Nacionalinė mokėjimo agentūra ėmėsi atidesnės daržovių, vaisių ir uogų augintojų patikros. Paaiškėjo, kad yra fiktyvių ūkininkų kurie tik imituoja ūkininkavimą ir pasisavina susietosios paramos lėšas. Vien praėjusiais metais tokių pažeidėjų nustatyta kone šimtas.

Erikos ir Tado Bieliakų šeimos ūkyje jau 12 braškių auginimo sezonas. Ūkininkai ramūs, nes jau perpratę braškių auginimo subtilybes.

Verslas kaime. Rusnės salos architektūriniu ypatumu tampa kiemuose statomos rūkyklos. Užsiimančių šiuo verslu tikrai nestinga, tačiau sugaunamos žuvies mažoka, todėl, tad šalia rūkyto karšio pirkėjams jau siūloma krevečių ar kalmarų.

Ved. Kristina Toleikienė

Kokius eksperimentus šiais metais suplanavo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotis, atslūgus pandemijai grįžtanti į įprastą veiklą ir planuojanti gyvus susitikimus su žemdirbiais, pasakoja Joniškėlio bandymų stoties vadovas dr. Vidas Damanauskas.

Lietuvoje skrabalais grojančių žmonių mažai, o dar mažiau juos gaminančių. Vienas jų – tautodailininkas, technologijų mokytojas Egidijus Impolis, gyvenantis ir kuriantis Pakruojo rajone, Rozalime.

Lietuvoje pastebimas drugelių skaičiaus mažėjimas. Apie jų naudą bei populiaciją Lietuvoje pasakoja Drugelių parodos organizatorės Aistė Kančauskaitė ir jos mama Jūrate Kančauskiene iš Vilniaus.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lietuvoje vis daugiau žmonių ryžtasi auginti uogas – mato perspektyvą. Renkasi ne tik jas auginti, bet ir perdirbti pasitelkiant naujausias technologijas. Didelis dėmesys skiriamas žmogaus sveikatai palankesnių produktų gamybai.
Jau dešimt metų Biržų rajone senelio sodyboje vynuogyną puoselėjantis Aringas Pečesiūnas tikina, kad vynuogių augintojams atsiveria vis daugiau galimybių, nes Lietuva įtraukta į vynuogių augintojų sąrašą.
Rubrikoje „Verta žinoti“ išgirsite, kokius vaistažolinius ir prieskoninius augalus naudinga auginti savo sodyboje.
Ved. Kristina Toleikienė

Energetinės nepriklausomybės siekis paskatino plačiau domėtis saulės elektrinių statymo galimybėmis Lietuvoje. Į akiratį pateko ir ūkininkų dirbama žemė. Norint pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį, reikėtų skirti 3 000 ha iš beveik 3 mln. ha šalies ploto. Elektrinių statymo projektas kelia daug klausimų ūkininkų bendruomenei. Ar dabartiniame kontekste, kai pirmiausia reikia apsirūpinti maistu, galima dirbamą žemę skirti elektrinėms statyti? Ką svarbu žinoti ūkininkams, kad savo žemės neparduotų spekuliantams? Ar galima suderinti kelis verslus – ūkininkavimą ir saulės elektrinių statymą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ieškosime su ūkininkų bendruomenės, ministerijų atstovais. Mintimis pasidalys ir patys ūkininkai.

Ved. Rūta Katkevičienė

Miškininkystės studijas kasmet renkasi vis mažiau žmonių, stojančiuosius galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. Žvelgiant į Europos žaliojo kurso keliamus uždavinius, miškininkystės specialybės paklausa tik didės. Aplinkos ministerija, siekdama paskatinti rinktis miškininkystės studijas, skyrė 10 skatinamųjų stipendijų po 200 eurų. Ar tai bus veiksminga priemonė?

Tėvas ir sūnus Vigintas ir Nerijus Draudvilai Kėdainių rajone puoselėja augalininkystės ūkį. Šį pavasarį ūkininkams teko susidurti su pasėlių užmirkimu, tačiau draudimas padės kompensuoti nuostolius. Didesnių rūpesčių kelia išbrangusios statybos kainos, kurios stabdo procesus ūkyje.

„Užsienio naujienos“. Lenkijoje vyksta Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos Europos regioninė konferencija, kurioje susitinka 53 Europos ir Vidurinės Azijos valstybių atstovai. Kokie svarbiausi klausimai bus aptariami?
Ved. Rūta Katkevičienė

Kėdainių rajone pienininkystę plėtojantys Erlenda ir Laimutis Turskiai tiki ūkio perpektyvomis ateityje. Dabar jie savo apylinkėse kone vieninteliai laikantys didesnę melžiamų karvių bandą. Anot Erlendos, išsilaikyti padeda tik plėtra, todėl ūkyje artimiausiu metu turi atsirasti 2 melžimo robotai, jau įsigyta ir tiesioginės sėjos sėjamoji.

Meilė žirgams jauną šeimą, Martą ir Marių Kardokus iš miesto atlydėjo į kaimą. Varėnos rajone Kalėnų kaime esančiame vienkiemyje šeima pildo savo gyvenimo svajones, viena jų – įkurtas žirgynas.

Ved. Rūta Katkevičienė

Įvairiausių rūpesčių pavasarį nestinga Kėdainių rajono ūkininkui Mantui Župerkai, su šeima dirbančiam 1000 ha žemės. Užmirkę pasėliai, žvėrių daroma žala javų laukuose, tai tik keli iššūkiai. Dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje ūkininkas sako stabdantis ir naujas investicijas. Mantas su šeima dar randa laiko rūpintis 9 žmonėmis iš Ukrainos.

Ūkininkų sodybos galėtų būti lietuviškų augalų bioįvairovės išsaugojimo lopšiais ir turtinti natūralų kraštovaizdį. Deja, neretai pastebimas invazinių augalų gamtoje plitimas. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo kuratorė, mokslų daktarė Asta Klimienė sako, kad ūkininkai gyvenantys prie dirbamų žemių, laukų ir miškų turėtų atsakingiau rinktis augalus sodybų puošybai.

Ved. Rūta Katkevičienė

Kupiškio raj. ūkininkas Laimutis Baltrūnas beveik 30 m laiko karves ir toliau nežada atsisakyti pieno ūkio. Sparčiai traukiantis sektoriui 120 melžiamų karvių turintis ūkininkas įsitikinęs, kad gerai ten, kur mūsų nėra. O iš politikų, kuriančių žemdirbiams įvairias tvarkas, tikisi daugiau supratingumo.
ŽŪM pasiūlė skirti kiaulių augintojams išimtinę pagalbą, kuria būtų dengiamas pašarų pabrangimo kainų skirtumas. Už vieną kiaulę per tris mėnesius būtų išmokėta beveik po 11 eurų – iš viso parama sieks apie 6 mln eurų. Kodėl žemdirbiai parama nesidžiaugia?
Sangrūda – kaimas Kalvarijos savivaldybės pakraštyje, bet šiemet bus girdimas visoje šalyje. Mat Sangrūda yra viena iš devynių Lietuvoje paskelbtų mažųjų kultūros sostinių. Ką tai reiškia bendruomenei? Pasakoja kultūrinės veiklos organizatorė Angelė Bapkauskienė ir bendruomenės atstovai.

Ved. Arvydas Urba

Kalvarijos savivaldybės Mockų kaime jau dešimtmetį obelų ir trešnių sodą veisia Aida ir Alfredas Kūnai. Padirbėję užsienyje, gyvenę Kaune, bet šaknis, kaip ir jų jaunas sodas, leidžia Aidos gimtinėje. Augina dvi dukras, randa įvairių veiklų ir kasdien randa teigiamų emocijų.
Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano projektas jau buvo pateiktas EK, gautos ir pastabos. Dabar planas koreguojamas, bet ŽŪM neketina atsižvelgtį į LRS kaimo reikalų komiteto siūlymą koreguoti plane žaliojo kurso tikslus kol vyksta karas Ukrainoje. Kodėl? Aiškina viceministras Paulius Astrauskas.
Olandija – didžiausia tulpių augintoja pasaulyje. Kasmet jų išaugina milijardais, bet nemaža dalis tulpių svogūnėlių atitenka galvijams. Iš Olandijos pasakoja Skuodo rajono LŪS skyriaus pirmininkas, gyvulininkystės specialistas Kazimieras Jucevičius.

Ved. Arvydas Urba