Duona su svirplių miltais ar saldainiai, traškučiai iš šių vabzdžių dažnam dar gali kelti dviprasmiškus jausmus, tačiau šis gaminys tampa vis populiaresnis. Europos Komija jau penktai įmonei suteikė leidimą svirplių miltus eksportuoti į ES šalis. Svirplių produktų jau ne vienus metus galima rasti ir Lietuvoje. Kas dažniausiai perka produktus iš svirplių ir kaip juos vertina mitybos specialistai?

Lino namus įkūręs širvintiškis ūkininkas Bronislovas Liubomiras Vošteris dažnai pristatomas kaip linų ambasadorius. Ir nenuostabu – visas jo gyvenimas susijęs su linų auginimu. Daugelį metų juos auginantis, linų sėmenų aliejų spaudžiantis ūkininkas žino ir visiems pasakoja daugybę linų produktų panaudojimo būdų.

Ąžuolams orų permainos nebaisios. Ne veltui šie medžiai ilgaamžiai, žmogui stiprybės ir naudos duoda. Išsamiau – aplinkosaugininkas, rašytojas Šarūnas Laužadis.

Ved. Regina Montvilienė

Avių ir ožkų augintojai netiksliai registruoja savo augintinius, tad nukenčia šių gyvūnų veislininkystė. Žalą veislininkystei ir gyvulių produktyvumui aptaria Avių augintojų asociacijos narė, Biržų r. ūkininkė Kristina Milišiūnienė ir VMVT veislininkystės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Aplinkosaugos čempionės titulą Gero ūkininko čempionate tarp seniūnijų praėjusiais metais pelnė Kelmės r. Kražių seniūnija. Tai lėmė ne tik gamtinės sąlygos, bet pačių ūkininkų, daugiausia smulkių ūkių atstovų, noras santarvėje su gamta ūkininkauti. Išsamiau – Kražių seniūnas Rolandas Karčiauskas ir žemės ūkio specialistė Jolanta Sebestijonė.

Kokios kambarinės gėlės valo ir jonizuoja orą? Apie monsteras – į kalijas panašiais žiedais žydinčias gėles – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Ved. Regina Montvilienė

Savo iniciatyva prekybos centrai nusprendė nuo 2025 metų nebepardavinėti vištų dedeklių laikomų narvuose kiaušinių. Anot Lietuvos paukštininkų asociacijos vadovo Gyčio Kauzono paukštininkams vištų perkėlimo iš narvų ant kraiko kaštai nepakeliami. Jų skaičiavimu investicijos siektų apie 60 milijonų, o ūkiai susiduria su finansiniais sunkumais dėl besitęsiančio karo Ukrainoje. Lietuvoje vis dar 80 proc. parduodamų kiaušinių yra narvuose laikomų dedeklių, tad pirkėjų pozicija irgi aiški, renkasi pigesnius kiaušinius.
Didžiausio paukštyno Lietuvoje jungiančio Vievio paukščiai, Zujunų ir Vilkyčių paukštynus direktorius Mindaugas Antanaitis teigia, kad ateinantys dveji metai kiaušinių augintojams bus sunkiausi metai. Jei nebus paramos iš valstybės, ar prailgintas prekybos centrų nustatytas terminas – lietuviškų kiaušinių prekyboje mažės, jie bus brangesni.
Europos sąjunga per ateinančius metus skirs 12,3 milijonų eurų paramos paukščių gyvenimo sąlygoms gerinti Lietuvoje. Pagal ES direktyvas vištos nebeturėtų būti laikomos narvuose nuo 2027 m.
Aida ir Valdas Juškos iš Giedručių kaimo augina kopūstus ir agurkus, juos raugia. Produkcija populiari ne tik Šakių krašte, nusipirkti galima ir didžiausiose prekybos centruose visoje Lietuvoje. Tokią plėtrą pavyko įgyvendinti gavus paramą ir įsigijus įrangos pakeitusios daug darbų kuriuos iki tol atlikdavo rankiniu būdu.
Ved. Kristina Toleikienė

Europos Sąjunga pasiekė susitarimą uždrausti prie miškų naikinimo labiausiai prisidedančių produktų importą į bendriją. Tai jautienos, sojos, palmių aliejaus, kavos, kakavos produktus, odos bei medienos prekės. Anot eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus, šis sprendimas prisideda prie emisijų problemos sprendimo. Kodėl tokio įstatymo reikėjo ir kokią tai įtaką gali turėti Lietuvai – pokalbis su eurokomisaru Viriginijumi Sinkevičiumi.

Ūkininko ūkio sodybos įstatymo pataisos, kurios turėjo užkirsti kelią ūkio veiklą imituojantiems asmenims, vetuotos šalies prezidento Gitano Nausėdos. Šis sprendimas priimtas dėl to, kad pataisomis ne tik užkertamas kelias „sofos ūkininkams“, bet ir ribojamos galimybės sąžiningiems, realiai žemę norintiems dirbti asmenims. Koks tolesnis įstatymo pataisų kelias, kalbės Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prancūzijoje vis daugiau ūkininkų įsirengia nuosavas biodujų jėgaines, kurios kurenamos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių atliekomis. Per pastaruosius penkerius metus vidutinė biodujų jėgainės įrengimo kaina išaugo nuo 4,5 iki 6 milijonų eurų, o pasiėmę paskolas ūkininkai, šiuo metu jas turi grąžinti su didesnėmis palūkanomis. Prancūzijos ūkininkų patirtys ir patarimai ruošiantis statyti biodujų jėgainę.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad sąjunga neprieštaravo, jog trys valstybinės įmonės būtų sujungtos į vieną. Ūkininkai tikėjosi atkreipti dėmesį, kad pasirinktas netinkamas laikas – šiuo metu valstybė patiria daug krizinių situacijų. Baiminamasi, kad pačiai įmonių pertvarkai reikalingi resursai, tad nukentės paslaugų žemdirbiams kokybė. Taip ne kartą jau yra nutikę. VĮ Žemės ūkio duomenų centro vadovė Redvita Četkauskienė tikina, kad žemdirbių interesai nenukentės.

Juodoji keramika, kaip sako menininkai, tai visos mums dabar pažįstamos keramikos ištakos, pradžių pradžia, kuri kūrėją priverčia kantriai laukti rezultato. Panevėžio rajone, Ramygaloje, įsikūrusiose kūrybinėse dirbtuvėse „Savos erdvės“ įrengta juodosios keramikos krosnis, kurioje deginamų darbų laukti tenka savaitę. Apie šį kūrybos būdą ir progą menininkams susiburti pokalbis su menininke Laima Kiškiene.

Kudirkos Naumiestyje (Šakių r.) jauni žmonės susibūrė į asociaciją „Išmanus jaunimas“ ir ėmėsi bendruomeninio verslo. Už projekto lėšas pasistatė dirbtuves ir įsigijo modernias frezavimo stakles. Jomis gali išpjaustyti įvairius ornamentus medžio, stiklo, aliuminio plokštėse. Tikisi sulaukti užsakymų iš baldų ar įvairių ažūrinių pertvarų gamintojų. Tikslas - kurti darbo vietas vietos gyventojams, o pelną skirti bendruomenės poreikiams.

Ved. Kristina Toleikienė

Nacionalinę žemės tarnybą iš Žemės ūkio ministerijos perima Aplinkos ministerija, kuri tampa atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus. Kaip keičiasi įstaigos struktūra bei funkcijos ž pokalbis su Nacionalinės žemės tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėju Ruslanu Golubovu.

Leičių kaime, Vilniaus rajone šeima įkūrė ūkį, kuriame augina bei platina tik tai, ką patys mėgsta. Laukiant, kol vėl prasidės vynuogių sezonas, ūkininkai rūpinasi shiitake grybų derliumi. Pokalbis apie ūkio įkūrimą ir shiitake grybų populiarumą Lietuvoje su „Geltonų botų“ ūkio įkūrėja Ina Grecka.

Gamtininko rubrikoje – pasakojimas apie vadinamųjų „raganų šluotų“ susidarymą medžių viršūnėse. Įžvalgomis ir žiniomis dalijasi gamtininkas, dendrologas Kęstutis Aukselis.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Inovatyvumas ir iniciatyvumas - kaimiškų vietovių atnaujinimo pagrindas. Jau netrukus Žemės ūkio ministerija skelbs projektų konkursus, kuriais bus siekiama kurti sumanius kaimus. Ši priemonė turėtų prisidėti prie jau gyvuojančių kaimų gyvybingumo, patrauklumo didinimo. Apie tai - pokalbis su Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiaja specialiste Jelena Dokudovič.

Kultūrinių renginių sugrįžimas po karantino į Valakėlius ir senosios Pasvalio krašto mezgimo tradicijos. Pokalbis su Pasvalio rajone kultūrą puoselėjančia Lina Bartašiene.

Pasibaigus šventėms - metas atsisveikinti su eglutėmis. Gyvos kirstinės, tačiau nudžiūvusios jos – gardus kąsnelis žirgams, poniams ir net avims. Rubrikoje „Verta žinoti“ - keli patarimai ką daryti su nupuoštomis žaliaskarėmis.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Jonata ir Tomas Raudoniai Kauno rajone puoselėja daugiau nei 300 ha augalininkystės ūkį. Investicijos į ūkio plėtrą, kantrus darbas, žemės tausojimas ir domėjimasis naujovėmis šeimai leidžia pasiekti norimų rezultatų. Anot Jonatos, bus bandoma dalyvauti ir ekoshemose, tam ūkyje palankios sąlygos.
Uogų auginimo patirties Gerda Abraitė sėmėsi Amerikoje, domėjosi kaip galima šilauoges auginti pramoniniu būdu. Nepaisant to, kad Gerda su vyru Liudviku turi visai kitus, su žemės ūkiu nesusijusius kitus darbus, sezono metu spėja darbuotis 7 ha šilauogių ūkyje. Kokią naudingą patirtį, įgytą nuotolinių studijų Amerikoje metu, šeima pritaiko Zapiškio seniūnijoje esančiame ūkyje?
Ved. Rūta Katkevičienė
„Gimtoji žemė“ – penktadienį, sausio 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Pieno ūkį Kauno rajone puoselėjantis jaunas žmogus Nojus Steponaitis tikina, kad iš jo galima išgyventi. Viena svarbiausių išlikimo sąlygų – kooperacija. Tai leidžia ne tik gauti geresnę kainą už pieną, bet ir padeda efektyviau planuoti kitus ūkio procesus, kaip kad trąšų pirkimą. Jungtis į kooperatyvą Nojus prikalbino ir kelis dešimtmečius ūkininkaujantį tėtį Egidijų.
Alytaus rajone, Geistariškių kaime, esančią įmonę „Alytaus keramika“ iš bankroto antram gyvenimui prikėlė Raimonda Radvilavičienė, turėjusi jaunatviško maksimalizmo ir užsispyrimo. Veiklos kryptis nuo plytų gamybos pasikeitė iš esmės. Dabar įmonėje yra gaminamas molio tinkas. Kokios šios medžiagos galimybės?
Užsienio naujienos. Korsikos saloje pradėtas bandomasis galvijų žymėjimo projektas. Ūkininkų auginamoms karvėms priešskrandyje įdedamas specialus įtaisas, padedantis jas identifikuoti. Nuo 2026 m. mikroschemos bus privalomos visiems Korsikos saloje auginamiems galvijams.
Ved. Rūta Katkevičienė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, sausio 5 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Lietuvoje apie puse milijono hektarų pasėlių yra draudžiami nuo įvairiausių rizikų, susijusių su nenuspėjamomis oro sąlygomis. Kaip sako, savidraudos fondo VH Lietuva vadovas, praėjusiais metais daugiausia žalos pasėliams padarė kruša. Anot žemės ūkio bendrovės „Bučiūnai“ vadovo Gintaro Rudžio, kuomet ūkininkavimas 70 procentų priklausomas nuo oro sąlygų, drausti pasėlius yra būtina verslo išlikimo sąlyga. Zelbų šeimos ūkis taip pat jau eilę metų draudžia savo pasėlius.
Rubrikoje „Verslas kaime“ jauno žmogaus Gražvido Jokanto pavyzdys, kaip didžiulis noras padeda pasiekti tikslų. Savo verslui kurti vyras pinigų pasiskolino iš mamos. Vėliau išvyko į užsienį tam, kad užsidirbtų ir grąžintų skolas ir dabar turi savo netradicinį verslą. Iš elnių, briedžių ragų kuria įvairius dirbinius – nuo pakabukų, kramtukų šunims iki įmantriausių paveikslų, juvelyrikos dirbinių.
Ved. Rūta Katkevičienė