„Dešimt balų": kodėl jaunuoliai nesirenka technologinių ir fizinių mokslų studijų
Valstybė, atsižvelgusi į verslo poreikius, šiais metais ženkliai padidino finansuojamų studijų vietų stosiantiems į technologinių bei fizinių mokslų krypčių studijas aukštosiose mokyklose skaičių.

Tiesa, jau šiandien, visi, kas įstoja ir studijuoja inžinerinius mokslus tiek universitetuose, tiek kolegijose, nemoka už mokslą. Šiandien už mokslą moka daugiausia tie, kas pasirinko studijuoti humanitarinius, socialinius ar biomedicinos mokslus.

Net aukštųjų mokyklų vadovai abejoja, ar Vyriausybės sprendimas didinti valstybės finansuojamų technologinių bei fizinių mokslų vietų skaičių pasiteisins. Girdi, nebėra ne tik norinčių, o ir galinčių studijuoti fizinių ir technologinių mokslų sričių disciplinas.

Kodėl jaunuoliai nesirenka technologinių ir fizinių mokslų studijų krypčių disciplinų?

Kokių specialistų šiandien labiausiai reikia tiek stambiesiems, tiek vidutiniams, o ir smulkiesiems darbdaviams bei kokių specialistų yra perviršis?

Kokias sąlygas siūlo darbdaviai absolventams, baigusiems fizinių ir technologinių mokslų krypčių studijas?

Kokie sektoriai ateityje plėsis ir dėl to reikės dar daugiau darbuotojų?

Ar didžiausius šalies darbdavius tenkina Lietuvos aukštųjų mokyklų parengti fizinių ir technologinių mokslų sričių alumnai?

Laidoje dalyvaus Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas, AB „Lietuvos geležinkeliai" Informacinių technologijų centro „LG digital“ vadovė dr. Eglė Radvilė bei AB „Litgrid“ Operatyvinio planavimo skyriaus vadovaujanti inžinierė Laima Pukytė.