Jaunimo reikalų departamentas dar metų pradžioje pristatė Jaunimo problematikos tyrimą, kuriame buvo bandoma išsiaiškinti visoje šalyje gyvenančių jaunų žmonių požiūrį į santykius su šeima, studijas ir mokslą, laisvalaikį ir užimtumą, draugų tinklą, gyvenimo sąlygas ir kt.

Apie tyrimo rezultatus ir priemones problematikai spręsti ir apie tai, kaip paskatinti regionų jaunimą būti aktyviems, pokalbis su Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriumi Jonu Laniausku ir Marijampolės jaunimo organizacijos „Jaunimas yra“ vadove, aktyvia visuomenininke Raimonda Bogužaite.

Ved. Luka Lesauskaitė

Lapkričio 23-ąją minėsime Lietuvos kariuomenės dieną, 103-ąjį modernios Lietuvos kariuomenės gimtadienį. Šia proga apie pilietiškumo sampratą kariuomenėje, jaunų karių ugdymą ir motyvaciją pokalbis su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu.

Ved. Luka Lesauskaitė

Nuo 2018 metų jauni žmonės sulaukę 18 metų gali pretenduoti į savivaldybių tarybas ir dirbti savo miesto labui. Taip pat Seimui pateiktos Konstitucijos pataisos dėl galimybės kandidatuoti į Seimą, sulaukus 21 metų. Ar tokie sprendimai skatina jaunų žmonių domėjimąsi politiką ir jų pilietiškumą? Ar per didelės ambicijos, kompetencijos stoka gali sugriauti pasitikėjimą jaunu žmogumi? Ir kur išmokti politinio raštingumo?

Apie tai pokalbis su Kaišiadorių miesto tarybos nare, visuomenininke Rugile Grendaite ir Šiaulių miesto mero patarėju Justinu Švėgžda.

Ved. Luka Lesauskaitė

Visai neseniai praūžė Klimato savaitė, kurios tikslas buvo atkreipti visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. Klimato kaita – tai vienas didžiausių mūsų laikų pavojų ir iššūkių. Klimato kaitos problemos ypač kelia nerimą: Lietuva jau susiduria su intensyvėjančiomis ir dažnėjančiomis ekstremaliomis oro sąlygomis, dėl kurių mažėja pasėlių derlius, nyksta biologinė įvairovė, veikiama ekonomika bei žmonių sveikata. Tačiau kodėl visuomenė šiai temai neretai lieka abejinga arba susirūpinimas tampa vienadienis? Ką vardan savo aplinkos galime padaryti kiekvienas?

Laidoje apie tai diskutuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir tinklaraščio „Vandenynai“ autorė Eglė Šilkonė.

Ved. Luka Lesauskaitė

Viešojoje erdvėje dažnai sutinkamos sąvokos – pilietiškumas, socialinė atsakomybė, tvarumas, o pastaruoju metu vis garsiau kalbama ir apie „lėtos mados“ sąvoką. Tačiau neretai kai viena pusė socialiniuose tinkluose kalba apie mados žalą aplinkai ir kaip su tuo kovoti, visai kitokią situaciją matome realybėje, kur vis daugėja įvairių mados tinklaraštininkų, nuomonės formuotojų, kurie kasdien demonstruoja naujus rūbų derinius, siunčiasi juos iš Kinijos ar kitų masinę produkciją siūlančių parduotuvių. Kokią žalą besaikis drabužių pirkimas daro gamtai? Kaip skatinti sąmoningą mados vartojimą?

Apie tai pokalbis su stiliste Milda Glebute ir nuomonės formuotoja Sandra Balčiūte.

Ved. Luka Lesauskaitė

Šiandien žvelgiant į komunikacijos ir reklamos lauką matome, kad prekių ženklams, verslams, netgi nuomonės formuotojams nebeužtenka tiesiog geros reklamos. Vis svarbiau tampa siunčiama žinutė, konkretūs įmonės ar prekės ženklo veiksmai, socialinė atsakomybė ar papildoma veikla, kuri tik pardavimais neapsiriboja. Kaip teisinga prekės ženklo komunikacija gali prisidėti ir prie pilietinės visuomenės stiprinimo? Ar pilietiškumo skatinimui būtina taikyti marketingo priemones?

Apie tai kalbamės su Skaitmeninės komunikacijos strategu Tomu Kirša ir „Maxima LT“ atstove ryšiams su visuomene Rima Aukštuolyte.

Ved. Luka Lesauskaitė

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės biuro 2019 m. duomenimis, 45 proc. Lietuvos jaunuolių, norėdami pasiekti skaitmeninį turinį, sąmoningai naudojasi nelegaliais šaltiniais – tai yra aukščiausias rezultatas Europos Sąjungoje. Kalbame ne tik apie nelegalų filmų žiūrėjimą, muzikos klausymąsi, bet ir knygas. Kaip suderinti geras intencijas ir nepilietišką elgesį? Ką daryti, kad visuomenė atsakingiau vertintų autorių teises ir mažiau vartotų nelegaliai gaunamo turinio?

Laidoje svečiuojasi VU Komunikacijos fakulteto mokslininkas dr. Arūnas Gudinavičius ir moksleivės Nadiya Kuzmenko ir Marija Maksimovič.

Ved. Luka Lesauskaitė.

Šiuolaikinis gyvenimas šiandien yra neatsiejamas nuo informacinių technologijų – jų apstu įvairiausiose gyvenimo srityse, pradedant buitimi, baigiant švietimu ir valstybės valdymu. Kalbant apie jaunus žmones, apskritai gali atrodyti, kad beveik visas jauno žmogaus socialinis gyvenimas vyksta ekranuose. Tad kyla klausimas, kaip suderinti pilietines galias, įsitraukimą į socialines veiklas, organizacijas, savanorystę ir technologijas, kuriose praleidžiame itin daug laiko. Ar tai kenkia pilietiškumui?

Apie tai laidoje diskutuoja „Demokratinės mokyklos“ direktorius Nerijus Buivydas ir „Robotikos akademijos“ kūrybos vadovas Kristijonas Vasiliauskas.

Ved. Luka Lesauskaitė

Spalio 7-ąją minime Krašto apsaugos dieną, kurios tikslas glaudinti visuomenės ir kariuomenės ryšį, skatinti jaunimo domėjimąsi kario profesija ir didinti piliečių suvokimą apie gynybą. Atrodo visuomenė pasitiki kariuomene, palankiai vertina finansavimo didinimą, tačiau paklausus, ką darytų karo atveju, vis dar gūžteli pečiais.

Apie tai laidoje kalbamės su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kaščiūnu ir Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Albertu Dapkumi.

Ved. Luka Lesauskaitė

Pilietiška visuomenė yra ta, kuri priima kiekvieną, nesvarbu kokios tautybės, amžiaus ar lyties. Šiandien matome, kad visuomenės nuotaikos ir viešos diskusijos dėl partnerystės klausimų yra itin aštrios. Ką tai sako apie mūsų visuomenę? Laidos svečiai lytiškumo ekspertė, mokytoja Marija Serbintaitė ir gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Ved. Luka Lesauskaitė