Prieš 120 metų panaikintas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Vienas reikšmingiausiai prie draudimo panaikinimo prisidėjusių žmonių buvo lietuvių kultūros ir spaudos veikėjas Antanas Macijauskas.

Labai panašiai skambatys žodžiai turi kiek skirtingas reikšmes. „Žmogiškas“ – būdingas žmogui; geras, doras, jautrus, „žmoniškas“ – mylintis, užjaučiantis žmones ir gyvūnus; būdingas geram žmogui; turintis tinkamų savybių.

„Biurokratizmas“ apibūdinamas kaip socialinis reiškinys, kuriam būdingas nelankstumas reaguojant į netikėtas situacijas, reikalų tvarkymo trukdymas ar vlkinimas aklai laikantis formalumų. „Biurokratija“ – tai valdininkų visuma, profesionalių valdininkų aparatas, pasižymintis kompetentingumu.

Galantišku dabar vadiname mandagų, paslaugų, maloniai besielgiantį, elegantiškai apsirengusį žmogų. Viduramžais galantiškumas reiškė ir drąsų žmogaus elgesį, ypač mūšio lauke. Dar viena galantiškumo reikšmė – išskirtinė mandagumo ir pagarbos moterims forma. Paminėti žodžiai susiję su iš turkų kalbos atėjusiu žodžiu „chalatas“, o šis kilęs iš arabų kalbos žodžio „chilia“, kuris reiškė garbės drabužius. Iš šio arabiškojo žodžio įvairiose kalbose išplito žodis „gala“, kuris reiškia ir prabangius drabužius, ir šventę, ir išeiginį kostiumą.

Tam tikro kalbinio vystymosi stadijoje vaikai gali artikuliuoti tik vienskiemenius, paprastos fonetikos žodžius, pavyzdžui, „ma“, „te“, „da“. Šie garsai neturi reikšmės – jiems ją suteikia suaugusieji.

Skiriami du ištiktukų tipai: onomatopėjiniai, tiesiogiai pasaulio garsus mėgdžiojantys ištiktukai (au au, ku kū) ir vaizdiniai, jaučiamų, patiriamų ar regimų tikrovės vaizdinių garsinio imitavimo ištiktukai (žvilgt, plast).

Lotyniškai žodis „sectio“ reiškia padalą, atskirtą dalį, perpjovimą. Todėl žodžiu „sekcija“ vadinamas ir įstaigos ar organizacijos skyrius arba poskyris, grupė žmonių, nagrinėjančių vienos rūšies problemas, cezario pjūvis ar netgi lavono skrodimas.

Žodžius „gastronomija“ ir „gastritas“ sieja graikiškas žodis „gaster“, reiškiantis skrandį, pilvą. Žodį „gastronomija“ išpopuliarino poema „Gastronomija, arba valstietis prie stalo“, kur kalbama apie valgymo džiaugsmą.

Bakalėjos skyriuje randama miltų, cukraus, kavos, makaronų ir panašių ilgo galiojimo produktų, pirminė žodžio „bakalėja“ reikšmė – žolės, daržovės, žalumynai.

„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ šie žodžiai apibrėžiami taip: „mirtingumas“ – mirimų skaičiaus santykis su gyventojų skaičiumi, o „mirštamumas“ – tai mirties atvejų skaičiaus santykis su ta liga sergančiųjų skaičiumi.