Čia pat kalendorinis viduržiemis. Metas atidžiau pasidomėti kokios likę daržovių, bulvių atsargos. Visų jų didžiąją dalį vidaus rinkai ir eksportui tiekia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ūkiai. Anot šios asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, šiemet daugiausia galvosūkio dėl bulvių, ypač vykdant tarptautinius įsipareigojimus. Kai labiau pasidomi – akivaizdu, kad žemdirbių požiūriai į laisvalaikį, poilsį labai skiriasi. Vieni tvirtina, kad turint ūkį, nei laisvo laiko, nei pinigų poilsiauti nėra. Kiti retsykiais tenkinasi pasyviu poilsiu. Pastaraisiais metais daugėja tokių žemdirbių, kurie atostogų metą ar dienomis, atlėgus darbymečio įtampai, stengiasi kuo daugiau pakeliauti ne tik po Lietuvą, bet ir po visą pasaulį. Tarp tokių yra ir Biržų rajono ūkininko Kęstučio Armono šeima. Ūkio naujienos.

„Ūkio naujienos“. Pridėtinę vertę kuria ir „Auksiniai rageliai“. Savita augusios 12-os vaikų šeimoje Zofijos Vilkinienės gyvenimo patirtis.

„Ūkio naujienos“. Sėklininkystės specializacija pateisina ūkininko lūkesčius. Privatus veterinarijos gydytojas Algimantas Lūža apie pomėgį fotografuoti.

„Ūkio naujienos“. Biržiečių ūkyje grūdai sėjami ir žiemą. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovo Jono Vilioni nuomone ūkiniai metai prasideda neramiai, tvyrant įtampai.

Raseinių rajono Kalnujų žemės ūkio bendrovė- mišrios gamybos ūkis, kuriame 440 melžiamų karvių. Praėjusieji metai pienininkystei buvo sėkmingi: kasdein melžta apie 10 t pieno, racionaliau pertvarkytas šėrimas, palankios buvo ir supirkimo kainos, tačiau bendrovės vadovas Edmundas Pėčia negarantuoja pieno gamybos didėjimo. O bendrovės savininkas Rimas Čeičys įsitikinęs, kad pieno sektorius šalyje trauksis. Arūnas Andrulis – ūkininkas iš pašaukimo, jo žmona Danguolė – ūkininko padėjėja. Šeima, gyvenanti Kelmės rajone Grinių kaime, jau 24 metai dirba 60 ha žemės, laiko keliolika melžiamų karvių, turi pakankamai technikos. Nedidelio ūkio šeimininkai tvarkosi patys, naudojasi ir ES investicine parama, bet didesnės perspektyvos ūkiui nemato. Ūkio naujienos.

Raseinių rajone Nemakščių apylinkių ūkininkai Jonas Greičius, Darius Mejeris, Vidas Venckus ir Alfredas Bardauskas bendrai dirba 1000 ha, turi grūdų saugyklą, naudoja modernią techniką ir technologijas. Praėjusieji, daugeliui sudėtingi metai, jiems buvo vieni geriausių per keliolikos metų veiklą. Kas labiausia lėmė tokius rezultatus?, kaip ūkininkai norėtų pertvarkyti savo veiklą ir kodėl tam nepritaria politikai?- pasakoja Alfredas Bardauskas. Praėjusių metų orai žemdirbiams nebuvo palankūs. Elektrėnų savivaldybėje, Daugirdiškių kaime gyvenantis, 450 ha modernaus ekologinio augalininkystės ūkio šeimininkas Jonas Keršys, gruody darbavosi laukuose prie melioracijos griovių. Ką tvarkė ūkininkas ir kodėl jis peikia ekologinių ūkių tikrintojus?

„Ūkio naujienos“. Sudėtingais ūkiui metais pasverta investicija. Kodėl Elektrėnų savivaldybėje įsikūrusiems ūkininkams ekologinis ūkininkavimas yra sveikas gyvenimo būdas.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išskirtiniame interviu laidai pripažįsta, kad praėję metai dėl nepalankių orų žemės ūkiui buvo išskirtiniai, padiktavę daug sunkiai įveikiamų uždavinių. Kokie jie, ką daro ministerija žemdirbių padėčiai palengvinti? Kita vertus per metus ministro poste pavyko sumažinti perdėtus reikalavimus žemdirbiams, pradėti ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų pertvarką. Dar daugiau rimtų darbų laukia prasidedančiais metais. Kaip juos rengiamasi nuveikti ir kodėl ministras nebijo visuotinio Lietuvos žemdirbių suvažiavimo?

Visuotinės globalizacijos fone mūsų kaimas išliks kol bus prisimenama ir išsaugoma istorija, senolių patirtis ir jaunimo ryžtas tęsti tradicijas. Savotiškai tai patvirtina trys laidos herojai. 90 metų senolė Janina Bikinienė iš Panevėžio rajono, prisimindama Smetonos laikus ir nelengvą darbą pokaryje, tradicijų saugojimą iki dabar. Jonaviškis Valeras Mikalauskas, daug dėmesio skiriantis išsaugoti ne tik savo senelių sodybą, bet ir krašto istorijos dalį. Taip pat Prienų rajono kaime įsikūrę miestiečiai, pensininkai Audronė ir Arūnas Vrubliauskai, savo veikla įrodinėjantys gyvenimo kaime privalumus.

Priėmus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas, jau kitais metais socialinio draudimo įmokas mokės daugiau žemdirbių, bet daliai jų mokesčiai sumažės – Seimas leido juos skaičiuoti tik nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Suvienodinamos „Sodros“ įmokos visiems savarankiškai dirbantiesiems. Šalyje kitais metais paskelbta 10 mažųjų kultūros sostinių. Rietavo sav. Tverų miestelis bus viena iš jų. Kaip 2018 m. savo miestelį, seniūniją bei bendruomenes ketina įdomiai pristatyti, supažindinti su nuveiktais darbais aktyvūs vietos gyventojai, kultūros darbuotojai?