dėl užimto aukščiausio hierarchijos laiptelio bendruomenėje. Pasakojimas apie Hadži Serają Chaną Šapšalą – pasakojimų ciklo „Lietuvos karaimų istorijos“ dalis.

Kino kritikė Monika Gimbutaitė apžvelgia šiuo metu Lietuvos kino teatruose rodomą Marato Sargsyano filmą „Tvano nebus“.

LRT KLASIKOS vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė pristato šios savaitės „Klasikos koncertų salės programą“.

Rugpjūčio 30 d. LDS galerijoje „Arka“ duris atveria jubiliejinė 10-oji Lietuvos tekstilės meno bienalė, kuri šiemet skiriama vizionieriškiems menininkų žvilgsniams atskleisti. Orientuota į kūrybinius eksperimentus, mokslo ir technologijų pažangos atskleidimą tekstilės srityje, šiųmetė bienalė klausia – ar šiuolaikinis mokslas, tarnaujantis naujų technologijų, medžiagų ir pluoštų kūrimui, žengia kartu su ekologinėmis iniciatyvomis?

Tarptautinio būgnų ir perkusijos festivalio Ukmergėje organizatorių džiaugsmais ir rūpesčiais domisi kolegė Karina Metrikytė.

Apie nedidelių kultūros įstaigų ir iniciatyvų užmojus atvežti į Lietuvą pasaulinio lygio atlikėjus, iššūkius pakeliui ir konkurenciją su didžiaisiais pasaulio miestais kalbamės su „Kirtimų kultūros centro“ ir alternatyvios muzikos iniciatyvos „Empty brain resort“ atstovais.

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.

Vytautas V. Landsbergis, vaikų rašytojas, dramaturgas, teatro ir kino režisierius, savo sodyboje, Anykščių rajone, vasaromis rengia kūrybines stovyklas vaikams – kino, teatro, kūrybinio rašymo, fotografijos, muzikos. Šią vasarą dvi su puse stovyklos iš šešių buvo skirtos Ukrainos vaikams.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

Lietuvos nacionalinio muziejaus lankytojai jau gali išvysti unikalius artefaktus – ypač retus, pagal specialų užsakymą tarpukario Lietuvos kariuomenei gamintus ginklus su išgraviruotais Gediminaičių stulpais. Dalis jų į Lietuvą sugrįžo apkeliavę pasaulį – po šalies okupacijos jie perėjo į sovietų rankas, į Ameriką pateko net iš Korėjos karo.

Pirmas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ pusmetis: rekordiškas lankytojų skaičius ir tarptautinės žiniasklaidos dėmesys. Įpusėjus projektui „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ (KEKS), jo renginiuose sulaukta per 800 tūkst. žmonių, apie jį rašė 62 šalių žiniasklaida.

„Tai, kas yra už seminarijos durų – visiškas kontrastas to, ką galima įsivaizduoti, perskaičius „Altorių šešėly“. Natūralu, juk viskas pasikeitę“, – kalba 29-erių būsimasis kunigas Linas Braukyla. Pasibaigus stojimams į Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminariją, kolega Vaidotas Burokas svečiuojasi joje bei domisi ne tik mokymosi užkulisiais, bet ir studento įvairiapusiška patirtimi.

Šiemet minime karaimų metus, tad LRT Klasika kviečia susipažinti su šia bendruomene, kviesdama klausytis ciklo „Lietuvos karaimų istorijos“. Karaimų bendruomenė nėra gausi, tad tradicijų ir papročių puoselėjimas įgauna naują svarbą. Kaip bendruomeniškumą, tradicijas ir savastį puoselėja jaunoji karaimų karta? Agnė Šimkūnaitė apsilankė šiemet vykusioje karaimų jaunimo stovykloje Karaim camp 2022.

Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.

Ved. Karolina Bieliauskaitė.

Kultūros aktualijos spaudos puslapiuose.

Unikalią kalbą ir religiją išsaugoję karaimai Lietuvoje gyvena jau per 600 metų. Karaimų kultūrą jau ne vienerius metus tyrinėja ir apie tai knygą rašo istorikas Saulius Kurnickas. Su juo apie mažutę belikusią karaimų bendruomenę Panevėžyje kalbasi kolega Tomas Mizgirdas.

Kuo lietuviai genetiškai panašūs į baskus ar Sardinijos salos gyventojus? Kaip jie galėjo atrodyti senovėje? Į šiuos ir kitus klausimus bando atsakyti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė, daktarė Alina Urnikytė, su kuria kalbėjosi Karolina Panto.

Donatas Puslys šįkart mus ragina leistis minties keliu nuo Panerių iki Trondheimo ir apžvelgia Zigmo Vitkaus knygą „Atminties miškas. Paneriai istorijoje, kultūroje ir politikoje“ bei Simon‘o Stranger‘io „Šviesos ir tamsos enciklopediją“.

Plungės miestas šiemet švenčia 230-ąjį jubiliejų, o tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis – itin svarbus dėmuo nūdienos Plungės miesto muzikiniame gyvenime. Ką išgirsime šių metų festivalyje rugpjūčio 27 – rugsėjo 24 dienomis?

Prasidėjus Rusijos kariniams veiksmams Ukrainoje, rusų kalba retransliuojamų televizijos programų (rusiškų bei baltarusiškų) žiūrėjimo įpročiai Lietuvoje pasikeitė. Apie tai, kaip jie kinta, kalbamės su Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstove.

„Žmogus turi būti laisvas – gerbti save ir suprasti, pats atrasti jam įdomias veiklas. Labai dažnai jaunas žmogus stumiamas link kokių nors pomėgių, kuriais užsiima dėl, tarkime, lyderio ar mokytojo. Mes šito vegiame ir skatiname, kad jaunuoliai patys pasirinktų užsiėmimus, kad tai būtų jų sprendimai. Tada mes ištiesiame ranką“, – teigia Visagino menų rezidencijos „Taškas“ vadovas Aleksas Urazovas. Į Visaginą užsuko kolegė Karina Metrikytė.

Rugpjūčio 26 – 27 dienomis Mykolo Žilinsko dailės galerija Kaune virs dideliu klausymosi prietaisu ir muzikos instrumentu. Besibaigiančios vasaros dienomis čia susiburs Raimundo Malašausko kuruojamas tarptautinis renginys „Marsas sugrįžta“, kurio metu daugiau nei 10 šiuolaikinio meno kūrėjų iš įvairiausių šalių pripildys galerijos erdves garsu, performansais, filmais ir poezija.

Paskutinį vasaros savaitgalį stalo žaidimų entuziastai rinksis Druskininkuose, kur vyks jau šeštasis stalo žaidimų festivalis „PineCon 2022“. Renginio dalyvių lauks dviejų dienų programa, kurioje – stalo ir vaidmenų žaidimai, čempionatai, naujausių žaidimų pristatymai, lietuviškų žaidimų prototipų konkursas, populiaraus žaidimo „Akmuo, popierius, žirklės“ turnyras.

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos apžvalga.

Naują žvilgsnį į senasias tradicijas siūlo atrasti eksperimentinėje erdvėje 8 AKYS IR AUSYS pristatoma kostiumų dailininkės Ingos Skripkos paroda.

Rugsėjo pabaigoje Kaune bus pristatoma kaulinio porceliano paroda. Darbai šiai parodai sukurti neseniai pasibaigusio simpoziumo metu. 21-ojo tarptautinio Kaulinio porceliano simpoziumo rengėjai tikina siekiantys, kad apie Kauno tradicijas sužinotų visas pasaulis.

Tinklalaidė „Savas miestas“ šį kartą kviečia aplankyti Žiežmarius – miestą, kuris, neapsigaukite, nėra vien tarpinė stotelė tarp Vilniaus ir Kauno. Kur bepasisuksi čia – paveldas ir didikų laikus menanti istorija, tad po Žiežmarius vedžiojant vietiniam gidui Aivarui Jonykai, „Savo miesto“ kūrėjams teliko tik sukioti galvas ir gerti informaciją.

Į miestą grįžtančius ir meno išsiilgusius MO muziejus pasitinka naujienomis – atidaroma paroda „Opartiniai atspindžiai“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje pristatomas optinio meno poveikis Lietuvos dailei XX a. 7–8 dešimtmečiais.

Niujorke gyvenantis kūrėjas Ray Bartkus dažnai pavadinamas marijampoliečiu. Taip manančių žmonių menininkas, beje, netaiso, nes nors ir gimė Vilniuje, Marijampolę Ray Bartkus paskutinius devynerius metus dažniau lanko nei sostinę. To priežastis – tarptautinis kūrybinis simpoziumas „Malonny“.

Lietuvos kultūros institutas į pasaulį išleidžia jau trečiąjį kultūros ir meno žurnalo „as a Journal“ numerį „Soundscapes as a Journal“ (liet. – „Garsovaizdžiai kaip žurnalas“).

Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį į savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros šventę pakvies festivalis „Mėnuo Juodaragis“.

Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.

Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras.

Šiandien ir rytoj žiūrovus į kinos sales sukvies „Baltijos kino dienos“.

Apie fiziką, poeziją ir dailę pokalbis su fizike, poete dr. Mažena Mackoit Sinkevičiene

Brangstant energijos ištekliams taupyti priverstos ir kultūros įstaigos. Kokių priemonių jos imasi ir kaip tai gali paveikti jų veiklą?

Karaimų kalba įrašyta į UNESCO nykstančių pasaulio kalbų atlasą. Karaimų bendruomenei tai ne naujiena, o jau seniai žinomas faktas. Ar kalba, kurios beveik nebėra kam ir kur vartoti, pasmerkta išnykti?

Naujausią režisieriaus Jordan‘o Peele‘o filmą „Ne“ apžvelgia kino kritikas, semiotikas Dmitrij Gluščevskij.

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.

Pokalbis su menotyrininku Almantu Samalavičiumi apie pasikėsinimą į rašytoją Salmaną Rushdie.

Lietuvos kultūros institutas, kultūros atašė Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvos muzikos informacijos centras pradeda trejus metus truksiantį bendradarbiavimą su tarptautiniu Huddersfieldo šiuolaikinės muzikos festivaliu.

Kokia karaimų kasdienybė ir virtuvės paslaptys?

Paskelbtas gražiausių Vilniaus medinių durų konkursas. Kokios durys yra gražios ir ar tik grožis yra vertingas?

VŠĮ „Tarptautinė Ukrainos mokykla“ Klaipėdoje niekaip neranda patalpų savo ugdymo įstaigai, kurioje norą mokytis gimtąja kalba pareiškė 700 ukrainiečių. Darbą pasiruošę pradėti 80 mokytojų. Kokia rugsėjo pirmoji laukia nuo karo į Lietuvą pabėgusių vaikų iš Ukrainos?

Lietuvos kino teatrus pasiekė režisieriaus Marato Sargsyano vaidybinis filmas „Tvano nebus“.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lvivo nacionalinė Boriso Voznickio dailės galerija intensyvins bendradarbiavimą.

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalga.

LRT Klasika tęsia pažintį su Lietuvos karaimais, kurių metus šiemet minime. Šiandien dėmesys kryps – į daugiau nei dešimtmetį gyvuojantį karaimų ansamblį Birlik. Jis vienija jaunimą ir puoselėja karaimų šokių, dainų ir poezijos tradicijas.

Knygų apžvalga.

Jau 11-ąjį kartą kviečia jaunimo vasaros stovykla „Laisvės kovų atmintis“! Šiais metais ji pirmą kartą rengiama Šakių krašte – Tauro apygardoje, Žalgirio rinktinėje. Stovykla prisimins 1944–1953 m. partizaninį karą ir partizanus. Pokalbis su prof. dr. Vykintu Vaitkevičiumi.

„Sakmė apie dovanotą širdį“ – apie bendrystę, ištikimybę ir pasirinkimo laisvę. Apie vertybes, kurios šiandien ypatingai aktualios“, – sako Dalius Abaris, naujos muzikinės dramos režisierius. Jau šiandien ir rytoj muzikinė sakmė įspūdingam reginiui Trakų pilies kieme, o rudenį ir kituose Lietuvos miestuose. Apie premjerą pasakoja scenaristas ir libreto autorius Alvydas Šlepikas, choreografė Agnija Šeiko ir Lietuvos karaimų bendruomenės pirmininkė Karina Firkavičiūtė.

Jungtinių Tautų duomenimis, beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto prarandama ar išmetama. Gausybė atliekų skaičiuojama ir turtingiausiose šalyse, ir besivystančiuose regionuose, todėl mokslininkai nuolat ieško sprendimų, kaip būtų galima sumažinti tokį maisto eikvojimą.

Šią vasarą sukanka 10 metų, kai prie pat Neries, laukų ir miško apsuptyje, įsikūrė meno, edukacijos ir rezidencijų centras Rupert. Rugpjūčio 20 dieną nuo 16 iki 24 valandos centras kviečia į jubiliejaus minėjimo renginį „Laimės ratas“.

Premjera jaunimui Nacionalinis Kauno dramos teatras pradeda naująjį sezoną. Interaktyviame spektaklyje žiūrovai kviečiami spręsti aktualias globalaus pasaulio problemas.


Ved. Karolina Bieliauskaitė

Žurnalo „Metai“ naujausio numerio apžvalga.

2022–uosius paskelbus Lietuvos karaimų metais, LRT Klasika siūlo iš arčiau susipažinti su šia unikalia etnine grupe, Lietuvoje gyvenančia jau daugiau nei 600 metų. Kaip išlaikyti unikalią kalbą, karaimų bendruomenei mažėjant? Koks jaunosios kartos santykis su tradicijomis ir, apskritai, kuo šiandien gyvena Lietuvos karaimai? Atsakymai – pasakojimų cikle „Lietuvos karaimų istorijos“, kuriuose girdėsite laidose „Ryto allegro“ ir „Pakeliui su vasara“.

Kaune vyksta simpoziumas „Kritinė indukcija“, skirtas miesto erdvių analizei, kritikai ir diskusijai. Rugpjūčio 19 d. vyksiančioje sesijoje, kultūros įstaigų atstovai iš įvairių šalių svarstys, kaip sukurti įsitraukiančią bendruomenę, ir savikritiškai klaus, kiek kultūros įstaigos yra atviros įvairiems miesto ir ne tik bendruomenių nariams? Ar jos yra pakankamai svetingos visiems? Kalbamės su simpoziumo kuratore Agne Bagdžiūnaite.

Savaitgalį Biržuose vyks tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“, kurio tema šiemet – „Gyvūnai ir kiti“. Su viena jo organizatorių, Rūta Elijošaityte-Kaikare, kalbamės apie temos literatūrinį kontekstą ir galimus pjūvius, forumo aistrą uogienėms ir tropų konkursą.

Agentūra „8 days a week“ į Lietuvą pakvietė brangiausią atlikėją savo istorijoje – australų muzikos legendą Nick’ą Cave’ą. Istoriniu vadinamas koncertas įvyko rugpjūčio 16–ąją – ar jis pateisino organizatorių lūkesčius?

Rugpjūčio 16–28 d. vykstantis ​​audiofestivalis „Banguoja“ kviečia įtempti ausis ir pasinerti į intymius, jautrius, drąsius, asmeniškus ir aktualius garsinius pasakojimus žmogaus teisių temomis. Hibridinio formato renginyje – gyvos kūrinių perklausos, diskusijos, virtuali konferencija, skirta audio turinio profesionalams ir norintiems jais tapti, bei mentorystės programa, subursianti pirmuosius žingsnius šiame formate žengiančius kūrėjus.

Ukrainiečių menininkė, aktyvistė, viena pagrindinių „Euromaidano“ organizatorių, Daria Kalashnikova, šiandien Kaune pristato ne viename meno festivalyje kritikus ir žiūrovus sujaudinusį performansą „Kiek tai gali tęstis?“. Su menininke kalbamės apie pasirinkimą bėgti į Europą ir išsikeltą tikslą meninėmis priemonėmis skleisti žinutę pasauliui apie karo žiaurumus Ukrainoje.

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos publikacijų apžvalga

Pokalbis apie kalbininko Antano Salio įvairiapusę veiklą ir pomėgius.

Artėjantį savaitgalį Nidoje vyks Švyturių savaitgalis, o grupė entuziastų Tarptautinio Švyturių savaitgalio proga lanko 12 švyturių, keliaudami dviračiais nuo Talino iki Nidos.

Pokalbis su menotyrininke Ramute Rachlevičiūte apie kolektyvinę monografiją skirtą šokio pedagogei ir dailininkei Olgai Dubeneckienei-Kalpokienei.

Rašytoja, dr. Kristina Sabaliauskaitė tvirtina, kad karo Ukrainoje fone turime suprasti savo kultūros, kaip minkštoSios galios svarbą ir investuoti į ją bei daugiau dėmesio skirti kaimynų pažinimui.

Po užpuolimo penktadienį rašytojas Salmanas Rašdis pradeda atgauti jėgas. Kokios galimos tokio užpuolimo priežastys? Ar rašytojui vis dar kerštaujama už „Šėtoniškas eiles“?

Vilniuje netrukus duris atvers nauja kultūrinė erdvė „Vileišio 18“.

Ved. Marius Eidukonis