Pakruojo rajone esanti Pelaniškių žemės ūkio bendrovė, siekdama išlikti rinkoje, investuoja į plėtrą, stato naują fermą ir siekia pieninių karvių skaičių padidinti iki 800. Anot fermų vadovo Mariaus Misiulio, išaugus energetikos kainoms, svarbu investuoti ir į žaliąją energetiką, todėl ūkyje planuojama statyti tiek saulės elektrines, tiek vėjo jėgaines, pasiruošimo darbai pradėti.
Savo šeimos verslą Kėdainių rajone, Šlapaberžėje Dalė Draudvilienė pradėjo nuo lauko virtuvės, o dabar tai visas cechas, esantis prie pat namų. „Šlapaberžės konditerijoje“ sukurta net dešimt darbo vietų. Didžiausias dėmesys skiriamas produkcijos įvairovei ir tradicijų išsaugojimui.
Gamtininko komentaras. Gruodžio 6-oji – Arklio diena. Šią dieną laukuose įprastai baigdavosi darbai, tad ūkininkų pagalbininkai žiemai būdavo suvedami į tvartus, pavaišinami gardesniu kąsniu. Užpaliuose, Utenos rajone, Arklio diena minima jaukiu renginiu: čia vyksta edukacijos, pasijodinėjimai, eilių skaitymai. Apie tai plačiau pasakoja viena iš renginio organizatorių, klubo „Ašvienių fanai“ narė, ūkininkė Eglė Jovaraitė.
Ved. Rūta Katkevičienė

Pievų atkūrimo klausimas, kėlęs stiprias diskusijas tarp žemdirbių ir politikų, panašu, kad pakrypo ūkininkams palankia kryptimi. Pagal šiais metais deklaruotus duomenimis, suartų pievų ūkininkams atkurti nereikės. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, tai intensyvių derybų ir galimybės patikslinti informaciją rezultatas. Žemdirbių teigimu, ateities perspektyvas lemiantis pievų atkūrimo klausimas nėra išspręstas, jis tik atidėtas ir tai nėra gerai.

Bitininkas Linas Katilius yra ne tik Pakruojo rajono bitininkų draugijos „Dobilas“ pirmininkas, viešojo administravimo studentas, bet dar ir saksofono mokytojas. Kaip viską suspėja ir kur ketina ateityje leisti šaknis: mieste ar kaime?

Verta žinoti. Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkyje Raseinių rajone gausu ir įvairiaurių rūšių eglučių. Jų ūkyje apie 10 tūkstančių. Dažniausiai žmonės šventėms perka dygiąją sidabrinę eglę.

Ved. Rūta Katkevičienė

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą Briuselis jau patvirtino, bet žemdirbiai, aiškindamiesi paramos gavimo taisykles, pasigenda ūkinės veiklos logikos, nuoseklumo reikalavimuose, planą kūrusių valdininkų atsakingumo. Dokumentas beveik 1000 puslapių, o dar neparengtos jo įgyvendinimo taisyklės. Anot žemdirbių, dalis paramos bus nepasiekiama.
Skuodo rajone rekonstruojant vieškelį Ylakiai – Barstyčiai kelininkai ketino iškirsti 79 brandžius medžius. Leidimai kirsti buvo išduoti dar spalio pradžioje, tačiau paprieštaravus vietos gyventojams visi darbai įstrigo. Niekas nevyksta ir gruodžio pradžioje, nors kelininkai planų nekeičia.

Ved. Arvydas Urba

Mindaugas Kinderis – VU absolventas su ekonomikos bakalauro diplomu ūkininkauja jau dešimtmetį. Utenos rajone prie Leliūnų turi 200 limuzinų ūkį, pats rašo projektus investicijoms į gamybą. Modernizavo fermas, įrengė trąšų gamybos cechą, netrukus pardavinės brandintą jautieną. Anuomet galvojęs tęsti studijas magistratūroje, dabar nesigaili tapęs ūkininku.
Nyderlandų tarptautinė bankininkystės ir finansinių paslaugų įmonė “Rabobank” skelbia, kad didėjant pasaulyje pieno gamybai, tik laiko klausimas, kada perdirbėjai mažins iki šiol buvusias rekordines žaliavinio pieno supirkimo kainas. O kada mažės pieno produktų kainos? Komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Kalėdų stalui austrai iš ūkininkų jau užsisako žąsis, o miestuose ir gyvenvietėse juntamas advento ir Kalėdų mugių šurmylys, kvepia migdolais ir imbieru. Kuo dar išsiskiria šventinis laikotarpis? Iš Linco pasakoja LRT radijo bendradarbė Daiva Trečiokaitė.

Ved. Arvydas Urba

Įsisavindami neariminės sėjos technoligiją, ūkininkai pradeda nesutarti dėl jos niuansų. Neariminės ir tausojamosios žemdirbystės asociacijos pirmininkas Jonas Venslovas įsitikinęs, kad sėjamosios gali būti su diskais ir su noragėliais, o Grūdų augintojų asociacijos įkurtos „Notill“ grupės vadovas Audrius Vanagas mano, kad geriau diskinės. Ar nepakenks toks ginčas moderniai technologijai populiarinti?
Žemės ūkio bendrovių asociacija šiandien pradeda tris dienas truksiančius mokymus, kuriuose ir kasdien žemdirbiams aktualios temos ir diskusijos, svarbios visam šalies žemės ūkio sektoriui.
Anykščių rajone dvi kaimo parduotuves turintis Aleksas Aleksiūnas teigia, kad mažų parduotuvių veikla dabar yra ne verslas, o socialinis darbas.

Ved. Arvydas Urba

Kupiškio raj.Juodpėnuose dirbančios Blaževičių šeimos ūkyje dabar apie 400 ha. Robertas su Danguole ūkį kūrė nuo nulio, išbandė ir gyvulininkystę, bet dabar liko tik augalininkystė ir ūkio vairą perduoda sūnums. Domantas ir Ramūnas įsitikinę, kad šeimos tradiciją galėtų tęsti ir kažkuris iš 6 anūkų, bet Briuselio ir Vilniaus politika dabar labai nepalanki žemdirbiams.
Maisto gamyboje naudotą aliejų galima perdirbti ir pritaikyti įvairios technikos tepimo poreikiams. VDU ŽŪA profesorius Juozas Padgurskas teigia, kad atlikti tyrimai tai patvirtino. Reikia investicijų išsamesniems bandymams ir visuomenei daugiau informacijos apie tribulogiją – trinties, tepimo ir nusidėvėjimo mokslo naudą.
Prasidėjus prekybai kirstomis eglutėmis, miškininkai ragina Kalėdoms dažniau rinktis eglės šakas, kurios jau ne pirmi metai dalinamos nemokamai. Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio Mikierių girininkijos girininkas Laimis Trumpickas sako, kad tai labiausia gamtai draugiškas pasirinkimas.
Ved. Arvydas Urba

Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos svarstytos Seimo kaimo reikalų komitete ir nutarta padidinti psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio leistiną normą nuo 0,2% iki 0,3%. Tai leis efektyviau panaudoti augalo savybes, bet ar nepavojinga? Pokalbis su augintojų ir perdirbėjų asociacijos direktoriumi Rimantu Čiūtu ir pataisas rengusiu parlamentaru Jonu Gudausku.
Kupiškio rajono ūkininkas Vygantas Giedrys agrodronu pasėjo 60 ha žieminių rapsų ir 80 ha tarpinių augalų. Rapsai buvo barstomi į nepjautus kviečius, o, pravažiavus kombainu smulkinti šiaudai užklojo sėklas, sudarydami geras sąlygas rapsams augti. Tokia technologija kelis kartus pigesnė už įprastą, taupo ūkininkų laiką ir tausoja aplinką.

Populiariausių kalėdų laikotarpio gėlių puansetijų ir plokštenių, nepavykus užsiauginti namie, galima nusipirkti. Kaip geriau pasirinkti, kad gėlės žydėtų ilgiau, kur jas tinkamai laikyti? Pataria Lietuvos gėlininkų sąjungos pirmininkė Daiva Gasiūnienė.
Ved. Arvydas Urba

Augalininkystės ūkiuose gausios plastiko atliekos ūkininkams kelia galvos skausmą. Ši problema jau galėjo būti išspręsta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija pasiūlė surinkimo ir tvarkymo praktiką, tačiau dėl neaiškių motyvų Žemės ūkio ministerija nepritarė.

Žemės ūkio bendrovių asociacijos veiklos pagrindine funkcija išlieka siekis atstovauti žemės ūkio bendrovių ir įmonių, taip pat jai priklausančių ūkininkų interesams. Ar pavyksta asociacijos narių norus ir pasiūlymus paversti realybe? Su kokiais iššūkiais susiduria?

Iš miesto į kaimą. Prieš 7 metus buvę kauniečiai Evelina ir Darius Matuliai apsigyveno Anykščių rajone, Bebarzdžių kaime. Sukūrė jie ne bet kokį, bet ekologinį ūkį. Šiandien jame gyvulius, bites ir javus augina. Tvariai ūkininkauti jiems nesunku, nes kitaip neįsivaizduoja savo gyvenimo kaime.
Ved. Regina Montvilienė

Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.
Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.
Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?
Ved. Regina Montvilienė

Kelmės rajone, Šaukėnų miestelyje, nekomerciniame kiaulių ūkyje nustatytas jau 16-as šiais metais šalyje afrikinio kiaulių maro protrūkis. Pasak veterinarijos specialistų, tai nutiko neįprastu metu. Paprastai ši pavojinga liga, atvėsus orams, neplinta. Kas daroma, kad ši liga nepatektų į kitas kiaulių fermas?

Avis auginantys ūkininkai nežino, kur dėti nukirptą vilną, retas imasi ją apdirbti ir panaudoti įvairiems gaminiams. Išimtis – Anykščių r. Debeikių seniūnijos paštininkė Jūratė Zavišienė. Tik ji pradėjo ne nuo avių auginimo. Moteris taip įsitraukė į vilnos apdirbimo tradicijų gaivinimą, tapo tautinio paveldo produkto sertifikatą turinčia vilnos verpėja, kad pati ryžosi auginti avis. Tai daryti vertė kokybiškos vilnos trūkumas. Dabar jos namuose gausu įvairiausių veltų, megztų gaminių iš vilnos.
Ved. Regina Montvilienė