Ar įvedus mokyklų vadovų rotaciją pakils visų Lietuvos švietimo įstaigų lygis?
Įsigaliojo nauja mokyklų vadovų skyrimo tvarka: nuo šiol direktorius mokyklai galės vadovauti ne ilgiau nei penkerius metus. Pasibaigus kadencijai, direktorius galės dar kartą dalyvauti viešame konkurse ir pretenduoti į vadovus dar penkeriems metams.

Remiantis ką tik įsigaliojusiomis Švietimo įstatymo pataisomis, nuo šiol mokyklų vadovų veikla bus vertinama kasmet, o jų metų veiklos ataskaitos bus skelbiamos viešai.
Personalo ištekliams atokesnėse šalies mokyklose užtikrinti bus kuriamas švietimo įstaigų vadovų rezervas. Į šį rezervą bus įtraukti: vadovai, kurių kompetencijos buvo įvertintos gerai, bet pasirinkto konkurso jie nelaimėjo arba jau baigė 5-erių metų kadenciją ir nepageidavo pakartotinai dalyvauti konkurse į tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas; taip pat pretendentai, pageidaujantys tapti švietimo įstaigų vadovais, bet kuriems dar trūksta kai kurių specifinių žinių ir mokymų; vadovai mentoriai, kurie padės nepatyrusiems vadovams; taip pat pretendentai, kurie yra įsivertinę kompetencijas, bet dar nėra dalyvavę jokiame konkurse.

Kokių pokyčių ši tvarka suteiks mokykloms? Kokius pavojus ir kokius naujosios vadovų skyrimo tvarkos pliusus mato kadenciją baigę prestižinių mokyklų vadovai?

Laidoje dalyvauja buvęs KTU gimnazijos direktorius doc. Bronislovas Burgis ir buvęs Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Doniela.