Šiemet Lietuvoje auginta beveik 800 ha linų arba kone dvigubai daugiau negu praėjusiais metais. Tad neišsipildė pesimistų gąsdinimai, kad linai galutinai išeis iš mūsų laukų. Jau daugelį metų tarp ištikimų linų augintojų Širvintų r. Bagaslaviškio kaimo ūkininkas Bronislavas Liubomiras Vožteris. Garbaus amžiaus ūkininkas šiemet augino 20 ha linų, spaudžia sėmenų aliejų.
Vienos dažniausiai per Vėlines į kapines nešamų gėlių yra chrizantemos. Biržų rajono augintojai Olga ir Laimutis Baradinskai jų augina tiek, kiek gali parduoti. Penkiuose šiltnamiuose vazonėliuose dabar žydi daugiau nei 3 tūkstančiai chrizantemų. Visos jos iškeliaus į turgų. Daugiausia gėlių šeimininkai tikina parduodantys Biržų turguje.
Verta žinoti. Ant medžių augantys kempininiai grybai gali būti naudingi. Pasak gamtininko Almanto Kulbio, kai kurie, pavyzdžiui, valgomoji geltonpintė net valgomi. Kuo kempininiai grybai gali būti naudingi ar žalingi medžiams ir miškui? Aptaria gamtininkas Almantas Kulbis.
Ved. Regina Montvilienė

Angusų veislės mėsiniai galvijai ir avys škudės švenčioniškio buvusio pedagogo Kazimiero Pranskaus ūkyje atsirado neatsitiktinai. Jos buvo dovanotos, kad bendradarbiaujant su Aukštaitijos nacionaliniu parku, būtų nuganyta žolė Kretuono ežero saloje, Ladakalnyje, kituose plotuose. Per 5 metus tą patį gyvulių skaičių padovanos kitam ūkininkui.

Angelinos ir Dainiaus Kurauskų ekologinis gėlių ūkis sukurtas dėl noro kaime ne tik gyventi, bet ir užsidirbti. Musninkų miestelyje 40 arų plote šeima augina apie 200 gėlių veislių, didžioji dalis jų – lietuviškos.
Ved. Regina Montvilienė

Dirbdamas gaisrininku širvintiškis Irmantas Drėgva tik laisvalaikiu talkindavo tėvams ūkyje. Tačiau pats pradėjęs ūkininkauti, jau turėjo pasirinkti. Liko ūkyje ir dabar nesigaili. Dirba 130 ha žemės, įsigijo modernios technikos.
Prieš metus Lazdijų r. Bajoriškėse įsikūrė maža kepyklėlė Ji suteikė 6 darbo vietas kaimo žmonėms. Jau pelniusios vietos gyventojų pripažinimą kepyklėlės veiklą netrukus sustabdė karantinas dėl COVID-19. Dabar valgytojų džiaugsmui veikla atnaujinta, bet jau mažesnėmis apimtimis.
Pravartu žinoti. Rudenį veisiantys sodus domisi, ar dar galima spalio pabaigoje, lapkričio pradžioje sodinti vaismedžius, uogakrūmius, ar prasidėjusios šalnos nesukliudys medelių sodinimui? Pataria patyręs sodininkas, Žemės ūkio akademijos docentas Nobertas Uselis.

Ved. Regina Montvilienė

Politikai, kurdami Bendrąjį Lietuvos planą iki 2030 m., ne daug dėmesio jame skyrė žemės ūkio sektoriui. Spalio pradžioje, pritarus parengtiems plano sprendiniams, paaiškėjo, kad mažai atsižvelgta į žemdirbių visuomeninių organizacijų siūlymus, ignoruotas agrarinis mokslas. Kodėl nepatenkinti žemdirbiai? Ką siūlo VU mokslininkai, aptariant sprendinius susijusius su tvariu ūkininkavimu?

Ved. Arvydas Urba

Permainingi orai, nestabilios pasaulio rinkos dažnai pridaro nuostolių žemės ūkio sektoriui. Iki šiol padėdavo draudimas ar valstybės parama, bet dabar, Seimui leidus steigti žemės ūkio valdymo rizikos fondus, žemdirbiai galės tvarkytis ir patys. Nauja finansinė priemonė leis ne tik sumažinti rizikas, bet ir kompensuoti pajamų praradimus, dėl rinkų svyravimo ir kitų nenumatytų aplinkybių.
Vilkaviškio rajono Degučių kaimas- nedidelis, neišsiskiria istorija, nėra bažnyčios, mokyklos, tačiau kartais jame gali pamatyti dviaukštį turistų autobusą, sutikti ekskursijas ne tik iš Lietuvos. Visus smalsesnius traukia unikalus, didžiausias Europoje plaktukų muziejus. Saulius Matusevičius prieš porą metų pradėjęs rinkti plaktukus, dabar savo kolekcijoje turi daugiau kaip tūkstantį iš 26 pasaulio šalių. Kiekvienas eksponatas, tarsi, žmogaus veiklos istorija, o kartais ir krašto tradicijos.
Ved. Arvydas Urba

Vilkaviškio rajone Stirnėnų kaime gyvenantis Sigitas Žilinskas ūkininkauti pradėjo nuo kelių hektarų ir be jokios technikos. Po beveik trijų dešimtmečių jis turi 700 ha modernų ūkį, labiausia pasiklovė agronomo žiniomis, darbštumu ir sumanumu. Taip susikūrė ne tik šeimos gerovę, bet ir solidžiai prisidėjo prie kaimo bažnyčios atnaujinimo.
Baigėsi bitininkavimo sezonas. Apie medunešio ypatumus ir nesutarimus su laukus purškiančiais ūkininkais pasakoja Klaipėdos rajone Šalpėnų kaime gyvenantis Virgijus Matikonis.
„Verta žinoti“. Įstvingas - vienas rečiausių pasaulyje plaktukų. Kodėl jį, unikalios Europoje kolekcijos savininkas, Saulius Matusevičius vadina amžinu?
Ved. Arvydas Urba

„Gimtoji žemė“. Ūkininkas atkuria bioįvairovę

Iš senelių susigrąžintoje žemėje Andrius Milinkevičius 4 ha sodina medžius, atkūrė pelkę, kurioje gyvena bebrai ir ūdros, švendruose peri paukščiai. Vilkaviškio rajone Gižų kaime jis iš molio ir šiaudų pasistatė namuką ir eksperimentuoja užsiimdamas tvaria žemdirbyste. Jaunuolis įsitikinęs, kad žmogus turi ne tik imti iš gamtos, bet ir duoti jai.
Kaimų ir miestelių tuštėjimo metas tęsiasi. Nėra darbo, jaunimas į užsienius patraukė ar miestuose įsikūrė. Ūkiai modernizuoti ir darbo rankų mažiau reikia. Kupiškio rajono senojo Subačiaus miestelio bendruomenės pirmininkas Elmaras Puzuinas liūdnai kalba apie paliktus tuščius namus, išdaužytus jų langus, bet, matydamas grįžtančias jaunas šeimas, tikisi sugrįš geresni laikai.
Verta žinoti, kokie augalai vadinami archiofitais. Taip pat įdomu, kad kai kuriose šalyse už išsaugotas laukuose piktžolių rūšis mokama parama. Intensyvus žemės ūkis pastaraisiais metais iš laukų išvarė daugelį piktžolių, bet dabar, anot gamtininko Almanto Kulbio, sugrįžta net buvusios įrašytos į Raudonąją knygą.

Ved. Arvydas Urba.

Vilkaviškio rajono Pūstapėdžių kaimo ūkininkas Arvydas Šlivinskas tris dešimtmečius užsiėmė pienininkyste. O šią vasarą šimto karvių bandą pardavė, palikęs tik vieną. Ją nori padovanoti, netgi įsipareigodamas įrengti karvei ganyklą. Kodėl nėra norinčių? ir kas privertė ūkininką atsisakyti melžiamų karvių?

Šį rudenį ypatingai daug nuostolių avių augintojams pridaro vilkai. Nepadeda specialūs įrengimai, deginami laužai ir budėjimai per naktį. Gal padės naujame medžioklės sezone pusšimčiu padidintas medžiojamų vilkų limitas? Ūkininkų patirtis, Aplinkos ministerijos komentaras, medžiotojo pastabos.

Ved. Arvydas Urba

Lietuvos ekonomikos vystymo plane daug dėmesio skirta tvaresniems, aplinką ir gamtą tausojantiems gamybos metodams. Vienas tokių – neariminis žemės dirbimas. Numatoma jį naudoti ketvirtadalyje viso šalyje dirbamos žemės ploto – 650 tūkst. ha arba tris kartus daugiau, negu yra dabar. Ar įmanoma? Ką rodo jau naudojančių neariminę technologiją patirtys, mokslininkų tyrimai?

Ved. Saulenė Pečiulytė

Melžiamų karvių skaičius kas mėnesį Lietuvoje sumažėja maždaug 500. Galvijų atsisakė ir Širvintų rajono ūkininkai – augintas karves jie pardavė iš Lenkijos atvažiavusiems pirkėjams.

Keičiantis klimatui, ekstremalios oro sąlygos žemdirbiams atneša didelių nuostolių. Siekiant didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą, Žemės ūkio ministerija pritarė 10 mln. eurų paramai, kuri bus skirta reguliuojamo drenažo sistemoms įrengti.

Ved. Saulenė Pečiulytė