Lietuvoje daugelis moterų vis dar drovisi kalbėti apie menstruacijas ir su jomis susijusius skausmus, nors stigma pamažu mažėja, sako mokslininkai. Su Vilniaus universiteto doktorante Lauryna Filatovaite-Vyčiene – apie Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų psichologinę gerovę ir menstruacinį ciklą rezultatus.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra Ona į istoriją įėjo kaip vienintelė moteris Abiejų Tautų Respublikoje išrinkta karaliumi, tačiau dėl dvigubų standartų ji neteko realios valdžios ir mirusio brolio Žygimanto Augusto jai palikto pasakiško palikimo. Pokalbis su istorinio romano apie Oną Jogailaitę „Nemeilė“ autore Ilona Skujaite.

Kaip susijusi moterų emocinė sveikata ir menstruacinis ciklas? Su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Lauryna Filatovaitė-Vyčiene aptarsime Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų psichologinę gerovę ir menstruacinį ciklą rezultatus.

Kovo 11-osios išvakarėse pokalbis su aktoriumi Gintaru Mikalausku, kuris yra pagrindinis valstybinių renginių vedėjas. Ką jam pačiam reiškia šis vaidmuo?

Ved. Agnė Skamarakaitė

„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunkūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“. Taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Daugiau – Gintare Šatė, Lietuvos įtraukties švietime centro Autizmo spektro sutrikimų grupės vadovė ir Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Ved. Rūta Kupetytė

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai šiandien kalbėsimės su Vilniaus universiteto istorijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.
Ved. Rūta Kupetytė.

Kolektyvizacija buvo vienas didžiausių socialinių ir ekonominių lūžių Lietuvos istorijoje. Ji iš esmės pakeitė kaimo gyvenimą, žmonių santykį su žeme, darbu ir nuosavybe. Šiam laikotarpiui skirta istoriko Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“. Joje kolektyvizacija nagrinėjama ne tik kaip politinis procesas, bet ir kaip kasdienio gyvenimo istorija – pasitelkiant kolūkių dokumentus, atsiminimus, propagandos tekstus ir kitus to meto šaltinius. Kodėl sovietų valdžiai buvo taip svarbu pertvarkyti kaimą, kaip iš tiesų veikė kolūkiai ir kokius kolektyvizacijos padarinius jaučiame iki šiol – apie tai pokalbis su Vilniaus universiteto istrijos fakulteto dėstytoju, dr. Antanu Terlecku.

„Man devyneri. Esu autistiška mergaitė. Kartais pasaulis man atrodo labai garsus, labai ryškus ir labai greitas. Kai kurie dalykai, kurie kitiems atrodo paprasti, man gali būti sunūs. O kartais viskas būna atvirkščiai!“, - taip prasideda knyga „Sofijos istorijos: kai pasaulis per painus, per greitas ir per garsus“, kurioje pasakojama apie tai, kaip pasaulį jaučia autistiški vaikai. Ryški šviesa klasėje, vietos trūkumas persirengimo kambaryje ar net kvepalų kvapas kai kuriems vaikams gali kelti didelį diskomfortą.

Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. statinių Lietuvoje vis dar nebuvo pritaikyti žmonėms su negalia. Visuomenė įsitikinusi, kad tai turi keistis – beveik 8 iš 10 gyventojų pritaria, kad viešosios erdvės turėtų būti pritaikytos, net jei tai brangiai kainuoja. Tokias nuostatas atskleidė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apklausa.

Seime bus pristatytas metinis grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas.

Nuo šių metų sausio, importuojamų automobilių pardavėjams tenka atsakomybė susimokėti ir už tai, kad pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ji būtų tinkamai ir teisėtai utilizuota. Mokestis už vieną automobilį, be administracinių mokesčių, vidutiniškai sieks apie 78 eurus. Išaugusiu mokesčiu ir pasikeitusia tvarka itin piktinasi naudotų transporto priemonių pardavėjai ir vadina tai verslo žlugdymu.

Už bene kiekvieno stipraus sceninio balso dažnai stovi ir pritariančiųjų vokalistų komanda. Ką reiškia būti pritariančiuoju vokalistu ir kaip atrodo jų kasdienis darbas tarp repeticijų, koncertų ir pasiruošimo?

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Nuo šių metų sausio, importuojamų automobilių pardavėjams tenka atsakomybė susimokėti ir už tai, kad pasibaigus transporto priemonės tarnavimo laikui, ji būtų tinkamai ir teisėtai utilizuota. Mokestis už vieną automobilį, be administracinių mokesčių, vidutiniškai sieks apie 78 eurus. Išaugusiu mokesčiu ir pasikeitusia tvarka itin piktinasi naudotų transporto priemonių pardavėjai ir vadina tai verslo žlugdymu.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad telekomunikacijų bendrovės automatiškai pratęsia sutartis ir išrašo didesnes sąskaitas. Viena 80-metė kreipėsi į LRT, sakydama, kad, nusipirkusi naują telefoną, negavo instrukcijos jai suprantama lietuvių arba rusų kalba. Pokalbis su klausytojais, „TELE2“ atstove Asta Buitkute ir „Telia“ atstovu Audriumi Stasiulaičiu.
Ved. Edvardas Kubilius.

10 Dalis gyventojų skundžiasi, kad telekomunikacijų bendrovės automatiškai pratęsia sutartis ir išrašo didesnes sąskaitas.

Menininkė Lilija Valatkienė pristato tapybos ekspoziciją „Kai aš sėdėjau prie upės verkdama“. Tai dar viena žinomos fotografės tapybos paroda, kuria, kaip jau įprasta, ji kviečia žmones atsigręžti į gamtą.

Į LRT girdi kreipėsi vilnietis Marius Kučinskas, kuris mano, kad Neries upės krantinėse turėtų būti išdėlioti gelbėjimosi ratai. Jo teigimu, šie gelbėjimosi ratai padėtų žmogui, jei jis, užlipęs ant užšalusios upės, įlūžtų. Ar reikėtų upių pakrantėse būti padėjus gelbėjimosi ratų? Ir ar reikėtų kaip nors pažymėti prieigas prie upių, kad žmonės netyčia neužliptų ant užšalusių upių?

2026-uosius paskelbus kanklių metais, siekiama populiarinti šį instrumentą.

Ved. Edvardas Kubilius

Socialiniuose tinkluose dažnai dalinamasi receptais, kuriuos žmonės vadina sensacijomis. Šią žiemą buvo populiaru maišyti ledus pusnyse, dabar – sūrio pyrago graikiško jogurto indelyje. Ar tai – tik trumpalaikės mados, ar socialiniai tinklai ilgam keičia mūsų požiūrį į maistą ir kulinariją? Mildos Rybakovaitės pokalbis su maisto tinklaraštininke, knygų autore Nida Degutiene.