Gabus vaikas. Tikrai gražiai ir išdidžiai skambantys žodžiai. Atrodytų, kad kiekvieni tėvai, išgirdę tokį apibūdinimą apie savo vaiką turėtų labai džiaugtis ir didžiuotis. Tačiau, ar tikrai viskas taip? Ar nepainiojame gerai besimokančio vaiko su gabiu vaiku? Ar atpažįstame tokį vaiką tiek mes, tėvai, tiek pedagogai? Švietimo ir mokslo įstatyme yra sąvoka „gabus vaikas“. Šie vaikai priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams. Laidoje pokalbis su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docente, socialinių mokslų daktare Sigita Girdzijauskiene ir mokytoja, neseniai vykusios konferencijos GABUS 2020 organizatore Margarita Moliene.
Ką sako apibrėžimas „Gabus vaikas“? Kokie yra specialūs tyrimai, pagal kuriuos nustatoma, ar vaikas priskiriamas gabių vaikų kategorijai. Kaip plačiai jie atliekami Lietuvoje? Kiek „suskaičiuotų“ gabių vaikų yra Lietuvoje? Atsakymai į šiuos klausimus ir patarimai tiek pedagogams, tiek tėvams, kurie galbūt, nežinojo ir pirmą kartą išgirdo, kad jų, dažnai mokykloje baramas „blogiukas“, arba, girdėdami, kad vaikui trūksta dėmesio namuose, klausydami mūsų laidos, pagalvojo, kad labai panašu, kad vaikas turi vieną ar kelias gabiems vaikams įvardintas savybes.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Nuo 1991 m. kasmet lapkričio 14-ąją minima Pasaulinė diabeto diena. Diabeto diena minima per kanadiečio Frederiko Bantingo gimtadienį. Jis kartu su Džonu Makleodu atrado būdą insulinui gaminti. Frederiką Bantingą ieškoti vaistų nuo diabeto paskatino jo vaikystės draugo mirtis nuo šios ligos ir 1922 m. Frederikas Bantingas pirmą kartą išgelbėjo diabetu sergantį 14-metį, suleisdamas jam insulino. 1923 m. jam už tai suteikta Nobelio premija.
Šia tema ir kalbamės su viešniomis – Ieva Krivickaite ir Dovile Lebedyte. Ieva yra kilusi iš Plungės ir visoje Lietuvoje išgarsėjo dar paauglystėje, kai pradėjo gerų darbų maratoną rinkdama pinigus vėžiu sergantiems vaikams. Tikriausiai daugelis prisimena Ievą, kai ji, surinkusi užsibrėžtą sumą kartu su Mamų unija, nusirėžė savo igus storus plaukus ir vardan solidarumo su vėžiu sergančiais vaikais, nusiskuto plikai. Vėliau įkūrė gerumo fondą „Ne apie mane“, kuris rūpinasi cukriniu diabetu sergančiais vaikais. Laidoje Ieva pasakoja, kuo užsiima dabar.
Žinių apie diabetą stoka rodo, kad įspėjamųjų ženklų pastebėjimas yra ne tik tėvų problema, bet ir problema, turinti įtakos visai visuomenei. Tai kelia didžiulį susirūpinimą, nes 2 tipo cukrinio diabetas, nors jo požymiai yra lengvesni, yra labiausiai paplitusi ligos forma sukelianti apie 90% viso diabeto. Vienas iš dviejų šiuo metu diabetu sergančių žmonių nėra diagnozuotas. Negydomas diabetas gali sukelti gyvenimą keičiančias komplikacijas. Tai apima aklumą, pėdų amputaciją, inkstų nepakankamumą, širdies smūgį ir insultą. Dėl diabeto 2017 m. mirė keturi milijonai žmonių. Svarbu laiku pastebėti įspėjamuosius diabeto ženklus ir pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju dėl ligos kontroliavimo būdų ar reikiamo gydymo.
Laidos viešnios Ieva Krivickaitė ir Dovile Lebedytė - dvi jaunos, žavios merginos, kurios gyvena įdomų, aktyvų, socialiai atsakingą gyvenimą, nors kiekvieną dieną bendrauja su insulino pompomis.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Neleisk Angelui nukristi nuo peties – taip vadinasi Panevėžyje gyvenančio Audriaus Skačkausko knyga. Apie jaunystėje gyventą bohemišką gyvenimą, kuris virto priklausomybių liūnu, apie artimųjų svarbą ir jų savijautą, gyvenant su priklausomu ar vėžiu sergančiu žmogumi, apie knygas, į kurias sugula visi išgyvenimai laidoje kalbamės su Audriumi ir Aušra Skačkauskais. „Nesitikiu, kad šios laidos klausysis alkoholikas ar vėžiu sergantis, koks esu aš pats, tačiau labai norėčiau, kad išgirstų alkoholikų ar onkologinėmis ligomis sergantys artimieji“ , - sako Audrius ir iškart vardija priežastis, kodėl taip gali būti. Aušrytė, taip švelniai vadina žmoną Audrius, atvirai ir nuoširdžiai dalijasi išgyvenimais ir nusišypso: „Jam patinka dėmesys…“ .

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Pirmoji savaitė po rinkimų į Seimą maratono. Spalio 31-ąją – Helovinas ir Lietuvoje minima Reformacijos diena. Kasdien vis labiau neramina didėjantys sergančiųjų COVID-19 skaičiai. Karantinas… Išgyvename išties sudėtingą ir įdomų laiką. Apie visa tai ir kalbamės su laidos pašnekovais, Vilniaus m. savivaldybės tarybos nariais, buvusiais kandidatais, o dabar jau ir išrinktąja Seimo nare Monika Ošmianskiene ir televizijos laidų prodiuseriu Gediminu Jauniumi. Laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė nesusilaikė ir taip pat išsakė savo nuomonę, kai su pašnekovais kalbėjome apie tai, ką jiems teko patirti priešrinkiminio maratono metu.
Laida apie vis dar gyvą diskriminaciją, patyčias, požiūrį ir asmenines ambicijas bei reakcijas. Apie kiekvieno sprendimo svarbą ir asmeninę atsakomybę. Apie kūrybiškumą, tikėjimą ir gerus norus.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kėdainių rajono paraplegikų asociacija , kaip ir bet kuri kita nevyriausybinė organizacija, vykdo daug veiklų. Viena iš jų, apie kurią pokalbis šioje laidoje, yra, šokiai. Šokti, jei nori, gali visi! Ir visai nesvarbu, ar tu vaikštai, ar judi neįgaliojo vežimėlio pagalba, - pasakoja „Šokių akademijos“ vadovė ir šokių mokytoja Jurgita Jančorienė ir asociacijos nariai bei šokėjai Stasys Antanaitis ir Agnė Gulbinaitė, nuo kurių energijos ir optimizmo studijoje, atrodo, šviesiau pasidarė. Sakoma: „Nėra padėties be išeities“. Tačiau, nuo to kokią išeitį pasirinksime, kaip reaguosime į iškilusius sunkumus ar greta esantį žmogų, priklausys ir mūsų būsena, mintys ir veiksmai. „Neužsidarykime savyje ir bendraukime“, - kviečia jau septyniasdešimtmetį atšventęs šokėjas ratukuose Stasys.

Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Spalio 15 dieną minima Baltosios lazdelės diena. Laidoje su regos negalią turinčiu Sigitu Sinkevičiumi ir akcijos „Mane veža“ organizatore Aldona Juozaityte Pieva kalbamės apie laisvę, ekstremalius pomėgius, svajones ir tiesiog gera laiką. Sigitas Sinkevičius – masažuotojas, ekstremalas pasakoja, kad regos negalia nėra joks kliuvinys gyventi įdomų ir pilnavertišką gyvenimą, o akcijos „Mane veža“ sumanytoja ir organizatorė, vairavimo instruktorė Aldona Juozaitytė Pieva dalijasi, kaip ir kodėl ji sumanė akciją „Mane veža“, kaip akcija įtakoja jos asmeninį ir visų joje dalyvaujančių gyvenimą.

Ved. Žydrė Gedrimaitė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė

Apie kurmius, kurie masažuoja, bėgioja krosus, kepa šašlykus, užsiiminėja akrojoga, keliauja, tiesiog gyvena. Kalbama ne apie tuos kurmius, kurie gyvena po žeme. Taip neregius vadina regos negalią turintis Marius Maželis ir jo draugas Vytautas Černiauskas. Pašnekovai sako, kad negalios turėjimas ar jos neturėjimas niekaip nedaro įtakos jų draugystei, juokdamiesi pasakoja įvairiausius nutikimus iš bendrų kelionių, stovyklavimų ir kt. Laidoje apie rimtus dalykus kalbama linksmai. Paklausus, ar Vytautui jau pavyko neregius išmokyti kepti šašlykus, jis atsako: „Reikės pamėginti. Gali būti, kad nusidegins kelis kartus, bet tikrai išmoks!“ Abu pašnekovai sutaria, kad aplinkinių požiūris į kiekvieną iš mūsų, pirmiausia, priklauso nuo mūsų pačių požiūrio į save.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

Apie vairuojančias moteris gyvuoja daug stereotipų. Tačiau būtent apie vairavimo ypatumus laidoje kalbamės trys moterys – Valakupių reabilitacijos reabilitacijos centro vairavimo mokyklos koordinatorė Lina Veiknienė, Ieva Kurmilavičiūtė, teisę vairuoti įgijusi būtent šioje mokykloje ir laidos vedėja Žydrė Gedrimaitė.
Nuo 2011 metų Valakupių reabilitacijos centre vykdoma neįgaliųjų vairavimo mokyklos veikla. Apie šios mokyklos tikslus, mokymo bazę, iššūkius ir problemas pasakoja laidos pašnekovės. „Noriu paneigti stereotipą, kad moterys yra blogesnės vairuotojos, nei vyrai“, - sako Ieva Kurmilavičiūtė. „Esu drausminga vairuotoja“, - pritaria jai Lina Veiknienė. Pašnekovės kviečia tiek vyrus, tiek moteris, turinčius judėjimo negalią, tačiau norinčius ir galinčius vairuoti, mokytis Valakupių reabilitacijos centro vairavimo mokykloje, nes, pasak jų, vairavimas suteikia savarankiškumo ir laisvės jausmą.


Ved. Žydrė Gedrimaitė

irmas blynas, dažnai sakoma, kad jis būna prisvilęs. Laidoje kalbama ne apie tą prisvilusį blyną, o apie tą, kuris yra restorano, atliekančio ne tik maitinimo, bet ir socialinę misiją, pavadinimas. Šiame restorane padavėjais dirba žmonės, turintys negalią ir lankytojai labai giria skanų maistą.

Dažniausiai, kai kalbama apie Vilniuje veikiantį restoraną „Pirmasis blynas“, yra minimas olandas, gyvenantis Lietuvoje Timas van Wijkas. O laidoje svečiavosi Karolina Žigaitė van Wijk, Timo žmona ir restorano darbuotojas Edvinas Orlovas. Pašnekovai pasakoja, ko mokosi ir ko išmoksta vienas iš kito, kokios bendros veiklos juos vienija, atskleidžia ateities planus. Visiems, dirbantiems šiame restorane, labai svarbu kuo geriau atlikti savo darbą, labai svarbu, kad visi klientai liktų patenkinti ir norėtų sugrįžti.

Ved. Žydrė Gedrimaitė

Su kokiomis problemomis ar iššūkiais susiduria regos ar kitą negalią turintys žmonės, norėdami išsinuomoti būstą? Kokius reikalavimus nuomojamam ar perkamam būstui kelia regos negalią turintys laidoje papasakoja Ugnė Žilytė, aklųjų bibliotekos darbuotoja ir Vita Žilytė – nekilnojamo turto agentė, Lietuvos nekilnojamo turto brokerių asociacijos valdybos narė.

Apie būsto nuomą ir požiūrį į negalią turinčius nuomininkus savo nuomonę išsako ir laidos garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.


Ved. Žydrė Gedrimaitė