Šešis šimtus šitakių rąstelių turinti šeima sako, kad, norintys pradėti auginti, rąsteliais turėtų pasirūpinti jau dabar. Loreta negaili patarimų, kaip užsiauginti vienus populiariausių grybų, kurie ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Ciuniai augina ne tik grybus, bet ir šilauoges. Produkciją realizuoja savitarnos kioskelyje, išveža ir klientams į Vilnių.

Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – septyniais daugiau nei pernai. Plačiau apie tai, kaip veikia paramos priemonė, pakomentavo Žemės ūkio ministerijos viceministras Vytautas Abukauskas.

Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ susipažinsite su Simonos ir Mariaus Maračinskų šeima iš Pasvalio rajono. Ilgus metus sostinėje gyvenę Maračinskai visgi nusprendė gyventi ramiau ir skirti šeimai daugiau laiko. Įsikūrę kaime Simona ir Marius nenuobodžiavo, rekonstravo seną namą, vyras prisijungė prie darbų tėvų ūkyje, o Simona įgyvendina idėjas keramikos srityje, daug laiko skiria skaitymui, nes įkūrė ir knygų klubą Pasvalyje.

Ved. Rūta Simanavičienė

Kone trisdešimtmetį augalininkystės ūkį Varėnos rajone puoselėjantis Vytautas Raulonis sako, kad niekas ūkyje savaime neatsiranda. Norint plėsti ūkį ir dirbti tvariai reikia nemažų investicijų. Ūkininkas pabrėžia, kad dabartiniai valdžios sprendimai stabdo bet kokias mintis apie ūkio modernizavimą. Kartu su 3 sūnumis ūkininkas dirba 900 hektarų žemės.

Siekiant išsaugoti gyvybingumą kaime, didelis vaidmuo tenka ir veikiančioms ugdymo įstaigoms. Deja, kaip tikina VDU Žemės ūkio akademijos profesorė Vilma Atkočiūnienė, situacija regionuose nėra gera. Uždaromos mokyklos, bibliotekos, kultūros centrai neskatina jaunų žmonių rinktis gyvenimo kaimiškose vietovėse, tačiau yra išimčių, kai jauni žmonės patys turi resursų ir ambicijų organizuoti ugdymą.

Rubrikoje ,,Užsienio naujienos“ ūkininkų protestus ir jų priežastis Lenkijoje apžvelgė Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska-Norkienė.

Ved. Rūta Simanavičienė

Reaguodama į situaciją regione, Žemės ūkio ministerija imasi griežtinti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę. Sugriežtintos priemonės bus taikomos tiek į Lietuvą importuojamai, tiek tranzitu per Klaipėdos uostą išvežamai produkcijai. Kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai, bus tikrinama ne tik kokybė, bet ir nustatoma grūdų kilmės šalis. Nauja tvarka leis konfiskuoti produkciją, jeigu paaiškės, jog ji vogta.

Varėnos rajone mėsinius galvijus auginantis Valentas Streikus gyvulius parduoda lenkams ir gauna 15 procentų didesnę kainą nei Lietuvoje. Ateityje vyras ketina plėsti ūkį ir turi siekį sertifikuoti kaip ekologišką. Valentas sako besigailintis tik vieno, kad anksčiau nepradėjo laikyti gyvulių.

Rubrikoje „Verslas kaime“ pažintis su istorike Viktorija Gorbotenko, kuri Ukmergės rajone, Sližių dvaro sodyboje įkūrė netradicinį verslą – „Dvaro kavos“, kurios yra gaminamos iš augalų šaknų ir sėklų. Kaip sako moteris, lietuviams vis dar didelius sentimentus kelia gilių kava.

Ved. Rūta Simanavičienė

Daržoves auginantys Karolina ir Paulius Paulavičiai pratina miesto žmones prie įvairesnio maisto. Šeima klientams veža daržovių krepšelius ir sako, kad žmonės labai džiaugiasi asortimento įvairove. Viską Paulavičių šeima augina natūraliai, tad produkcijos paklausa yra labai didelė, ne visiems norintiems užtenka „Mėnulės ūkyje“ užaugintų daržovių. Ateityje ūkyje planuojamas ir perdirbimas.

Iki šiol Nacionalinės kokybės produktus sertifikuodavo dvi įmonės. Nuo šių metų sertifikavo teisę įgijo ir Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Kaip sako skyriaus vedėjas Ramūnas Stonkus, gamintojai nuo šiol turės didesnę galimybę rinktis, o vartotojas galės plačiau atrasti išskirtinės kokybės produktus. Lazdijų r. ūkininko Ginto Cimakausko ūkiui, Nacionalinės kokybės produkto sertifikatas leido įsilieti į naują rinką, tiekiant produkciją ugdymo įstaigoms.

Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ apie daržininkų dilemą pavasarį, tai sėti jau ar dar ne? Atsakymų ieškosime su VDU ŽŪA profesoriumi, daktaru Vytautu Liaku.

Ved. Rūta Simanavičienė

Antibiotikų naudojimas žemės ūkyje, anot mokslininkų, yra pasaulinė problema. Tiesa, Lietuvoje situacija nėra bloga. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, per pastaruosius kelerius metus antibiotikų naudojimas žemės ūkyje sumažėjo dešimčia procentų. Tai lemia užtikrinta gyvūnų gerovė, biologinių apsaugos reikalavimų laikymasis ūkiuose. Anot Telšių rajono ūkininko Dainiaus Dargio, antibiotikų naudojimą ekologiniame pieno ūkyje leidžia sumažinti subalansuotas pašaras.
Senovinis verpimo ratelis, mezgimas, tautinio paveldo duonos kepimas – visi šie amatai labai artimi Daivai Petruškevičienei iš Varėnos rajono. Moteris tikina, kad visuose darbuose klauso širdies balso. Užuot dariusi puošnias staltiesėles, užuolaidėles, moteris pastaraisiais metais mezga specialias kojines ukrainiečių kariams.
,,Verta žinoti“. Lietuviams puikiai pažįstamas medis – Mažalapė liepa gavo šių metų vaistinio augalo titulą. Tokį konkursą jau daugybę metų rengia VDU Botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų skyrius. Viena iš konkurso narių, mokslininkė profesorė habil. Dr. Ona Ragažinskienė pastebi, kad Mažalapės liepos panaudojimas labai platus: nuo farmacijos iki kosmetologijos ar žemės ūkio.

Ved. Rūta Simanavičienė

Mūsų liko nebe daug, sako mini ūkio savininkė Jolanta Jasiūnienė. Itin kalvotoje Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Karaliūnų kaime,
Jolantos mini ūkyje aštuonios melžiamos karvutės ir devynios ožkos. Iš pieno nedideliame ceche gaminama varškė, sūreliai, jogurtai, sūriai ir desertai, grietinė ir sviestas. Tokį savo svajonių ūkį Jolanta įsidrąsino įkurti po skaudžios verslininkės patirties. Šiauliuose turėtas nedideles maisto parduotuves teko uždaryti, kai tokias parduotuves šluote nušlavė didžiųjų prekybos centrų plėtra. Dabar Jolanta sako išgyvenanti tą patį. Mažieji ūkiai, jos įsitikinimu, išgyventi nebeturi galimybių.
Tikimasi, kad jau po mėnesio Žemės ūkio ministerija Vyriausybei teiks Melioracijos fondo įstatymo projektą. Melioracijos įrenginių būklė Lietuvoje kritiška, nusidėvėjimas siekia 75 proc. Žemės savininkai palaikė tokio fondo steigimo planą, bet turėjo pastabų. Ar rasti kompromisai? Kalba Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, Žemės ūkio ministerijos atstovė Violeta Važnevičienė.
Dar viena gera žinia ūkininkams iš Europos Komisijos. Valstybės suteikiama teisė 2024 metais taikyti išimtines geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) 8 reikalavimo sąlygas. Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių narių, palaikė tokią Europos Komisijos iniciatyvą, kuri suteiks daugiau lankstumo, siekiant geriau atsižvelgti į ES ūkininkams kylančius iššūkius.
Ved. Kristina Toleikienė

Kurtuvėnuose veikiantis žirgynas hipoterapiją maždaug prieš 20 metų pradėjo taikyti pirmasis šalyje. Šiandien darbui su fizinę negalią ar raidos sutrikimų turinčiais asmenimis skirti trys žirgai. Jų paruošimas, pasak specialistų, yra ilgas ir sunkus darbas, o norinčių lankyti terapinius užsiėmimus - eilės ilgos. Pasakojimas iš Kurtuvėnų žirgyno „Girniukas“.

„Turto banko“ aukcione buvo parduota valstybinė, Žemės ūkio ministerijai priklausiusi įmonė „Šilutės veislininkystė“. Apie šį įvykį bei kodėl valstybinės įmonės parduodamos retai - pokalbis su lietuvos valstybės įmonės „Turto bankas” Valstybinių kompetencijų departamento vadovu Algirdu Stumbriu.

Peru atgaivintas senovinis žemės dirbimo metodas, padedantis įveikti besikeičiančio klimato keliamas problemas.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Vaida Auglienė kartu su vyru rūpinasi 400 ha ūkiu Ukmergės rajone, tačiau savo laisvą laiką skiria naujai atrastam pomėgiui – keramikai. Pokalbis apie tai, kaip ūkininkavimą pavyksta derinti su keramika ir ko išmokė ši meno rūšis.

Anykštėnė sodyboje įrengė vaizdo kameras, kad galėtų stebėti čia atklystančius laukinius žvėris. Surinktoje vaizdo kolekcijoje moteriai trūksta tik lūšies ir meškos. Kristina Rudokaitė pasakoja, kad barsukai, lapės, stirnos, elniai ir netgi vilkas jau tapo nuolatiniais sodybos svečiais, kurie visiškai nebesibaimina čia užsukti pasivaišinti jiems paliktomis vaišėmis.

„Ungurio koja“ – bene du dešimtmečius gyvuojanti žuvų rūkymo ir pardavimo įmonė, kuri savo produkciją ruošia Palangos apylinkėse, o platina visoje Lietuvoje. Pokalbis su įmonės įkūrėja Renata apie tai, kokias žuvis kokiame Lietuvos mieste dažniausiai žmonės perka.


Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Jonavos rajone ramybės vietos gyventojams neduoda, kaip spėjama, vienišas, paliegęs vilkas, puolantis ne tik naminius gyvulius, bet ir kieme laikomus šunis. Stambiųjų plėšrūnų tyrinėtojas Petras Adeikis sako, kaimuose greičiausiai siautėja sergantis arba vienišas vilkas, ieškantis lengvo grobio: „Problemos sprendimas vienas – vilką reikia sumedžioti.“

Stintų žvejyba bobomis ant ledo – į Lietuvos nematerialaus paveldo sąrašą įtraukta vertybė, kuri vis dar puoselėjama Molėtų bei Ignalinos rajonuose. Apie žvejybą bobomis ir kaip ši tradicija puoselėjama šiomis dienomis – pasakoja Ežerų žvejybos muziejaus muziejininkė Alfreda Petrauskienė, Molėtų r.

Sausio mėnesį vyko Lietuvoje žiemojančių vandens paukščių stebėjimas bei apskaita. Stebėtojus registravo ir jų surinktus duomenis rinkęs apibendrino Lietuvos ornitologų draugijos apskaitų koordinatorius Laimonas Šniaukšta, kuris apžvelgė, kaip keičiasi Lietuvoje žiemojančių paukščių tendencijos.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Nuo kitų metų pradžios bus kontroliuojama į Europos Sąjungą įvežamo medaus kokybė ir nustatytos naujos jo ženklinimo taisyklės. Vienas iš naujo reglamentavimo iniciatorius europarlamentaras Juozas Olekas sako, kad išsiaiškinta, kad net pusė ES realizuojamo medaus buvo padirbiniai, o medaus pirkėjai etiketėse nebuvo tinkamai informuojami, apie medaus sudėtį ir kilmę. Nauju reglamentavimu siekiama pažaboti šias problemas.
Bitininkas Vaidas Arbutavičius sveikina naująją tvarką ir sako, jog ir Lietuvoje parduotuvėse jau dominuoja neaiškios kilmės medaus mišiniai, lietuviško medaus parduodama nedaug.
Nuo dovanotų putpelių pulkelio iki rimto ūkio. Per 27-erius metus nueitas
ilgas kelias, įveikta ne viena krizė, bet šiandien ūkininkė Daiva
Urbonavičiūtė gali pagrįstai didžiuotis ypač moderniu putpelių ūkiu, įkurtu
Matukiškių kaime, Vievio seniūnijoje, Elektrėnų savivaldybėje. Tiesa, lietuvius vis dar tenka edukuoti, kuo naudingi putpelių kiaušiniai, skatinti valgyti ir putpelieną. Mat ji vis dar lietuviams - ponų maistas, o putpelių kiaušiniai – Velykų stalo puošmena.
„Verta žinoti“. Kovo mėnesį į Lietuvą, į savo lizdus, grįš gandrai.
Aplinkos apsaugos agentūra įspėja, kad norint perkelti gandralizdį būtina
gauti leidimą ir tai leidžiama padaryti iki kovo 31 dienos.
Ved. Kristina Toleikienė