Kuo greitasis skaitymas pranašesnis (o gal atvirkščiai) už įprastą (lėtąjį) skaitymą?

Šiuolaikiniai mokiniai ir studentai gauna informacijos maždaug 3 tūkst. kartų daugiau nei gaudavo jų tėvai bei seneliai, kuomet buvo paaugliai.
Todėl dauguma jaunuolių guodžiasi nebepajėgiantys tiek perskaityti, tad skaito tik antraštes, paantraštes, parašus po nuotraukomis.
Taigi, ko gero, natūralu, jog atsirado nauja paslauga – greito skaitymo mokymas. Greito skaitymo mokytojai tikina, jog įmanoma išmokti skaityti greitai ir efektyviai, tai yra vos per vieną valandą ne tik perskaityti keleto šimtų puslapių knygą, o ir visa tai įsiminti.
Skamba iš tiesų įspūdingai.
Bet vis dėlto tiems, kas esame knygiai, sunku patikėti, kad greituoju skaitymu įmanoma perskaityti, suvokti, pajusti teksto grožį, įsijausti ir dar įsiminti bet kokio žanro kūrinius: tiek laikraščių ar žurnalų tekstus, tiek mokslo literatūrą, tiek grožinius kūrinius ar pavyzdžiui poeziją.
Kaip spėriai įmanoma įgyti greitesnio skaitymo įgūdžių ir, kiek šis įgūdis gelbsti mokantis bei ruošiantis egzaminams?
Laidoje dalyvaus: greičiausiai Lietuvoje skaitantis žmogus, greitojo skaitymo treneris, knygos "Pažintis su greituoju skaitymu" autorius Aivaras Pranarauskas.