Jurbarko rajone Pieštvėnų kaime ūkininkaujantis Lukas Gudiškis baigė biofizikos mokslus Vilniaus universitete. Dvejus metus dirbęs biure netvėrė ir grįžo gimtinėn. Dabar laiko mėsinius galvijus, augina javus, turi vieną melžiamą karvę – pats pasimelžia, nes mėgsta pieną, ir prisipažįsta, kad kaime jam nieko netrūksta.

Seniūnaitis Saulius Valentukonis medžio dirbtuvėse jaučiasi kaip namie, nes tai jam ne darbas, o hobis. Kiekvieną rytą jis čia geria kavą, o darbų, kaip pats sako, turi iki karantino galo. Seniūnaitis džiaugiasi vieninga bendruomene, ir pabrėžia, kad optimizmo, net ir šiuo metu, prarasti tiesiog negalima.

Statybininkas, renginių organizatorius, kaimo turizmo sodybos savininkas ir ūkininkas – tai pagrindinės Antano Vailionio veiklos, bet tikrai ne visos, kuriomis jis užsiima. Lazdijų savivaldybėje gyvenantis Antanas džiaugiasi gamta, natūralumu ir augina ne tik hailandus, bet ir karvių, vištų, asilų, ponį.

Ved. Saulenė Pečiulytė

Žemės ūkio srityje ilgai dirbę tarybiniais laikas, tris dešimtmečius savarankiškai ūkininkavę ir dabar jau pensininkai Jonas ir Angelė Pečiūrai dirba toliau. Dabar laiko 7 karves, po lygiai dalijasi visais darbais ir sako, kad kol dar gali, krutės, nes nenori būti našta visuomenei.

Jungtinėje Karalystėje po „Brexito“ ūkininkai nežinomybėje. Derliui nuimti ar pavasario darbymečiui visada buvo samdomi žmonės iš Rytų Europos šalių, bet dabar įvesti ribojimai. Kaip padėtį Jungtinės Karalystės žemės ūkyje vertina lietuviai, čia dirbantys ir gyvenantys?

Aromaterapija ir kosmetika jau daugiau nei 10 m. domisi Reda Vaikšnorienė. Jos vyras Vytautas prieš kelerius metus išmoko masažuoti ir sako, kad tam įkvėpė žmona, nes gyvenant kartu supanašėjama.

Ved. Saulenė Pečiulytė

Anksčiau gėrybes pardavinėjusi pakelėje, dabar Danutė Jekavonienė bando kurti verslą. Šeimoje visi turi darbus – ji su vyru prirenka dešimtis kilogramų grybų ir uogų, o dukra atsakinga už jų pardavimą kioskelyje, esančiame Druskininkų centre.

Vidmanto ir Inetos šeima Jonavos rajone užsiima mišriu ūkininkavimu. Nelengvą darbą įveikti padeda penki vaikai, kurių perimti ūkio tėvai, sako, nespaus.

Baldų versle, esančiame Žiūrų kaime, Molėtų rajone dirba tik du žmonės. Kaip sako vadovas Ričardas Tursa, geriausia reklama perduodama iš vienų žmonių kitiems, todėl užsakymų netrūksta.

Ved. Saulenė Pečiulytė

Druskininkų savivaldybėje gyvenanti ir vyresniuosius prižiūrinti Jolita Ivanauskienė sako, kad ne tik jiems reikia bendravimo, tuo pasidžiaugia ir ji pati. Keičiantis koronaviruso situacijai, tenka dažniau skambinti, tačiau senolių neužmiršta ir spėja pabendrauti su visais aštuoniolika.

Stambaus šeimos ūkio šeimininkas Aurimas Garlauskas sako, kad situacija žemės ūkyje priklauso ir nuo požiūrio, todėl pataria mažiau skųstis ir ūkyje bus lengviau suktis.

Metų pradžioje Žemaitijos nacionaliniame parke laikosi keli centimetrai sniego, o ir šaltukas, papuošęs medžius šerkšnu, vilioja lankytojus. Parko ekologė Marija Jankauskienė pastebi neįprastų žiemą paukščių, keistai išbrinkusius lazdynų pumpurus, raktažolių sukrautus žiedelius. Gamta keičiasi ir prognozuoti orus pagal augalus ir gyvūnus dabar jau neįmanoma.

Ved. Saulenė Pečiulytė

Gimtoji žemė. Ved. Saulenė Pečiulytė
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas iššūkių nebijo. Per karantiną sustabdytas verslas sūrininkei Auguvienei – metas atsipūsti.

Vos mėnesį naujos sudėties dirbantis LRS Kaimo reikalų komitetas aptarė žaliojo kurso įgyvendinimą, karantino poveikį sektoriui, žemdirbių savivaldos stiprinimą, svarstė pluoštinių kanapių įstatymą. Ką svarbu žinoti žemdirbiams, kokiems darbams nusiteikę parlamentarai kitais metais? Pokalbis su komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu
Jurbarko rajone vienkiemyje prie Dubysos gyvenantys Edita ir Erikas Laiconai jau beveik 30 m gyvena kaime ir ūkininkauja. Jų ūkyje mėsinių galvijų banda ir du asilai. Šeimininkai domisi neįprastų augintinių charakteriais, ypatumais ir įsitikinę, kad asilai- protingi gyvūnai.

Ved. Arvydas Urba

Lukas Kmelnickas valdo įvairią žemės ūkio techniką ir su tėčiu Dariumi dviese tvarkosi 300 ha augalininkystės ūkyje. Kiašiadorių rajone Paparčių kaime šeimos verslas ypatingas, nes šalia žemdirbystės yra ir medienos apdirbimas, karstų gamyba. Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Speleologas, keliautojas, publicistas Erikas Laiconas dabar gyvena Jurbarko rajone vienkiemyje Išlestakių kaime ir beveik 30 m ūkininkauja. Jis prisipažįsta, kad „devyni amatai“ sukrovė ne turtą, o patirtį. Ja pasinaudodamas Erikas sumanė įamžinti Išlestakių kaimą. Ąžuolinis, tautodailininko padarytas ypatingas suolas, tarsi, paaiškina kodėl toks kaimo pavadinimas ir kodėl jame neliko gyventojų.

Ved. Arvydas Urba

Nedidelio šeimos ūkio savininkai Jolanta ir Rimantas Milčiai, gyvenantys Jurbarko rajone Vosbutų kaime, atsisakė galvijų ir užsiima tik augalininkyste.Tokiu tėvų pasirinkimu patenkintas sūnus Svajūnas, žada tęsti tėčio pradėtą veiklą ir mažiau važiuoti uždarbiauti užsienyje.

Tautodailininkė, dzūkiškų nėrinių meistrė, turinti tautinio paveldo sertifikatą Daiva Petruškevičienė iš Varėnos rajono Tolkūnų kaimo pasakoja apie pasikeitusias sąlygas amatininkams.

Egzotiškų gėlių ypatumus aptars Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Arvydas Urba

Gimtoji žemė. Ved. Arvydas Urba
Drastiškos permainos Raudonės pilies parke. Kokios Kalėdos buvo ūkininkų Garlauskų ir Šlapkauskų šeimose iš Pasvalio ir Kauno rajonų? Kuo ypatinga šiemet Akmenės rajono Kivylių bendruomenės eglutė?

Griūvantį kluoną antram gyvenimui prikėlė vilnietis Andrius Perlys. Vyras nutarė nustebinti savo šeimą ir sodyboje Alytaus rajone įrengė Kalėdų senelio rezidenciją. Sodybos šeimininkas tikina, kad šios šventės jam bus ypatingos.

Vienas brangiausių prieskonių pasaulyje, kitaip dar vadinamas Kalėdiniu, yra šafranas. Šį prieskonį augina virtuvės šefas Aurimas Juknys iš Kėdainių. Vyras sako, kad prieskonis gali praturtinti daugelį Kalėdinių patiekalų.

Didžiosios metų šventės dėl koronaviruso pandemijos daug kur šiemet bus kuklesnės, prie stalo susės tik artimiausi žmonės, kiti ir po vieną namuose jas sutiks. Ignalinos r. Mažviliškės kaime gyvenanti Genutė Pašilienė tikina, kad svarbiausia yra šventinė dvasia, o ne susibūrimai.

Močiutės dovanotos 3 vištos ir gaidys Rokui Puinauskui iš Anykščių rajono tapo paskata auginti retų veislių paukščius. Ateitį jaunas žmogus ketina sieti su ūkininkavimu.
Ved. Rūta Katkevičienė