Vis dažniau Lietuvą alinant karščiui, miestuose formuojasi karščio salos. Vilnius kaip tik prieš kelias dienas pranešė, kad kurs virtualų žemėlapį, kur gyventojai galės pamatyti, kurios miesto vietos yra karščiausios. Mokslininkė Jūratė Kamičaitytė sako, kad dabar pats metas kurti vėsos salas.

Pokalbis su daugiau nei penkiasdešimt metų veikiančioje JAV lietuvių Vermonto stovykloje „Neringa“ savanoriavusiu Simonu Davidavičiumi.

Lietuvos mokytojai kviečiami jungtis į palaikymo ratus. Artėjant rugsėjui į mokyklą sunku grįžti ne tik vaikams, bet ir pedagogams. Mokytojų palaikymo ratai – saugi erdvė dalintis savo išgyvenimais.

Lauros ir Mindaugo Baltušnikų šeima šilauogių ūkį pradėjo kurti ne nulio – įsigijo jį iš kitų šeimininkų. Laura sako, kad tikslas yra išsaugoti tai, kas buvo sukurta ir puoselėti toliau modernų, tvarų ūkį. Klaipėdos rajone esančiame 2,5 hektaro šilauogyne siekiama atliepti pirkėjų poreikius bei motyvuoti darbuotojus.

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei dešimtmetį Islandijoje gyvenanti Vaida Bražiūnaitė, užsieniečius mokanti islandų kalbos.

Suaktyvėjusi paukščių migracija. Kurie paukščiai jau išskrido, o kurie dar tik ruošiasi kelionei į šiltesnius kraštus?

Ką daryti su gausiu obuolių derliumi, kai jo patiems suvalgyti nepavyksta? Maistingumo ir maisto saugos aspektai spaudžiant sultis, verdant uogienes ar spaudžiant obuolių sūrį.

Aidas Saulis jau ketvirtą kartą pagerino prisitraukimų ant skersinio pasaulio Gineso rekordą

Ved. Ignas Andriukevičius

10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Papuošalai iš mamuto ilties – kokia gaminimo specifika ir iš kur juvelyrai gauna medžiagos? Pasakoja režisierius ir juvelyras Algirdas Mikutis.

Kaune atidaroma paroda iš Ukrainos apie šiurpią istoriją „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Joje siekiama nubrėžti paraleles tarp 1942 m. Holokausto tragedijos, per kurią Bachmute nužudyta per 3000 civilių, daugiausia žydų, ir 2022–2023 m Rusijos okupantų tyčinio miesto naikinimo. Apie parodą pasakoja Kauno IX forto muziejaus direktorius Marius Pečiulis.

Jauna šeima iš Kauno nusprendė įsigyti dvarvietę Ukmergės rajone. Inžinerijos išsilavinimą turinti amatų puoselėtoja Deimantė Meilutė Ganusauskienė sako, kad tinkamos dvarvietės ieškojo 5 metus ir dabar tai ne tik finansinis, bet ir kultūrinis įsipareigojimas.

Ryškios asmenybės rubrikoje pokalbis apie paskutinę sovietų okupacijos auką – Parlamento gynėją Artūrą Sakalauską. 1991 m. rugpjūčio 21 dieną jis žuvo savanoriams bandant sustabdyti prie Seimo rūmų besiveržiančią sovietų karių grupę. Koks jis buvo žmogus, kokiomis vertybėmis vadovavosi, kodėl rinkosi savanorišką tarnybą? Apie A. Sakalauską pasakoja buvęs pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos Alytaus rinktinės vadas Arūnas Dudavičius.

Liudas Belickas šią vasarą nenuobodžiavo – pasiekė Lietuvos rekordą per 30 dienų perplaukdamas 41 Lietuvos ežerą.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su tinklalaidės „Išpakuota“ bendraautoriumi Andriumi Šatu apie tai kaip įtikinti žmones keisti savo elgseną.

Rugpjūčio 20d. Estija mini nepriklausomybės atkūrimo dieną. Apie Lietuvos estus, kaip švenčia savo valstybės šventes ir tautų vienybę Baltijos kelyje kalbamės su Lietuvos estų draugijos valdybos nare Pille Veljataga.

Kuo vyras gimdyme gali padėti savo moteriai? Apie tai papasakoti gali dula su barzda. Pokalbis su vyrams pasiruošimo gimdymui seminarus organizuojančiu gydytoju psichiatru Viliumi Ogensku.

Kokie populiariausi rusiškos propagandos naratyvai, nukreipti prieš mūsų šalį? Pokalbyje dalyvauja „Repsense“ analizės skyriaus vadovės Rugilė Ereminaitė.

Ved. Agnė Skamarakaitė

Mokslo rubrikoje pokalbis su demenciją. „Lancet“ komisija paskelbė dar du demencijos riziką lemiančius rizikos veiksnius.

Pokalbis apie arbūzus. Koks šiųmetis derlius Lietuvoje ir ko reikia, kad lietuviškoje žemėje augtų šie vaisiai?

Antrą laidos valandą ap meškų žemėlapį. Kiek jų užfiksuota Lietuvoje ir ką gali parodyti toks žemėlapis?

Pokalbis apie vandens formulę. Kokia tai sporto šaka klausime lenktynininko Edgaro Riabko.

Ved. Urtė Korsakovaitė

Vasara gyvūnų prieglaudoms - pats sunkiausias metas. Jos perpildytos, gyvūnams naujus namus surasti itin sunku, nebėra kam vedžioti šunų, nes dalis savanorių pradeda dirbti sezoninius darbus.

Lietuvos transporto saugos administracija primena, kad eisme dalyvaujančiai žemės ūkio technikai galioja specialūs reikalavimai. Kokie ir kaip jūs elgiatės, kelyje sutikę žemės ūkio techniką?

Kokia ši vasara kaituotojams, šiam sportui vis labiau populiarėjant Lietuvoje? Pokalbis su Laurynu Juodeška, kaitavimo egzaminatoriumi, Kintų kaitų klubo įkūrėju bei vadovu.

„Vanduo patiko nuo vaikystės, o gelbėtoju pajūryje realiai pradėjau dirbti dar paauglystėje – tuomet, kai negalėjau“, – juokiasi 22-ejų gelbėtojas iš Klaipėdos, plaukikas, studentas Mantas Kedeckas. Pokalbis su juo.

Ved. Edvardas Kubilius

Rubrikoje „4 milijonai“ – daugiau nei 10-metį Brazilijoje gyvenantis ir ten fotografo karjerą pradėjęs Donatas Dabravolskas.

Mikrobiotos įtaka smegenų veiklai. Kaip organizme gyvenantys virusai, bakterijos, grybai ir archėjos gali paveikti mūsų mąstyseną?

Marse aptiktas galimas skysto vandens telkinys, o Tarpautinėje kosminėje stotyje įstrigo du astronautai.

Žolinės tradicijos ir jų reikšmė šių dienų žmogui.

Ved. Ignas Andriukevičius

Vasara ir rudens pradžia paprastai būna vienas intensyviausių laikotarpių nuomos rinkoje, todėl vienas aktualiausių klausimų – kokią nuomos sutartį sudaryti, kad tiek nuomotojas, tiek nuomininkas galėtų apsaugoti savo interesus. Ką reikėtų žinoti pasirašant nuomos sutartį?

Sukčiai ieško vis naujų būdų, kaip išvilioti pinigus iš patiklių žmonių. Nors apie įvairiausias schemas bei sukčiavimo būdus kalbama daug, tačiau žmonių, kurie užkimba ant sukčių kabliuko – vis dar pasitaiko. Specialistai pastebi, jog pinigus išvilioti siekiantys asmenys dažnai manipuliuoja bei naudojasi įvairiais psichologiniais būdais – įtraukiami neva į nelaimę patekę žmogaus artimieji, kuriamos jautrios istorijos, kurias išgirdę asmenys dažnai praranda budrumą ir atiduoda savo pinigus sukčiams.

Sekmadienį nusileido Paryžiaus Olimpinių žaidynių uždanga. Dvi savaites milijonai žmonių prie televizorių ekranų stebėjo sportininkų pasirodymus ir laukė mūsų šalies atletų pasirodymų. Kaip Olimpinės žaidynės atrodė būnant Paryžiuje?

Nors nuodingi – absoliučiai visi vorai, dauguma rūšių, gyvenančių Lietuvoje, rimtesnės žalos padaryti negalėtų. Visgi tai gali pasikeisti, mat nebe pirmą kartą aptikta mūsų šaliai nebūdinga rūšis, dar net neturinti tikslaus lietuviško pavadinimo, tačiau dažnai vadinami kilniąja netikrąja našle. Ar ateityje Lietuvoje gali padaugėti mūsų šaliai nebūdingų ir galbūt net žmonėms pavojingų vorų rūšių?

Ved. Paulius Selezniovas

Klimato kaitos rubrika. Kiek finansiškai kainuoja klimato kaita?

Kaip būdavo išgaunama geležis iš balų rūdos? Višakio Rūdoje žmonės kviečiami dalyvauti eksperimente – daryti tai, kas nebuvo daroma Lietuvoje moderniais laikais – išgauti geležį iš balų rūdos.

Kaip sekasi pusės kūno nevaldančiam Gintautui Markevičiui siekti rekordo – elektriniu triračiu apvažiuoti Lietuvą?

Kokie yra šiuolaikiniai žemėlapiai ir kaip skiriasi jų pritaikymas?

Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje pirmą kartą surengta jūrinė stovykla nuo pajūrio nutolusių regionų moksleiviams, kurios tikslas – populiarinti jūrines profesijas bei didinti jų prestižą ir supažindinti moksleivius su jūrine bendruomene, jos gyvenimu.

Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena jų – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra ir Baltijos jūros regione, o ypač - karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie dvidešimt laipsnių. Kokia tai liga bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams?

Dažna ugdymo įstaiga, siekdama visuomenei pristatyti savo veiklą, turi susikūrusi paskyras socialiniuose tinkluose, o mokytojai – dar ir atskiras grupes, pokalbių kanalus, kur greitai ir patogiai komunikuoja su mokiniais ir jų tėvais. Neretai šitaip socialiniuose tinkluose atsiduria ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką vaikai veikia grupėje ar klasėje, ką patyrė edukacijų, ekskursijų, įvairių švenčių metu. Ar toks vaikų nuotraukų publikavimas visuomet yra teisėtas?

Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.

Ved. Paulius Selezniovas