Aukso amžius

Registrų centro duomenimis, po daugiau nei 10 butų šiuo metu turi 65 asmenys Lietuvoje. Du iš jų – Dainius Zgrabskis ir Vytautas Ulozas – studijoje. Apie investavimo į NT pradžią, apie tai, kokie butai geriausiai išnuomojami, apie NT užsienyje ir apie galimą NT mokestį.
Ved. Irma Janauskaitė

Kuo daugiau moki, tuo geriau. Taip sakoma apie užsienio kalbas. Specialistų paieškos portalas „CVMarket“ atliko tyrimą, kuriomis kalbomis kalbančių darbuotojų ieško Lietuvos verslininkai. Ir štai – staigmena. Iškart po mokančių anglų kalbą, kuri yra populiariausia, reikia mokančių rusų kalbą, o trečioje vietoje – lenkų. Ką tyrimo rezultatai sako apie įmones, apie jų veiklos pobūdį? Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė analitikė Eglė Stonkutė, kalbų mokyklos „AMES Education“ generalinė direktorė Eglė Kesylienė ir portalo „CVMarket“ pardavimų vadovė Ineta Grigorjeva.

Ved. Irma Janauskaitė

Artėja data, kai prasidės vieno ir dviejų centų mažinimas apyvartoje. Nuo gegužės 1 d. už prekes ir paslaugas mokant grynaisiais, galutinio pirkinių krepšelio suma bus apvalinama taip, kad grąžos šių dviejų smulkiausių monetų žmogus negaus. Kaip pirkti, kad apvalinimas būtų tavo, o ne pardavėjo naudai? Ar prekybininkai nepasinaudos proga ir nepakels kainų? Diskutuoja Prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys ir Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento vyriausioji specialistė Edita Lisinskaitė.

Ved. Irma Janauskaitė

Šį kartą laidos tema atitinka laidos pavadinimą. Rinkose dabar išties – aukso amžius. Aukso kaina viršija rekordus, jau perkopė psichologiškai svarbią 3 tūkst. dolerių už Trojos unciją ribą. Kodėl? Ką tokie rekordai sako apie pasaulį, kuriame gyvename?
Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus.

Ved. Irma Janauskaitė.

Lietuvoje gali atsirasti dar viena laisva diena. Panašu, kitos laisvos dienos sąskaita. Vyriausybė jau pritarė Seimo Pirmininko S. Skvernelio iniciatyvai į švenčių sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną Sausio 13-ąją. Bet kartu rekomendavo atsisakyti kito laisvadienio – Vėlinių dienos lapkričio 2-osios. Gerai tai ar blogai? Kiek išvis reikia nedarbo dienų? Diskutuoja Darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė, advokatų kontoros „WALLESS“ teisininkė Karolina Mickutė ir Profesinių sąjungų konfederacijos laikinasis pirmininkas Audrius Gelžinis.
Ved. Irma Janauskaitė

Europos centrinio banko Vykdomosios tarybos narė prakalbo apie tai, kad bankui gali tekti pristabdyti arba visai sustabdyti palūkanų mažinimus. Nes infliacija euro zonoje – ne į mažėjimo, o į didėjimo pusę.
Kaip infliaciją paveiks pasaulinis muitų karas? Ar jis atneš ne tik prekybinių nuostolių, bet ir palūkanų karpymo pauzę? Diskutuoja „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, Šiaulių banko Finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė ir Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Jokūbas Markevičius.

Ved. Irma Janauskaitė

Du siūlymai elektros vartotojams. Vienas, registruotas Seimo nario A. Dudėno, paliestų visus gyventojus. Kitas, parengtas energetikos ministro Ž. Vaičiūno, – beveik pusę. Abu siūlymai kalba apie galimybę žmonėms būti visuomeniniame tiekime. Rinkos reguliuotojas ir ekspertas realiu vadina ministro projektą. Kodėl? Kaip VERT garantuotų, kad socialiai pažeidžiamiems vartotojams elektra visada būtų pigesnė iki pat 2030 m.? Kodėl ir visuomeniniam tiekimui gali atsiras abonentinis mokestis? Ir kas bus po 2030 m.? Diskutuoja: VERT vadovas Renatas Pocius ir Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Ved. Irma Janauskaitė

Trejus metus iš eilės Lietuvoje labiau apsimoka gauti socialines išmokas, nei darbintis į dalį darbų. Tą rodo nedarbo spąstų rodiklis. Naujausią jo analizę skelbia Laisvosios rinkos institutas. Jo skaičiavimu, jei žmogaus alga sudaro iki 67 proc. vidutinio darbo užmokesčio, dirbti neapsimoka, nes visos socialinės išmokos – apie 1 400 eurų. Kaip išlįsti iš nedarbo spąstų? Gal tiesiog reikia didesnių algų? Diskutuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius, „Utenos prekybos“ direktoriaus pavaduotoja Jurgita Miliauskaitė-Merkienė ir Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.
Ved. Irma Janauskaitė

Pagrindiniai viešojo gyvenimo centrai, protai, technologijos, darbo vietos – viskas koncentruojasi Vilniuje. Regione darbo paieškos gali trukti ir dvejus metus, o darbo užmokestis – vidutiniškai 300 eurų, bet gali būti ir 1 tūkst. eurų mažesnis nei Vilniuje. Be to, personalo atrankos specialistai sako, egzistuoja ir savivertės atotrūkis. Tai kokia ta Lietuva išlindus iš Vilniaus burbulo? Ar tikrai visos savivaldybės vienodai skiriasi nuo Vilniaus? Ar realių pokyčių įneštų Regionų ministerija? Diskutuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, VU Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto profesorė Diana Cibulskienė ir įmonės „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė.
Ved. Irma Janauskaitė

Gynybos pramonė Lietuvoje – šaka, kuri, neabejojama, plėsis. Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė rudenį skaičiavo, kad šalies gynybos ir saugumo pramonės sektoriuje veikia 85 organizacijos ir dar dalis inovatyvių šalies įmonių, taip pat startuolių domisi galimybėmis šioje srityje. Be to, laukiama Vokietijos gynybos pramonės milžino gamyklos. Profesinės sąjungos klausia: kas dirbs, iš kur gynybos pramonė gaus gerų darbuotojų?
Diskutuoja Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas.

Ved. Irma Janauskaitė