Lietuvių kalboje yra dvi tarmės, jos skirstomos į patarmes, šios klasifikuojamos dar smulkiau – į šnektas ir pašnektes.
Pagal tarmių ypatybes galima atskirti, iš kurio Lietuvos krašto kilęs žmogus.

Žmonės paukščiams vardus duodavo klausydamiesi jų balsų. Dar nemažai paukščių pavadinta pagal išvaizdą ir elgesį.

Priesagos -iškas vediniais paprastai nusakomas daikto požymis (pvz., tragiškas įvykis) arba priklausymas (pvz., lietuviški agurkai).
Priesagos -inis būdvardžiais nurodome medžiagą, iš kurios daiktas pagamintas (pvz., medinis stalas), taip pat su ja daromi terminai norint pabrėžti rūšį (pvz., laukinis česnakas).
Laisvuosiuose stiliuose kartais abi priesagos gali būti vartojamos pramaišiui (pvz., pieninis šokoladas ir pieniškas šokoladas).

Kalbant apie ligas, būsenas, kai omenyje turima yda, vartotina prielinksnio nuo konstrukcija, pavyzdžiui, priklausomybė nuo narkotikų, alkoholio, tabako, vaistų, medžiagų, darbo.

Raidę Ė prieš beveik 400 metų pradėjo naudoti Danielius Kleinas rašydamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką. Tai unikaliausia lietuvių kalbos abėcėlės raidė: tokios nėra jokioje kitoje kalboje.

Kas yra pertarai, kur jie vartojami? Kokie pertarai labiausiai paplitę? Koks pertaras išrinktas piktžodžiu?

Kokią veiklą vykdo lietuvių kalbos priežiūros tarnybos – Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija?

Įdomybės. Kalba. Šachmatai.

Įdomybės. Kalba. Žodis „Bankrotas”.

Įdomybės. Istorija. Apversto pasaulio motyvas.