Kodėl vis daugiau šalių mokyklų atsisako namų darbų?
Neuromokslininkai, vaikų ir paauglių psichiatrai bei psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad namų darbai ne tik, kad nepadeda vaikams geriau išmokti naujos temos bei pasiekti aukštesnių akademinių rezultatų, o dargi demotyvuoja mokytis.

Mokslininkai tvirtina, kad pagrindinis darbas turi vykti pamokoje. Mokytojas, anot kai kurių švietimo ekspertų, turi pasirinkti tokius dėstymo ir vaikų įtraukimo metodus, kad vaikui nereikėtų dirbti antros pamainos namuose. Po pamokų kiekvienas vaikas turi užsiimti saviraiška, pomėgiais.

Aiškinimai, jog esą pamokoje nespėjama, tad reikia darbą baigti namuose, vis dažniau vadinami paprasčiausiu nesusipratimu ir išvedžiojimais.

Suomijos, kurioje vaikai nežino, kas yra namų darbai, pavyzdžiu seka vis daugiau šalių. Vokietijoje pradinukams negalima skirti jokių namų darbų, o vyresni vaikai gali daryti namų darbus nebent, jei patys nori, o jei nenori – nėra jokio baudimo pažymiais ar kitų pasekmių. Panašiai ir Kanadoje.

Kinijoje, kuri garsėja griežtu akademiniu mokymu, namų darbai yra skiriami ne tam, ką vaikas išgirdo pamokoje įtvirtinti, o tam, kad pats išsiaiškintų naują temą, kurią mokykloje tik nagrinės kitą dieną kartu su mokytoju.

Ką apie tokius pasaulio švietimo posūkius mano Lietuvos ekspertai? Ar tikrai namų darbai nieko gero vaikui neduoda?

Laidoje dalyvauja Lietuvos edukologijos universiteto docentė Viktorija Sičiūnienė, vaikų ir paauglių psichiatrė psichoterapeutė Goda Bačienė. Telefonu iš Vokietijos pasakoja dviejų vaikų mama, muzikos pedagogė Dalia Babkova.