Negatyvumo, blogų ir neigiamas emocijas keliančių naujienų pilna visur, tiek viešojoje erdvėje, tiek žiniasklaidoje, tiek artimiausioje aplinkoje ir mūsų pačių galvose. Projekto „Pozityvus dienoraštis“ tikslas – atkreipti Lietuvos gyventojų dėmesį į visuomenėje vykstančius gerus pokyčius ir mūsų visų pasiekimus, kurie bendrame naujienų sraute neretai lieka nepastebėti. 2017 m. pradėta iniciatyva šiandien jau beveik pasiekė savo finišą, kaip praėjo šie treji metai, kokie didžiausi atradimai ir ar tikrai šių dienų herojai yra tie, apie kuriuos rašo laikraščiai ir internetas? Laidos viešnios: Viešosios įstaigos „Iniciatyvos fondas“ vadovė Eglė Surplienė ir projekto „Pozityvus dienoraštis“ koordinatorė, žurnalistė Viktorija Stasiukynaitė.


Ved. Luka Sinevičienė

ki prasidedant Sovietų Sąjungos žlugimo procesams, pilietinė visuomenė gimė kaip atsakas į bendrą blogį – komunistinę valstybę. Žlugus režimui, prasidėjo naujas pilietinės visuomenės raidos etapas, kuris tęsiasi iki šių dienų. Tad kokią funkciją šiandien atlieka pilietinė visuomenė demokratinėje valstybėje? Kiek demokratija priklauso nuo pilietinės visuomenės išsivystymo? Kodėl pilietinės visuomenės sąvoka tapo tokia populiari?
Laidos svečias žurnalistas, rašytojas, prodiuseris Rytis Zemkauskas.


Ved. Luka Sinevičienė

Kai kalbame apie jaunimo aktyvumą ir užimtumą, dažnai girdime tokius pasakymus, kad tiesiog turi pakilti nuo sofos eiti ir ką nors daryti. Lengva tai pasakyti, bet tikrai sudėtinga padaryti, ypač kai kalba pasisuka apie su įvairiomis socialinėmis problemomis susiduriančius jaunuolius. Vilniaus miesto savivaldybės jaunimo skyrius atliko tyrimą apie jaunų žmonių nemotyvuotumą. Laidoje apie tai kalba Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jaunimo skyriaus atstovai Gita Kondrotaitė ir Vidmantas Mitkus.

Ved. Luka Sinevičienė

Skautų judėjimas Lietuvoje gyvuoja jau 102 metus, o visai neseniai Lietuvos skautija atšventė atkurtos organizacijos dvidešimtpenkmetį. Šiandien tai viena didžiausių organizacijų, ugdanti aktyvų ir pilietišką jauną žmogų, puoselėjanti ilgametes istorines tradicijas ir jas diegianti XXI a. žmogui. Tad kaip šiandien gyvena Lietuvos skautai? Su kokiais iššūkiais susiduria pandemijos akivaizdoje?

Svečiai: Vyr. skautininkė Ieva Brogienė ir aktorius Paulius Tamolė.

Ved. Luka Sinevičienė

Lietuvoje aktyviai veikia ne vienas iniciatyvus žmogus, kuris savo užsidegimu aplink buria kitus, generuoja vis naujas idėjas ir taip prisideda prie valstybės stiprinimo.Tačiau idėjos ir inciatyvos neatsiranda iš niekur, ypač kai kalbame apie pilietiškumą ir jo skatinimą. Tad kaip gimsta pilietiniai projektai? Ir ką daryti, kad projektų ne tik daugėtų, bet jie kurtų realų pokytį ir pasiektų kiekvieną pilietį?
Laidos svečias - „Nuostabu“ integruotos komunikacijos agentūros vadovas Ignas Rusilas.

Ved. Luka Sinevičienė

Kiekvienos tautos istorija išreiškiama ir įprasminama per tam tikrus mitus, ritualus ir žinoma simbolius, kurie ypač svarbus formuojant tapatybę. Viena iš pilietiškumo formų yra pagarba valstybės simboliams. Tačiau kodėl vieni simboliai mums gerai atpažįstami, savi ir naudojami, o kiti ne? Ar naujai kuriami simboliai kelia grėsmę tradiciniai simbolikai? Ką daryti, kad simboliai ne skaldytų, o vienytų visuomenę?
Laidos svečiai: dizaineriai Jolanta Rimkutė ir Giedrius Paulauskas

Ved. Luka Sinevičienė

Kai kalbame apie tam tikras problemas, neretai pasitelkiame humorą, sarkazmą satyrą. Lietuvoje egzistuoja ne viena politinės satyros laida sulaukianti didelio dėmesio jau ne vieną dešimtmetį. Socialiniuose tinkluose plinta įvairios grupės ir puslapiai, kuriuose su gera humoro doze aptariamos Lietuvos aktualijos ir politinis gyvenimas. Šiandien kaip niekada turime daug humoristų ir komikų, kuriuos neretai išvystame įvairiuose socialiniuose projektuose. Tad kiek pilietiškume yra humoro ir kiek humore yra pilietiškumo? Laidos svečias: komikas Mantas Bartuševičius.

Ved. Luka Sinevičienė

Globalus pilietiškumas tampa vis populiaresne sąvoka, ypač tarp jaunų žmonių, kurie keliauja po pasaulį ir galbūt savęs nesieja su konkrečia vieta, bet suvokia savo atsakomybes tai šaliai, kurioje gyvena. Tačiau ar nekyla grėsmė lietuviškai tapatybei ir kalbai? Kaip nepasimesti tarp sąvokų, o gal apskritai nereikia savęs statyti į rėmus ir talpinti į sąvokas. Laidoje kalbama apie pilietiškumą be sienų ir tarp sienų.

Laidos svečiai dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė bei akordeonininkas Martynas Levickis.


Ved. Luka Sinevičienė

Kai kalbame apie pilietiškumo pavyzdžius, neretai minime iškilių Lietuvos partizanų vardus. Kai kalbame apie patriotizmą, taip pat minime partizanus. Pilietinio ugdymo pamokose mokyklose nemažai laiko skiriama ginkluotam ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, kaip tikram atsidavimo ir pasiaukojimo savo Tėvynei pavyzdžiui. Tad kuri sąvoka, pilietiškumas ar patriotizmas, geriausiai apibūdina partizanus? Ar XX a. populiari patriotizmo sąvoka tinka ir XXI a.?
Dalyvauja: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto istorikai, doktorantė Enrika Kripienė ir dr. Marius Ėmužis.


Ved. Luka Sinevičienė

Prasidėjus aktyviam rinkiminių kampanijų maratonui viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama įvairioms akcijoms, kurios skatintų visuomenės aktyvumą rinkimuose. Telkti lietuvius Lietuvoje nėra labai sudėtinga, tačiau kaip su lietuviais gyvenančiais užsienyje? Apie lietuvių diasporas ir jų nusiteikimą prieš artėjančius rinkimus kalbame su lietuviais gyvenančiais JAV, Estijoje ir Vokietijoje.

Dalyvauja Tarptautinio profesionalų tinklo „Lithuania global leaders“ projektų koordinatorė Lina Dusevičienė, ekonomikos profesorius JAV, užsienio rinkėjų telkimo iniciatyvas „DABAR“ iniciatorius Rimvydas Baltaduonis,
viešųjų ryšių ekspertas, Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys gyvenantis Estijoje Vaidas Matulaitis, Globalių lietuvių Berlyne klubo steigėja, tinklalaidės „Lithuania dream“ kūrėja Rūta Naujokaitė.

Ved. Luka Sinevičienė