Europos Komisija (EK) paskelbė naujojo laikotarpio, nuo 2028 metų, Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuotą sumų paskirstymą valstybėms narėms. Lietuvai siūloma rezervuota suma yra kiek daugiau nei 4 milijardai eurų ir tai yra 20 - imčia procentų mažesnė suma, nei skirta dabartiniam septynių metų laikotarpiui. Buvęs žemės ūkio ministras, ūkininkas Ignas Hofmanas sako, kad tai neraminanti žinia ir tikina, kad yra neatsižvelgta į ES žemės ūkio ministrų prašymą, kad BŽŪP išliktų su savo atskiru finansavimu. Ekonomistas Marius Dubnikovas antrina, kad situacija yra bloga ir akcentuoja derybų svarbą. Be to, iškeliama mintis apie ūkininkavimą be finansavimo.

Rubrika „Miestietis kaime“. Kaune gyvenanti kraštovaizdžio architektė Vilma Vebeliūnienė Kupiškio rajone, iš mamos paveldėtoje žemėje, puoselėja sodybą „Saulėtos lankos“. Lankytojams tai kaip aromaterapijos kelionė, nes kiekvieną augalą Vilma kviečia užuosti. Sodyboje daugiau nei 100 skirtingų augalų rūšių ir tikrai tikra poilsio oazė.

Ved. Rūta Simanavičienė

Tiek ūkininkų, tiek vietos bendruomenių pasipiktinimą kelia derlingose žemėse vystomi dideli saulės parkai. Prieš juos statant stinga dialogo su vietos bendruomenėmis, neatliekami poveikio aplinkai vertinimai. Klaipėdos rajono sodų bendrijos atstovė tikina, kad dėl saulės parkų nukentėjo ne tik žmonių gyvenimo kokybė, bet ir gyvūnai, blaškydamiesi saulės kolektorių labirintuose. Šią situaciją kaip grėsmingą mato ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga. Savo argumentus pateikia ir Energetikos ministerijos atstovai.
Eksperimentinio daržo kūrėja, keramikė Audronė Dačkutė iš Vilniaus domisi egzotinių augalų auginimu. Taip į jos kolekciją pateko ir vijoklinis augalas akebija, subrandinanti saldžius vaisius.
Rubrika „Užsienio naujienos“. Bitininkai ir mokslininkai iš Lietuvos 2025 m. rugsėjo 22–27 dienomis dalyvavo tarptautiniame kongrese „Apimondia” Kopenhagoje. Tai didžiausias pasaulinis bitininkystės renginys, kas dvejus metus suburiantis tūkstančius bitininkų, mokslininkų ir prekybininkų iš įvairių šalių. Kongrese akcentuota ir medaus klastojimo problema.

Ved. Rūta Simanavičienė

Lietuvos vynuogininkų asociacijos duomenimis, susidomėjimas vynuogėmis auga. Vieni renkasi desertines, o kiti vynines veisles. Didžiausiu iššūkiu tampa vynuogių veislių atsparumas šalnoms. Kupiškio rajone kolekcinį vynuogyną puoselėjantis Almantas Bartaševičius sako, kad dabar turi daugiau nei 100 skirtingų veislių. Labiausiai žavi muskatinį poskonį turinčios desertinės vynuogės.

Penkių hektarų svarainių lauką Plungės rajone plėtoja Viktorija Žaltauskė su šeima. Užauginti ir nuskinti svarainiai vežami į Mažeikius perdirbimui. Iš svarainių gaminami tiek įvairūs sirupai, tiek uogienės. Ūkio pasididžiavimu jau tapo svarainių ir čili paprikos uogienė.

Rubrikoje „Verslas kaime“ išgirsite, kuo jauną žmogų sužavėjo šimtametė sodyba. Iš užsienio į Lietuvą grįžęs Vaidas Juknevičius gimtajame krašte, Palėvenės apylinkėse, įsigijo generolo Jono Černiaus sodybą ir ją prikėlė antram gyvenimui. Sodybą „Šeimos slėnis“ žmonės atranda net iš tolimiausių pasaulių šalių.

Ved. Rūta Simanavičienė

Įtariami pirmieji Lietuvoje mėlynojo liežuvio ligos atvejai: žmogui nepavojinga, bet ūkiuose būtinas atidumas. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovo, šiuo metu tiriami 5 įtarimai dėl ligos. Mėlynojo liežuvio ligą perneša mašalai. Gauti tyrimų rezultatai pieninių galvijų bandose Tauragės rajone ir Prienų rajone parodė galimus šios ligos atvejus. Jeigu ES referentinėje laboratorijoje bus patvirtinti ligos atvejai, tai bus pirmas šios ligos protrūkis Lietuvoje. Tyrimų rezultatai turi paaiškėti kitą savaitę.
Vieno didžiausių aktinidijų ūkių Lietuvoje įkūrėjas Egidijus Marmakas sako, kad ši veikla patiems kantriausiems. Derliaus po pasodinimo gali tekti laukti ir 5 metus. Pats vyras džiaugiasi, kad pavyksta ne tik derliaus užsiauginti, bet ir perdirbimo galimybės plačios.
Rubrika „Gamtininko komentaras“. Rudenį derlių sandėliuoja ne tik ūkininkai. Ateities miškų sėklas į saugyklas kaupia ir miškininkai. Plačiau apie tai, kokių medžių sėklų turime, o kokių stinga, papasakos Valstybinės miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina.
Ved. Rūta Simanavičienė

Savaitgalį Kauno rajone, VDU Žemės ūkio akademijoje vyko specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Dalyvių įžvalgos, lankytojų pastebėjimai. Reportažas iš renginio vietos.

Kauno rajone ūkininkas Vytautas su šeima augina deksterių veislės galvijus. Ūkininkauja jis bene visą gyvenimą, net dirbdamas seniūnu veiklos neatsisakė. Nenuleidžia rankų ir dabar: ūkyje – 7 galvijai, o rudenį vartus atveria Moliūgų kiemas.

Prasidėjo gervių rudeninės migracijos laikas. Neretai jos pasistiprinti, pernakvoti sustoja Kelmės rajone plytinčiuose durpynuose. Apie gervių įpročius, jų stebėjimą ir sugyvenimą su ūkininkais – pokalbis su Tytuvėnų regioninio parko ekologe Deima Pranckūniene.

Ved. Arneta Spaičė

Žemės ūkio ministerija inicijavo viešąsias konsultacijas su pieno sektoriaus dalyviais. Tai yra pirmas etapas rengiant teisinio reguliavimo pasiūlymus ir Pieno įstatymo projektą. Iki šios rasti kompromisų tarp sektoriaus dalyvių nepavyko.

Įkūrusi mažąją bendriją „Dustos“, Zarasų rajono Padustėlio kaimo ūkininkė Vilma Pupeikienė ėmėsi perdirbti įvairius žemės ūkio produktus. Pradžioje liofilizavo – džiovino šalčiu tik savo išaugintas įvairias uogas, daržoves, prieskonius. Teikė šią paslaugą kitiems kaimo gyventojams. Kartu plėtė uogynų plotus. Pagamintą produkciją parduoda mugėse, per įvairius renginius. Plėsti gamybos neketina. Baiminasi, kad dėl didelio kiekio neprarastų kokybės.

Norvegijoje uždirbtais pinigais sukūrė ūkį Lietuvoje. Svečioje šalyje jauni žmonės Dalia ir Mindaugas Latviai daug dirbo, taupė, turėdami vieną tikslą – grįžę į Lietuvą sukurti ūkį ir dirbti sau. Taip ir padarė: Šilalės rajone, Žvilių kaime, statė pastatus, pirko techniką ir jau augina smidrus, lazdyno riešutus, moliūgus, levandas. Svarsto apie kitas kultūras, galvoja, kaip perdirbti užaugintą produkciją.

Ved. Regina Montvilienė

„Gimtoji žemė“ – penktadienį, rugsėjo 26 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Rugsėjo 25 dieną Kauno rajone Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje prasideda specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Joje bus pristatomi veisliniai žirgai, triušiai bei paukščiai. Bus demonstruojami ir vertinami gyvūnai, parodomąsias programas komentuos ekspertai. Gaila, kad dėl ligų grėsmės šiemet parodoje nebus galvijų, ožkų ir avių. Įvairi bus šviečiamoji programa – aptars užkrečiamąsias gyvulių ligas ir biosaugą, veisimo programas, trumpąsias tiekimo grandines, kitas aktualias gyvulininkystės temas.
Šalyje vis dažniau stengiamasi žmones su negalia įtraukti į naudingą veiklą. Taip Tauragės „Carito“ iniciatyva įkurtos socialinės dirbtuvės „Draugų kiemelis“. Čia trys darbuotojai, vadovaujami virėjos Indros Dadūrienės, bendram darbui sutelkė 30 žmonių su negalia. Gaminami įvairiausi patiekalai, dažniausiai – valgytojų pamėgti cepelinai su 4 rūšių įdarais. Organizatoriai tikisi, kad ateityje šis projektas peraugs į socialinį verslą.
Užsienis. Prancūzija – viena didžiausių žemės ūkio šalių Europoje, kurioje vis dažniau diegiamos išmaniosios technologijos. Dirbtinis intelektas jau ne tik pataria darbuose, bet ir palengva perima gyvūnų priežiūrą. Patys ūkininkai pastebi, kad tai ne tik palengvina kasdienius darbus, bet ir padeda ūkiams išlikti konkurencingiems.
Ved. Regina Montvilienė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 25 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

„Gimtoji žemė“. Ūkyje – derliaus dorojimas ir nerimas dėl pūvančių daržovių
Kelmės r. Užvenčio kaimo ūkininko Algimanto Vaupšo ūkyje – beveik 300 ha įvairių išskirtinės kokybės lauko daržovių, šiuo metu kone 100 žmonių darbuojasi laukuose, sandėliuose ir ceche. Nuimamas burokėlių, kopūstų derlius, fasuojama ir ruošiama išvežti į prekybos tinklus. Dalis daržovių perdirbama čia pat ceche. Ūkininkui apmaudu dėl po liūčių laukuose paskendusių ir supuvusių bulvių, kopūstų, morkų ir burokėlių (maždaug 30 ha).
Dalį daržovių dėl šalnų, liūčių šiemet prarado ne tik kelmiškis ūkininkas, bet ir kiti ūkininkai, auginantys lauko daržoves. Nors laukuose liko dalis supuvusių bulvių, kopūstų, draudimas ūkininkams nepadeda. Kodėl? Aiškina Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ Lietuvos pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika.
Verslas kaime. Prienų rajone Išlaužo miestelyje prieš 10 metų tėvų puoselėtą verslą perėmė dukros Agnės ir žento Manto Vilkų šeima. Savo verslą, pavadintą „Mėsos kraite“, pertvarkė, įrengė naujas patalpas, apsirūpino modernia įranga. Dabar Išlauže veikia jų gaminiais prekiaujanti parduotuvė, o 6 autoparduotuvės išvežioja produktus į kaimus.
Ved. Regina Montvilienė
„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 24 d., 6.07 val. per LRT RADIJĄ.

Patyręs sodininkas įsitikinęs: „Gamtos nepergudrausi“
Ankstesniais metais vaismedžių šakos sviro nuo vaisių, o dabar šilališkis ūkininkas Albertas Uosis žvalgosi tuščiame sode. Pavasarinių šalnų neatlaikė atsparių veislių obelys, slyvos, kriaušės. Tačiau ūkininkas toliau planuoja darbus, tvarkosi sode.
Nedidelė įmonė Prienų rajone, Pakuonyje, išbandė įvairias (tarp jų ir su žemės ūkiu susijusias) veiklas. Pagaliau rado ypač pasiteisinusią – gaminti fermentuotą gėrimą „Gėris“. Anot bendrovės „Salyklas“ vadovo Liudviko Milkinto, šis gėrimas pamažu įsitvirtina Lietuvos ir ypač užsienio rinkose. Pripažinimą jau pelnė Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse.
Rugsėjo orai ir džiugina, ir stebina permainomis. Saulėtus orus staiga keičia lietūs ar net liūtys. Ir žmonės, ir gamta į tai reaguoja nevienodai. Gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža rugsėjo pabaigos permainomis augalijoje ir gyvūnijoje domėjosi Krekenavos apylinkėse.
Ved. Regina Montvilienė

Dalia Kalendravičienė ūkininkauja Tauragės rajone, Dargaičių kaime. Pastaruosius aštuonerius metus ji pati gamina sūrius, pati juos parduoda, pati kuria ir naujus receptus. Moteris ūkininkauja tėvų sodyboje, šalia kurios ganosi dvylika karvių - po vieną kiekvienam mėnesiui, kaip pašnekovė juokauja.

Radviliškio rajone lankytojų ir piligrimų laukianti sodyba „Molinė saulėgrąža“ garsėja ne tik išpuoselėtais gėlynais, žydinčiomis saulėgrąžomis, bet ir senovinių daiktų kolekcija. Dalis jos - senovinės molinės puodynės, apie kurias pasakoja sodybos savininkė Jūratė Karalienė.

Uogos ir jų nauda organizmui. Apie tai pokalbis su Molėtų rajono ūkininku Gediminu Cijūnaičiu.

Ved. Arneta Spaičė