Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė Sigita Kriaučiūnienė po paskutinio apsilankymo pas akių gydytoją sužinojo, kad jos regėjimas – beveik -7 dioptrijos. Tačiau šiandien sveikuolė teigia, kad mato puikiai, o akinius užsideda tik vairuodama. Kasdienio gyvenimo darbams atlikti jai nereikia nei akinių, nei kontaktinių lęšių. Pašnekovės įsitikinimu, akinių nešiojimas yra pats blogiausias prastą regėjimą turinčių žmonių įprotis, o visų akių ligų priežastimi įvardija įtampą ir stresą. Tuo tarpu tradicinės medicinos atstovė gydytoja oftalmologė Rasa Sirtautienė nesutinka, kad turėtume skeptiškai vertinti įprastus regėjimo gerinimo būdus – akinius ar kontaktinius lęšius. Specialistė sako, kad žmonės, kuriems pagalbos nereikia, į jos kabinetą neužsuka, o atėjusiems reikia visais būdais padėti matyti kuo geriau.

Mūsų šalyje, kurioje nėra ir 3 mln. gyventojų, yra 12 referencijos centrų, kurie įsteigti dviejose didžiausiose Lietuvos gydymo įstaigose – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Kas yra referenciniai ligų centrai ir kodėl jie reikalingi sveikatos priežiūros struktūroje? Kita tema – apie burnos vėžį. Šioje laidoje išgirsite svarbios informacijos – kas sukelia šios rūšies vėžį, apie ką iki šiol kalbama nebuvo: burnos vėžį sukelia ir žmogaus papilomos virusas, kurį įprastai minime kalbėdami apie gimdos kaklelio vėžį. Kaip tai susiję – laidoje „Sveikata”.

Apie homeopatiją ir homeopatinių vaistų efektyvumą internete galima rasti daugybę prieštaringos informacijos. Skeptikai griežtai kritikuoja šią medicinos šaką, esą jos veiksmingumas neįrodytas moksliškai, o pacientai šiuos preparatus naudoja apkvailinti placebo efekto. Ko vertas šis mokslas ir ar internete sklandanti kritika yra pagrįsta, aiškinsimės su Homeopatijos ir homotoksikologijos asociacijos prezidente, gydytoja Virginija Terese Gudavičiene. Kita tema – kodėl su stresu ir neigiamomis emocijomis kovojame ne pasitelkdami savo kūną, bet gerdami raminamuosius vaistus? Klinikinės psichologijos magistrantas Vitalijus Gafurovas savo tinklaraštyje „Tranzo būsena“, be kitų su psichologija susijusių temų, daug dėmesio skiria psichinės sveikatos ir fizinio aktyvumo ryšiui nagrinėti. Pokalbis apie tai, kokią įtaką lengvas pasivaikščiojimas parke gali turėti mūsų emocinei būklei.

Apie vaikščiojimo konkursą ir rekonstrukcines operacijas.

Miegu prastai, padės tik vaistai? „80 procentų tų, kurie blogai miega ir neišsimiega, padeda susitvarkius savo gyvenimo režimą arba laikantis miego higienos, ir tam nereikia tablečių. Tabletė, kuri padėjo kaimynei ar draugei, nebūtinai padės tau. Yra tokių miego sutrikimų, kai jokiu būdu negalima vartoti migdomųjų vaistų”, – sako VU docentė, gydytoja neurologė Rūta Mameniškienė. Svarbiausia sporte: tikslas ir netikėtumas. „Niekada nesustokit fokusuodamiesi ties vienu komponentu. Duokit kūnui truputį šoko reakcijos kasdien. Ne tiek, kad nugriūtumėt ant žemės ir nebežinotumėt, kur randatės. Kalbu apie netikėtumo komponentą. Tada kūnas nežino kam ruoštis ir ima ruoštis viskam. Kai kūnas ruošiasi viskam, jis labai greit stiprėja“, – teigia CrossFit treneris, ultramaratonininkas Paulius Anciukevičius.

Laidoje specialistai paaiškins, kodėl vaikystėje vadinamoji angina turėtų būti kruopščiai gydoma. Suaugusieji dėl anginos sukeltų skausmų ir komplikacijų taip pat kenčia ir dažniausiai taip nutinka dėl to, kad netinkamai gydosi. Kvėpavimo takų ir ryklės dažniausius žiemos negalavimus aptars ausų, nosies, gerklės gydytojai Jekaterina Byčkova ir doc. Tomas Balsevičius. Kodėl žiemą padidėja kietųjų dalelių koncentracija, kodėl jos kenksmingos ir kaip jų saugotis laidoje patars Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistas Andrejus Černovas.

Kodėl informacijos apie patiriamus simptomus ieškome internete? Skubosios pagalbos gydytojas bei knygos „Pragaro ambulatorija” autorius Andrius Černauskas teigia neretai susiduriantis su pacientais, kurie, užklupus net ir ypač stipriems negalavimams, randa laiko informacijos apie patiriamus simptomus ieškoti internete. Pasak specialisto, dažniausiai tokie pacientai neteisingai diagnozuoja sau pačias sunkiausias ar net mirtinas ligas. Nuomonę apie tokį įprotį išsakys ir VU profesorė, sveikatos psichologė Laima Bulotaitė. Apie žiemą prekybos centruose pardavinėjamų daržovių ir vaisių maistingumą. Mitybos specialistė Ieva Kuodienė nuramins visus, susirūpinusius žiemą prekybos centruose parduodamų daržovių ir vaisių kokybe. Pasak pašnekovės, šaltuoju metu laiku šie produktai yra ne mažiau svarbi raciono dalis, o jos vartojimo būdų – daugybė. Pokalbis apie tai, kokius produktus rinktis, kaip juos aprodoti ir ar iš pirmo žvilgsnio lyg plastmasiniai atrodantys pomidorai iš tiesų yra nieko verti.

Pienas: sveika jį vartoti ar ne? Seniau stiklinė pieno vaiko rankoje buvo įprastas dalykas, šiais laikais vis dažniau imama abejoti pieno nauda. Ką sako specialistai, kaip atsirinkti tikrąją mokslu pagrįstą informaciją laidoje paaiškins dietologė Evelina Cikanavičiūtė, apie senolių patirtį ir natūraliai susiklosčiusias tradicijas papasakos Kulinarinio paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė. Žinant, koks brangus yra nevaisingumo gydymas ir kiek jis sukelia diskusijų visuomenėje, yra labai svarbu, kad būtų rastas lengvas ir neturintis didelių šalutinių poveikių gydymas, kuris mažiems berniukams, gimusiems su nenusileidusiomis sėklidėmis, padėtų išvengti galimo nevaisingumo ateityje. Situaciją laidoje pakomentuos Vaikų ligoninės vaikų urologijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gilvydas Verkauskas.

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa vyksta nuo 2004 metų. Pagal šią programą 25–60 metų amžiaus moterys turėtų vieną kartą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio. Programa tęsiasi jau tryliktus metus, tačiau liūdnoji statistika nesikeičia. Kodėl taip yra? Laidoje girdėsite, ką galime padaryti mes pačios – kad nereikėtų kęsti sunkaus gydymo, kad vėžys nesivystytų. Galima ligai užkirsti kelią visiškai nesudėtingais būdais. Tačiau dar ir dabar yra sakoma, jog trūksta informacijos, moterys jos negauna, nors informavimo sistema numatyta teisės aktuose. Apie tai laidoje kalbės Nacionalinio vėžio instituto Konsultacinės poliklinikos skyriaus vedėja dr. Daiva Kanopienė, Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė, padrąsinimų ir kvietimų rūpintis savo sveikata girdėsime iš pacientų draugijų atstovių – Šilutės rajono moterų, sergančių onkologinėmis ligomis, draugijos „Viva femina” pirmininkės Danos Butkienės ir Panevėžio moterų, sergančių krūties ligomis, bendrijos „Atgaja” pirmininkės Irenos Sabaliauskienės.

Žaibinė meningokokinė infekcija – tragedija ir šeimai, ir gydytojui. Oro lašeliniu būdu plintanti infekcija šaltuoju laikotarpiu atneša skaudžių netekčių kiekvienais metais. Kiekvienąkart, kai pranešama apie tragišką ligos baigtį, žmonės, turintys mažų vaikų, išsigąsta, vos sunegalavus mažyliui, jis vežamas į ligoninės priėmimo skyrių. Ligonines užplūsta pacientai. Laidoje Vaikų ligoninės Vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja dr. Inga Ivaškevičienė paaiškins, į ką būtina atkreipti dėmesį ir kodėl davę vaistų nuo temperatūros, tėveliai neturėtų eiti miegoti, o akylai stebėti vaiko savijautą, odą.
Akių sausumas – toks skundas žiemą ypač dažnas akių ligų gydytojo kabinete.
VUL Santariškių klinikų Akių ligų centro gydytojas Almantas Makselis sako, kad pajutus diskomfortą akyse ir jam nepraeinant, kviečiama pasikonsultuoti su gydytoju, nes akys gali džiūti dėl bemaž 100 priežasčių. Svarbiausia išsiaiškinti, ar toks pojūtis nėra rimtų ligų pasekmė. Jei kitų ligų nėra, o akys sausėja dėl per didelės įtampos akims ir sauso oro – gydytojas patars, ką reikėtų daryti.