Agroverslas – verslo šakų kompleksas, apimantis žemės ūkio produkcijos gamybą, perdirbimą ir realizavimą. Būtent šia sritimi aktyviai domisi jauni žmonės. Kaip teigia Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto dekanė Ramunė Vanagaitė, studentai drąsiai kuria savo verslus: steigia ūkius, atidaro kepyklas. Tiesa, didžioji dauguma idėjų yra apie siekį gaminti sveiką, subalansuotą maistą.

Šis sezonas aliejaus spaudimui nebuvo palankus. Nerafinuotą, šalto spaudimo aliejų spaudžianti Modesta Dijokienė sako, kad permainingi vasaros orai turėjo įtakos aliejaus kiekiui. Didžioji dalis sėklų, iš kurių yra spaudžiamas aliejus, yra užauginamos šeimos ūkyje Radviliškio rajone. Populiariausiu aliejumi išlieka linų semenų aliejus.

Rūta ir Artūras Kabašinskai miestiečiai savo gyvenimo svajonę išpildę kaime, Kauno rajone. Šeima puoselėja ūkį „Šiaudinė ožka“. Laiko pienines avis ir ožkas, gamina pačius įvairiausius sūrius. Ūkininkai sutinka, kad, pažiūrėjus iš šalies, jų gyvenimas kaime gali atrodyti idiliškas, tačiau realybė kitokia – jokių atostogų, vien darbai ūkyje. Nepaisant to, šeima nesigaili pasirinkusi ši kelią.

Ved. Rūta Simanavičienė

Šarolė galvijų ūkį su šeima Kaišiadorių rajone plėtoja Gytis Sadauskas. Didžiulį dėmesį gyvūnų saugos standartams ir subalansuotų pašarų gamybai skiriantis ūkininkas sako, kad įdėtos pastangos atsiperka. Geriausias įvertinimas Gyčiui yra, kai žmonės sugrįžta į ūkį nusipirkti daugiau gyvulių. Nors grynaveisliai galvijai brangesni, pirkėjų netrūksta.
Lėtojo turizmo asociacijos prezidentė, „Slow food“ judėjimo Lietuvoje skatintoja, ūkininkė Henrieta Miliauskienė Kauno rajone, Kuro kaime, gyvena pagal senąsias kaimo tradicijas. Moteris sako, kad šiais laikais požiūris į kaimą yra pakitęs. Anksčiau kaimas reiškė darbą, o dabar pramogas.
Kolumbijoje ūkininkai retai kada ryžtasi auginti bulves, mat jų derlių smarkiai veikia sausros bei gausūs lietūs. Vietos mokslininkai ėmė kurti naujas veisles, pasitelkdami senąjį genofondą. Tikimasi taip sukurti be tik klimato pokyčiams atsparias, bet ir išvaizdžias bulves.

Ved. Rūta Simanavičienė

Avininkystės ūkio savininkė Audronė Naruševičė iš Birštono savivaldybės teigia, kad aviganiai yra puikūs pagalbininkai ganant ūkio gyvulius – tiek avis, tiek pienines karves. Borderkoliai išsiskiria galimybėmis dirbti plačioje teritorijoje. Moteris savo ūkyje veda avių ganymo edukacijas - jos skirtos ne tik pramogai, bet ir padedant šunims iškrauti energiją.

Kauno rajone, Lazduonių kaime, čili pipirus ir svarainius augina Butvilų šeima. Iš ūkyje auginamų čili pipirų ir kitų kultūrų gaminami įvairūs padažai. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, drąsiausiai aštrius skonius išbando jauni žmonės. Tėvams ūkyje padedanti Ugnė su šeima ketina plėsti aštriųjų pipirų produkcijos liniją.

Ved. Rūta Simanavičienė

Butvilų šeima iš Kauno rajono rado savitą ūkio kryptį. Šeima augina ne tik svarainius, bet ir aštriuosius čili pipirus. Kolekcijoje yra net patys aštriausi pasaulyje. Kaip sako ūkio įkūrėja Virginija Butvilienė, ypač jaunimas mėgsta aštrius skonius. Prie ūkio augimo prisideda ir dukra Ugnė su vyru.

Siekiant mažinti apleistų žemių plotus šalyje, savivaldybėms bus skiriamos lėšos melioracijų įrenginiams rekonstruoti. Šiai priemonei 2025-2027 metų laikotarpyje numatyta skirti daugiau nei vieną milijoną eurų. Kaip sako Žemės ūkio ministerijos vieno iš departamentų direktorė Aura Šalugienė, ši priemonė leis iš esmės spręsti problemą. Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Gediminas Vaičionis negaili kritikos šiai priemonei.

Avių ganymo edukacijos ne tik reikalinga veikla ūkiuose, bet ir būdas padėti šunims iškrauti savo energiją. Birštono savivaldybėje avininkystės ūkį turinti Audronė Naruševičė sako, kad aviganiai puikiausiai tinka ganyti ne tik avininkystės, bet ir galvijininkystės ūkiuose.

Ved. Rūta Simanavičienė

Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma pirmoji istorijoje ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai. ŽŪM patarėjos Rovenos Grikienės teigimu, direktyva bus ne privaloma, bet rekomendacinė ir atvers galimybes ūkininkams. Anot VDU ŽŪA docentės Jūratės Aleinikovienės, direktyvoje numatomi išsamesni dirvožemio tyrimai.
Prienų rajono Želkūnų kaimo bendruomenės namai – tikras traukos centras. Jame ne tik duonkepė krosnis, kurioje bandas ir duoną kepa bendruomenės pirmininkė Sonata Labanauskienė, bet ir grožio salonas. Jau 15 metų bibliotekoje dirbanti Živilė Vyšniauskienė džiaugiasi stipria bendruomene.
Rubrikoje „Gamtininko komentaras“ pasakojimas iš VU Botanikos sode Kairėnuose vykusių mokinių floristikos festivalio „Dūzgiam Kalėdas sode“. Konkursas leidžia vaikams plačiau pažinti gamtą, biologinę įvairovę.
Ved. Rūta Simanavičienė

Darnoje su gamta, ne visos pastangos atsiperka. Nors žemę kausto šaltukas, kai kur į žieminių rapsų derlių kėsinasi šliužai. Anot mokslininkų, dabar nepadės nė cheminės priemonės, reikia laukti pavasario. Nuo tokių nuostolių nedraudžia ir draudimas.

Prasidėjo Adventas: kaip skuboje spėti pajausti švenčių laukimo nuotaiką? Apie senąsias tradicijas ir naujus papročius - pokalbis su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene.

Ukmergiškės Laimos Dzigaitės sode žydėjusios gėlės – virsta meno kūriniais. Kai ką užsiaugina pati, kai ką tenka parsinešti ir iš pelkių. Moteris kuria paveikslus iš sudžiūvusių žolynų: „Jie dirigentai, o aš tik instrumentas.“

Ved. Arneta Spaičė

Esu kaip ta samdoma ūkio merga ūkio merga, - taip apie save linksmai sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone gyvenanti Krokų lankos kaimynystėje. Karvių melžimas ir darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi poilsiavietę, bityną, lipdo
molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus, bei rengia pirties seansus moterims, mat yra ir pirtininkė.

2023 metais po diskusijų buvo prieita išvados, kad rinkliava turi būti skaičiuojama žmogui arba pagal realų išvežamų komunalinių atliekų kiekį, o ne nuo eksploatuojamų patalpų kvadratūros. Tai buvo įteisinta ir Vyriausybės nutarime, bet dalyje savivaldybių fiksuota rinkliavos dalis ir toliau skaičiuojama gamybinėms patalpoms. Kiaulininkystės kompleksus valdančios įmonės „Vyturys“ direktoriaus pavaduotoja Raimonda Skaburskienė sako, kad Klaipėdos rajone už komunalinių atliekų išvežimą įmonė moka 300 eurų, o Raseiniuose - net 4 tūkst. eurų. Šią situaciją Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas A. Baravykas vadina pasipinigavimu ir naštos perkėlimu ant verslo pečių.
Jausdama didėjantį poreikį natūraliems produktams įmonė „Aromama“ ėmėsi ruošti natūralias žolelių arbatas nuo peršalimo ar nemigos. Viena jų naujausia - nuo kosulio, pavadinta „Krankliu“.  Sulaukė ir įvertinimo.
Esu ūkio merga, - taip apie save sako Birutė Gudauskienė iš Rūgalių kaimo Šilutės rajone. Darbai pieno ūkyje netrukdo jai imtis ir kitų veiklų. Moteris turi bityną, lipdo molinius indus, lieja žvakes, neria šiaudinius sodus bei rengia pirties seansus moterims, mat išmoko ir pirtininkės amato.
Ved. Kristina Toleikienė

Alpakų ūkis „Čiobrelių rojus“ per kelerius metus iš pramoginio ūkio įgijo ir veislininkystės ūkio statusą. Jo įkūrėjai Gintarė ir Tomas Tarvydavičiai siekia, kad į jų ūkį alpakų atvyktų įsigyti iš viso pasaulio. Ūkyje užaugintos alpakos jau skina laurus parodose, ūkis atviras lankytojams. Draugiškų alpakų bandą klaipėdiečių ir aplinkinių rajonų šeimas jie kviečia aplankyti iki Kalėdų. Žieminį kailį užsiauginusios alpakos yra gražiausios. Ūkis jau pasipuošė Kalėdoms, tad bus nesunku
užsikrėsti šventine nuotaika. Veikia nedidelė alpakos vilnos gaminių krautuvėlė ir užkandinė, kurioje visus nustebina sausainiai.