Spaudos apžvalga.

Rytoj prasideda jubiliejinis, 20-asis Europos šalių kino forumas „Scanorama“.

„Kalbos rytas“. Vilniaus universiteto antro kurso anglų filologijos studentei Marijai Stalaučinskaitei įteikta Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendija.

Po Vėlinių Klaipėdos dramos teatro antro aukšto fojė atidaryta legendinio Klaipėdos režisieriaus Povilo Gaidžio atminimui skirta paroda.

Prieš kelias savaites žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad turtingiausias pasaulio žmogus – Elonas Muskas – įsigyjo socialinį tinklą „Twitter“. Kas toliau laukia „Twitter“ ir kokią naują socialinių tinklų bei jų reguliavimo erą atveria šis įvykis?

Prieš daugiau nei 10-metį, Paolas Sorentinas pradėjo savo trilogiją, kalbančią apie jaunystę, senatvę, pop žvaigždes ir didingą muziką, kuri atlieka sepcialiųjų efektų funkciją ir kelia žiūrovui egzistencinius klausimus, nukreipia mūsų dėmesį į detales ir verčia medituoti kokia nors tema. Filme „Kur bebūtum“ pagrindiniu įkvėpimo šaltiniu tapo „Talking Heads“ daina. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.

Neringos miestas keičia savo ištakų datą – Neringos savivaldybės tarybai pritarus, jau lapkričio 11-ąją Neringa minės 585-ąjį gimtadienį.

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.

Istoriko Domo Boguševičiaus komentaras apie švietimo idealus.

Ko gero, žinomiausias šių dienų Ukrainos kompozitorius Valentinas Silvestrovas išskirtiniame interviu LRT KLASIKAI dalijasi mintimis apie karo alinamą gimtinę, reakciją į akivaizdų melą iš šalies-agresorės ir svarbiausią žmogaus misiją, kuri, pasak 85-erių metų kompozitoriaus, dabar labai paprasta – nugyventi dieną taip, kad savo elgesiu neįžeistume ir neužgautume nė vienos gyvos būtybės.

Lapkričio 9 d. senojoje Vilniaus plokštelių studijoje vyks Švedijos avangardinio džiazo legenda tituluojamo saksofonisto ir inovatoriaus Mats Gustafsson grupės „The End“ koncertas. Scenoje pasirodys ir Lietuvos free džiazo ambasadorius, saksofonistas Liudas Mockūnas. Koks avantgardinės muzikos veidas Lietuvoje ir kaip mūsų auditorija priima šios srities muziką?

Klasikos koncertų salės programa.

Kiek kultūra Lietuvoje prieinama įvairias negalias turintiems? Kas turėtų būti atsakingas už įtraukumo didinimą? Ar tik fiziniai barjerai trukdo pasiekti kultūrą? Apie tai kalbamės su neįgaliųjų ir kultūros organizacijų atstovais.

Didžiojoje gatvėje Vilniuje prie buvusio kino teatro „Aidija“, vėliau pervadinto į kino teatrą „Spalis“, šiuo metu veikia paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Jūriniame konteineryje transformuotame į mobilų kino teatrą bet kuriuo paros metu galima apžiūrėti parodą iš unikalaus Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkinio.

Kokius klausimus kelia lapkričio 6–20 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vykstantis kūniškumo, estetikos, vaizdų kultūros, grožio normų ir nuokrypių nuo jų temas nagrinėjantis renginių ciklas „Dėl grožio?“.

Ved. Urtė Karalaitė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.

Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.

Japonijoje spalio pabaigoje lankėsi kultūros atstovų delegacija iš Lietuvos. Kaip sekasi Lietuvos kultūrai rasti vietą Japonijoje? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionyte.

Kultūros komplekse „SODAS 2123“ veikia Martos Vosyliūtės paroda „Papjauti Įstrižainę”, kurioje menininkė kuria savo miesto viziją ir meno priemonėmis perdirba mūsų realybę.

Vilniuje ir Kaune pirmadienį ir antradienį vyksta „Jauno džiazo dienos“.

Dieną išvydo pirmasis spausdintas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Antitezė“.

Eimunto Nekrošiaus įkurtas teatras „Meno fortas“ netrukus taps Lietuvos muzikos ir teatro muziejaus dalimi. Kas lėmė tokius pokyčius?

Radvilų muziejuje visą lapkritį veiks Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinių menininkų paroda. Joje taip pat bus galima susipažinti ir su Ukrainos istorija.

Domanto Razausko muzikiniai atradimai.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūros žurnalo „Kultūros barai“ apžvalga.

Ką užmiestis duoda kultūrai, o kultūra užmiesčiui? Apie tai su meno edukatoriumi Viliumi Vaitiekūnu, kuriančiu kultūros erdvę „Akee“ buvusioje Aleknaičių kaimo mokykloje, kalbasi Juta Liutkevičiūtė.

„Ryto allegro“ apžvalgininkas Vytautas Bikulčius šio penktadienio knygų rubrikai pasirinko prancūzų rašytojos Valérie Perrin pirmąjį romaną „Sekmadienio užmirštieji“ ir britų rašytojo Maxo Porterio debiutinę knygą „Tamsios sielvarto plunksnos“.

Šiandien Kaune, Europos kultūros sostinėje, prasidės penktoji Ukrainos šiuolaikinio meno trienalė „UKRAINE! UNMUTED“. Mėnesį trunkančioje renginių programoje – šalies kūrėjus pristatanti meno paroda, bet ir performansaI, diskusijos bei esė knygos pristatymas. Renginių metu bus bandoma atskleisti, koks Ukrainos menas buvo ir yra, leidžiant kalbėti pačiam menui.

Šių metų Sporto kino festivalyje – įkvepiančios iranietės, krepšinis Aliaskoje ir šokiruojanti treniruočių metodika Rusijoje. Ką dar tyrinėja 7 festivalio programos filmai?

Lengvai suprantama kalba literatūroje reikalinga ne tik intelekto negalią ar senatvinius mąstymo pakitimus turintiems žmonėms, bet ir kitakalbiams ar kurtiesiems. Ko reikia, kad kalba būtų tinkama šioms grupėms? Kokia šios srities leidybos situacija Lietuvoje? Lapkričio 8 d. konferencijoje „Kaip papasakoti istoriją neatrastam skaitytojui?“ pirmą kartą bus pristatomos leidybos lengvai suprantama kalba galimybės ir perspektyvos Lietuvoje.

Prieš dvejus metus pirmą sykį įvykęs šiuolaikinei Baltijos šalių muzikai skirtas festivalis „Baltijos muzikos dienos“ lapkritį vyks Lietuvoje, Kaune, kartu su ilgą istoriją skaičiuojančiu šiuolaikinės muzikos festivaliu „Iš arti“, kuris prasideda jau šį sekmadienį. Ko tikėtis iš šio festivalio? Kaip Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklui sekasi tarptautinėje erdvėje pristatyti šio regiono muzikinį „prekės ženklą“? Apie tai Rasa Murauskaitė-Juškienė kalbasi su Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklo iniciatoriumi, LKS pirmininku, kompozitoriumi Mykolu Natalevičiumi ir festivalio „Iš arti“ meno vadove Vilte Žakevičiūte.

Rytoj startuoja trečiasis Architektūros fondo forumas, kuriame pranešėjai iš Lietuvos ir užsienio dalysis įžvalgomis apie architektūros žinių bei metodų ir švietimo procesų ryšius. Šių metų forumo tema „Formuojant mokymosi aplinkas“ kviečia architektūros lauko veikėjus ir architektūros entuziastus pokalbiui apie tai, kas svarbu formuojant aktualias mokymosi aplinkas ir įtraukius edukacinius procesus.

Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Oskaro Koršunovo spektaklį „Liudijimai“.

VU Botanikos sode įrengtos meninės šviesos instaliacijos tapo dar viena patrauklia vilniečių laisvalaikio praleidimo vieta.

Kaip vyksta miestų vizualinių identitetų paieškos?

Prasideda pirmasis taivaniečių dokumentinių filmų ciklas „Nepriklausoma Taivano dokumentika“.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetui nepavyksta suformuoti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir pateikti Seimui tvirtinti komisijos pirmininko kandidatūros.

Valdovų rūmų muziejuje veikia paroda „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Kuo reikšminga ši tarptautinė paroda?

Kokius iššūkius patiria komunikacija apie klimato kaitą Lietuvoje? Ir kas yra „žaliasis smegenų plovimas“?

Kaip su brangstančiais energijos ištekliais susidoros Lietuvos dvarų savininkai? Kaip energijos išteklių brangimas gali atsiliepti architektūrinio paveldo išsaugojimui?

Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.

Rašytojos Dalios Staponkutės komentas apie Vėlinių nuotaiką ir vertėjų tarpininkavimą kitiems pasauliams.

Vilniuje nuo spalio 24 d. iki lapkričio 24 d. kursuoja „Knygiabusas“, Praėjusį savaitgalį jame buvo galima sutikti ir rašytoją Kotryną Zylę.

Lapkričio 4 dieną lietuvos kino teatrus pasieks Jono Trukano filmas „Rūpintojėlis“.

Kas yra šiurpės? Kaip anksčiau lietuviai gasdindavo vieni kitus ir kodėl 6-12 metų vaikams taip patinka siaubo istorijos?

Lietuvos gyventojų genocido ir rezitencijos tyrimo centras spalio 29- ąją paminėjo savo veiklos trisdešimtmetį. Kaip ateityje keisis šio centro veikla?

Klaipėdos ir Slovėnijos lėlininkai pristatė šviesos ir materijų spektaklį „Tunelis“. „Tunelis“ – tai nepaprastas spektaklis, kuriuo siekiama vaikus supažindinti su tamsa.

Europos lyčių lygybės forume apsilankiusi komunikacijos ekspertė Berta Čaikauskaitė tvirtina pasijutusi mažuma? Kodėl ir ko ji pasigedo šiame forume?

Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.

Nors plastiko gamyba prasidėjo tik prieš 6 dešimtmečius, šiandien vien tik Europoje yra pagaminama 60 mln. tonų plastiko, kurio didžioji dalis galiausiai nugula gamtoje. Vieną iš būdų, kaip galėtume padidinti išmetamo plastiko perdirbimą, šiandien siūlo mados pramonė į rinką pristatydama vis daugiau drabužių iš perdirbto plastiko pluošto. Tačiau ar tai iš tiesų išsprendžia problemą?

Prieš Vėlines Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma pirmoji sezono premjera – spektaklis „Laukys“. Jį specialiai planuota parodyti artėjant mirusiųjų atminimo dienai. Spektaklis kviečia susimąstyti, kas nutinka vienišiems žmonėms po mirties. Kalbama apie vienišumą, mirtį ir laukimą. Apie naująjį spektaklį iš Panevėžio pasakoja Tomas Mizgirdas.

„Sudėtinga aprašyti jausmą, kai tikiesi iš filmo slasherio, o galiausiai supranti žiūrįs kažką panašaus į romantinę komediją“, – Davido Gordono Greeno trilogiją užbaigiantį filmą „Helovinas baigiasi“ apžvelgia kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.

Penktadienio skaitymo rubrikoje „Ryto allegro“ bendradarbė Elžbieta Banytė aptaria 2 knygas, kurias sieja baltarusių literatūrinė gija, tai – „Baltai raudonai baltai. Šiuolaikinės baltarusių poezijos antologija” ir Moišės Kulbako romanas „Mesijas, Efraimo sūnus“.

Spalio 27 d. Vilniuje pirmą kartą vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Ginklo sesės“ – apie moterų rolę ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus.

Humoro mados keičiasi nepaprastai greitai ir vargu ar prieš šimtą metų parašytas kūrinys privers šiuolaikinį skaitytoją nusikvatoti balsu. Tačiau klystume manydami, kad praeityje gyveno tik rimti kūrėjai. Žydų istorijos ir kultūros paveldo tyrėja, vertėja Miglė Anušauskaitė pasakoja apie humoristinę poeziją, parašytą jidiš kalba.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kartu su pasaulinės asociacijos „Opera Europa“ nariais ir žiūrovais paminėjo Pasaulinę operos dieną. Koncerte-diskusijoje „Žvelk giliau!“ buvo aptarti šio žanro slėpiniai bei skambėjo žinomiausių operų koncertinės arijų versijos, atliekamos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistų.

Šiandien minime Tarptautinę animacijos dieną. Apie tai, kaip animacija atsirado diplomuoto informatikos specialisto gyvenime ir kodėl jis pasirinko vieną sudėtingiausių jos krypčių, stop kadro techniką, kalbamės su dailininku animatoriumi, režisieriumi Ignu Meilūnu.

Ved. Urtė Karalaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.

Gretos Štiormer Tik Toko operą „Planeta Deluxe“ apžvelgia scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė

Spalio 27 dieną prieš 90 metų gimė amerikiečių literatūros klasikė poetė, rašytoja Sylvia Plath.

Vilniaus savivaldybės valdantieji konservatoriai siūlo pervadinti Liudo Giros, Rusų gatves ir Petro Cvirkos skverą. Taip pat raginama nebefinansuoti Venclovų muziejaus.

Lapkričio mėnesį skelbiamas naujojo Lietuvos kultūros instituto vadovo konkursas, o paties instituto nuo kitų metų laukia ir įstaigos restruktūrizacija. Kaip keisis instituto veikla? Pokalbis su kultūros viceministre Daina Urbanavičiene.

Kylant kainoms remontuoti ar restauruoti kultūros paveldo objektą tampa vis sudėtingiau, o savivaldybių parama nėra didelė.

Vilniaus Antakalnio atviras jaunimo centras „Žalianamis“ švenčia savo veiklos dešimtmetį.

Klaipėdoje buvusioje šv Jono bažnyčios vietoje archeologinius kasinėjimus atliekantys specialistai rado vertingų radinių.

Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ir meno žurnalo „Nemunas“ naujausio numerio apžvalga.

Beveik po ketverių metų pertraukos Vilniaus teatras „Lėlė“ vėl publikai atveria Didžiosios salės duris. Teatro erdvių remonto bei scenos technologijų atnaujinimo eigą koregavo įvairios krizės, į kurias kūrybiškai pažvelgė „Lėlės“ bendruomenė. Kokias naujas menines perspektyvas planuoja teatras, išgyvenęs negandų metą?

Šiaulių dailės galerijoje – gerųjų patirčių sklaidos forumas „Kūrybinis potencialas: prarastos galimybės“. Forume dalyvavo Šiaulių regiono menininkai bei šalies kultūros įstaigų ir organizacijų atstovai, diskutavę apie kūrybingumą, jo svarbą ir plėtrą. Susitikime pristatytos menų inkubatorių regionuose galimybės ir perspektyvos, scenos meno tvarumas ir sklaida, įvairios meninio aktyvizmo praktikos. Didelis dėmesys skirtas vis dar vangiai sprendžiamai regionų kultūros atskirčiai.

Neseniai Lietuvių kalbos instituto leidykla išleido knygą „Vakarų ir pietų aukštaičiai: tarmių ir kitų kalbų sąveika". Besklaidydamos puslapius, LRT Kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė su knygos viena iš sudarytojų dr. Jolita Urbonavičiene bandė ieškoti atsakymo į klausimą, ar ateityje tarmės išnyks ir visa Lietuva kalbės bendrine kalba?

Spalio 25 d., minint pirmojo atkurtos Lietuvos vadovo V. Landsbergio 90 metų jubiliejų, Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame. Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio institucijų. Konferencijos garbės svečias – Islandijos politikas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hannibalssonas. Jam einant Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas, jo šalis pirmoji 1991 m. pripažino Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valstybingumą.

Ištrauka iš Ievos Buinevičiūtės laidos „Įgarsintas vaizdas“. Režisierės Emerald Fenel populiariosios muzikos grojaraštis 2020 m. filme „Perspektyvi mergina“, vedantis žiūrovą per juodojo humoro trilerį į tragišką pabaigą, atveriančią guminukais kvepiančią šiuolaikinės kultūros sitemą ir jos atstovus – gerus vyrukus, nustumiančius prievartą patiriančias moteris į paraštes. Tačiau E. Fenel filme keičia požiūrio tašką, pop muzikos reikšmę ir rengia kerštą su quasi religiniu užsidegimu bei įkvėpimu dar vienai feminizmo perspektyvai.

„Lietuvos rašytojų sąjunga per pastaruosius trisdešimt Nepriklausomybės metų ne kartą bandė užmegzti bendradarbiavimą su Latvijos ir Estijos rašytojų sąjungomis, tačiau intensyvūs susitikimai prasidėjo tik 2018 m. Vienas šio aktyvaus bendradarbiavimo tikslų buvo atgaivinti Baltijos Asamblėjos literatūros premijos laureatų knygų leidybą“, – pasakoja Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė. Jau išleista pirmoji kartu su Baltijos šalių partneriais sukurtos serijos „Naujoji klasika. Baltijos Asamblėjos premijos laureatų kūryba“ knyga: estų poetės Enės Mihkelson eilėraščių rinkinys „Bokštas“.

Vakar Vilniaus mokytojų namuose finišavo projektas „Neriam į Vilnių“, kurio metu jauni žmonės iš visos Lietuvos kūrė eilėraščius bei trumpametražius filmus Vilniui 700-ojo jubiliejaus proga. Baigiamojo renginio metu pirmą kartą nuskambėjo pagal projekto dalyvių eiles sukurtos dainos, kurias atliko Baltasis Kiras, Raminta Naujanytė-Bjelle ir Gytis Ambrazevičius.

Ved. Urtė Karalaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.

Menotyrininko Ernesto Parulskio komentaras apie sprogusį figuratyvinio meno burbulą.

Spalio 25- oji Konstitucijos diena. Kaip buvo kuriama Konstitucijos kalba ir kaip buvo formuluojamos jos tezės? Pokalbis su vienu iš Konstitucijos kūrėjų, prof. Vytautu Sinkevičiumi.

Energetinio sunkmečio metu Utenos kultūros centras išlaikė kolektyvus ir net uždirbo papildomai. Kaip tai pavyko?

Kas šią savaitę skambės LRT KLASIKOS Koncertų salėse?

Dienos šviesą išvydo knyga apie žmonių asmenines bibliotekas „Gyvenimas tarp knygų“. Kokių istorijų išgrido jos autorės?

Muzikanto, instrumentų meistro Alfredo Lučinsko septyniasdešimtmečio proga surengta jo pagamintų kanklių paroda.

Paskutiniu metu padažnėjo aplinkosaugos aktyvistų protestų prieš meno kūrinius – vieni išteplioti bulvių koše, kiti apipilti pomidorų sriuba. Kokią žalą gali patirti meno kūriniai? Ar padaryta žala gali būti nebepataisoma?

Architektūros fondo projektas „Aikštėje“ kviečia kurti tekstus ir vizualinius pasakojimus apie architektūrą.

Ved. Marius Eidukonis