Kokią pridėtinę vertę sukuria tarpdisciplininės studijų programos?

Aukštosios mokyklos siūlo abiturientams rinktis studijuoti ne tradicines specialybes, o vadinamas tarpdisciplinines, kurias sudaro dviejų ar net daugiau skirtingų krypčių ar sričių dalykų studijos. Girdi, tokias studijas baigę jaunuoliai ateityje lengviau rasią darbą.

Šiandien darbdaviams nebereikia paprastų vadybininkų, ekonomistų, politologų ar teisininkų. Jiems labai reikia tokių vadybininkų, politologų ar teisininkų, kurie be pagrindinės specialybės žinių dar būtų įgiję papildomą specialybę. Pavyzdžiui, inžinerijos vadybą, pramonės inžineriją ir inovacijų vadybą, moderniųjų technologijų fiziką ir vadybą, ekonomiką ir politiką, sveikatos politiką ir vadybą, medicinos vadybą, pasaulio politiką ir ekonomikos studijas, bioteisę bei panašias tarpdisciplinines programas baigę aukštųjų mokyklų alumnai nesunkiai randą darbą.
Kuo grindžia aukštosios mokyklos teiginius esą studijuoti tarpdisciplinines profesijas yra perspektyviau nei vieną klasikinę specialybę?

Ar tarpdisciplininių studijų propagavimas nėra tik nauja laikmečio mada?

Ar tikrai kitose šalyse paklausūs tarpsdiciplinines programas baigę specialistai turės saugią ateitį ir Lietuvos darbo rinkoje? Ar tikrai studijuojant dvi ar net daugiau skirtingas disciplinas pavyks abi įsisavinti pakankamai gerai?

Kokių žinių bei gebėjimų reikia, kad galėtum studijuoti tarpkryptinėse studijų programose?

Laidoje dalyvauja Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas, Kauno technologijos universiteto l.e.p. rektorė doc. Jurgita Šiugždinienė, Panevėžio kolegijos direktorius dr. Gediminas Sargūnas.