Skuodo rajone tvarkant kelią Ylakiai–Barstyčiai ketinama iškirsti 79 brandžius medžius. Anot ūkininko Mykolo Varapnicko, kurio liepos nukentės labiausiai, galima asfaltuoti vieškelį ir nekertant medžių. Tačiau rajono savivaldybė leidimą kirsti jau davė, o kelininkai, sodybos šeimininkui pasiskundus ir įsikišus mūsų laidai, darbus pristabdė. Ar bus išsaugoti medžiai?
Vos prieš dvejus metus atvėrusi duris sodyba „Nonna Vila“ gavo apdovanojimą kaip nauja traukos vieta Kaišiadorių rajone. Ko lietuviai ir užsieniečiai važiuoja pas Aušrą ir Vygį Katkauskus į Bačkonis?

Gamtininkas. Ar žinote, kas yra Ozas? Tai ne prekybos centras, tai ledynmečio liudininkas. Vilniaus Ozo jau nebėra, bet galime pamatyti Salako Ozą Gražutės regioniniame parke. Parke ir vienintelė Lietuvos kalnų upė - Šavaša, bei unikalus Lūžų akmuo.

Savaitgalį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusioje ketvirtojoje parodoje „Inno panorama 2022“ pagrindinis dėmesys buvo skirtas tvarumui, ekologijai ir žaliajam kursui. Susimąstyti yra apie ką. Lietuvoje užaugintų ekologinių produktų nepakaktų ir vieno rajono darželius lankančių vaikų maitinimui organizuoti. O ir užauginta produkcija eksportuojama į užsienį.

Uteniškės Saulės Katinienės darbai ne tik gražūs, spalvingi, bet ir kvepia. Ji bene vienintelė Lietuvoje audžia gėlėmis.

Meškinio česnako sviestas ir šeivamedžio žiedų gėrimas gėrimas – iš aplink sodybą Radviliškio rajone užaugančių gėrybių šeima gamina turistus pritraukiančius skanėstus. Pokalbis su „Panekelpių kaimas“ sodybos šeimininke Lina Nareikaite.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Gimtoji žemė. Strateginis naujojo laikotarpio planas – dar vis kietas riešutėlis žemdirbiams
Šią savaitę Kelmėje vyko jau penktasis žemdirbių ir politikų susitikimas aptariant naujojo laikotarpio Strateginio plano taisykles. Į susitikimą susirinko apie 100 žemdirbių, kuriems rūpi jų ūkio ateitis. Deja, ne visi linkę patys studijuoti planą ir, anot Ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus, tai nėra gera praktika.
Alytaus rajone Gintarė ir Virgis Navagruckai, turintys 13 ha šilauogių ūkį, pasirinko savitą produkcijos realizavimo nišą. Uogos iškeliauja į didžiuosius prekybos centrus, taip sutaupomas laikas, galima dėmesį sutelkti į ūkio plėtrą.
„Levandų Vanagynė“ – išskirtinė sodyba Rokiškio rajone, visai netoli Latvijos sienos. Čia savo gebėjimus realizuoja Kotryna Laucytė, auginanti levandas, vedanti edukacijas ir organizuojanti šventes. Kaip sako moteris, jos sodyba nėra skirta masiniams keliautojų srautams.
Ved. Rūta Katkevičienė

Rugsėjo 22 d. Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, Žemės ūkio akademijoje, prasidės žemės ūkio paroda „Inno panorama“. Ketvirtą kartą vykstančioje parodoje pagrindinis dėmesys sutelkiamas į tvarumą, ekologiją ir Žaliąjį kursą.
Ežeringame Zarasų krašte vienas kaimas garsėja senoliais, puoselėjančiais XIX a. aukštaitiško kaimo papročius. Žibalinių lempų šviesoje senoliai kepa duoną, verda kopūstienę, spaudžia sūrį, raugia agurkus ir moko įvairiausių amatų bei tautinių šokių iš viso pasaulio atvykusius svečius.
„Užsienio naujienos“. Pelkininkystė, pelkių atkūrimas – dar labai nauja niša, susilaukianti nuomonių įvairovės. Vokietijoje jau vykdomi pirmieji bandymai, kokios naudos ūkininkai galėtų gauti atkurdami pelkes.
Ved. Rūta Katkevičienė
„Gimtoji žemė“ – ketvirtadienį, rugsėjo 22 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Ilgiau nei dešimtmetį Elenos ir Grigorijaus Bosovecų šeima praleido Anglijoje, tačiau dabar jie yra avininkystės ūkio Alytaus rajone šeimininkai. Basovecai yra pirmieji į Lietuvą įvežę naują avių veislę „Easy care“. Šeima tikina, kad sumanymas buvo rizikingas, tačiau pasiteisino. Dabar avys parduodamos veislei.
Šeimos augalininkystės ūkį Rokiškio rajone jau eilę metų puoselėja Marytė ir Romualdas Pagiriai. Plėtoti ūkį tiek sumaniomis idėjomis, tiek fizine pagalba padeda ir sūnus Gediminas. Kaip sako ūkininkas, dirbant dviese svarbu nauja ir galinga technika.
Verslo nišą jaunai šeimai padiktavo šalimais tekanti upė Kriauna. Oskaras Tička kartu su žmona įkūrė baidarių verslą ir po penkto sezono jau gali džiaugtis gerais rezultatais. Verslą kartu su ūkininkavimu ir darbu gaisrinėje derinantis Oskaras atvirauja, kad šeimos pagalba labai svarbi.
Ved. Rūta Katkevičienė

Jauna šeima – Sigita ir Vidas Viederiai – grįžę iš užsienio šalia augalininkystės ūkio nusprendė puspenkto hektaro ploto skirti krapams auginti. Augintojai tikina, kad iš pradžių buvo nežinios, kaip reikės tuos krapus realizuoti, tačiau dabar džiaugiasi savo pasirinkimu ir ketina plėsti ūkį.
Į Violetos Mielinienės dekoratyvinių augalų ūkį žmonės atvyksta iš visos Lietuvos. Augintoja išskiria tuo, kad viską daro pati – nuo sėklytės iki augalo. Auginamiems augalams apibūdinti, ko gero, reikėtų nemažai laiko. Ne ką mažiau laiko reikia ir augalų priežiūrai, bet moteris nesiskundžia ir sako, kad tai hobis.
Gamtininko komentaras. Sužinosite, kodėl išskirtinis dėmesys Dubysos regioniniame parke yra skiriamas šiems paukščiams: tulžiui ir griežlei.
Ved. Rūta Katkevičienė

Dėl išaugusių elektros kainų uogų supirkėjai mažina apimtis. Kaip sako Alytaus rajone šaltalankius auginantis Sigitas Kvedaras, seniai nebuvo tokio gero derliaus, tačiau jo nėra kaip parduoti. Galimybės perdirbti taip pat neaiškios, o uogų laikymas šaldytuvuose jau dabar per mėnesį kainuoja kone 9 tūkst. eurų.
Vyriausias Kriaunų gyventojas, inžinierius, mokslų daktaras Vilius Antanas Kazanavičius, vasaras ir ankstyvus rudenis leidžiantis Rokiškio rajone, sako, kad jaudinasi dėl kaimo ateities, nes jame trūksta jaunų žmonių. Ką dar galima padaryti siekiant pokyčių?
Rubrikoje „Įdomu žinoti“ gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža papasakos, kaip atrodo rudeninis miškas ir ką jame galima išgirsti šiuo metu.
Ved. Rūta Katkevičienė

Nuo pirmadienio pradedama mokėti šių metų pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama už pieną. Ją gaus apie 14 tūkst. pieno gamintojų. Kokie reikalavimai paramos gavėjams, kaip ją vertina ūkininkai?

Prieš 6 metus pradėję tvarkyti senelių sodybą Anykščių r., Butėnų kaime, Ugnė ir Eimantas Mateliai galvojo, kad čia apsistos laikinai. Tačiau viskas pakrypo taip, kad įsikūrė ilgam. Energingi jauni žmonės išbandė įvairias veiklas kaime, tačiau galiausiai pasirinko bites. Atradę įvairią bičių teikiamą naudą, jau neabejojo savo sprendimu. Dabar be medaus iš sodybos iškeliauja įvairūs produktai: žiedadulkės, pikis, bičių duona, vaško žvakės, šokoladas su žiedadulkėmis, medaus statinaitės, medaus dovanos ir kita.

Ved. Regina Montvilienė

Paukštininkai skambina pavojaus varpais – šios žiemos gali neišgyventi

Šalyje yra 50 pramoninių paukštynų. Labai pabrangus dujoms, elektrai, be valstybės paramos šią žiemą gali neišgyventi net didžiausi – Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai, per metus užauginantys iki 70 proc. šalies paukščių. Šią savaitę Lietuvos paukštininkystės asociacijos nariai tarėsi su žemės ūkio ministru. Ar išgirdo juos ir bus sprendimas?

Iššaudyti vilkus – ne išeitis, įsitikinęs ekspertas Petras Adeikis, tyręs 27 vilkų padarytos žalos ūkininkams atvejus. Nustatyta, kad nebuvo arba trūko apsaugos priemonių, tad gyvuliai plėšrūnams tapo lengvu grobiu. Didėjant vilkų populiacijai, didėja ir naminius gyvulius medžiojančių vilkų. Tokius probleminius vilkus būtina sumedžioti, kai jie grįžta prie grobio, bet to medžiotojai daryti negali.
Vis daugiau ūkininkų domisi bearimine žemdirbyste. Joniškio r. ūkininkas Vytautas Miliškevičius ne tik taiko No-till technologiją, bet ir pats pasitobulina techniką.
Ne visi artimiausiu metu viešintys Alpių regione, Prancūzijoje, turės galimybę įsigyti tradicinių sūrių. Vasaros karščio bangos neaplenkė net kalnuotų vietovių: pievos išdžiūvo, tad karvės neturi pakankamai pašaro ir duoda mažiau pieno. Kaip tai koreguoja ūkininkų veiklą Aukštosios Savojos regione?

Ved. Regina Montvilienė

.

Prienų rajono ūkininkai jau sudorojo šių metų javų derlių, supylė į aruodus, dalį grūdų jau pardavė. Tačiau smukusios grūdų kainos, pabrangusios trąšos ir degalai neramiai nuteikia dėl augalininkystės ūkių ateities.

Prieš 30 m. iš Žemaitijos į Dzūkijos kaimą Varėnos r. persikėlė gyventi Kornelija Radzvilavičienė. Dar studentai būdami abu su vyru ėmė iš odos gaminti įvairius odinius diržus žmonėms, akordeonams, naudojo kitoms paskirtims. Vėliau nusprendė gaminti tik antkaklius, pasaitėlius įvairaus dydžio šunims. Vien antkaklių gamina apie 300 rūšių. Spalvingi, tvirti, gražūs gaminiai Lietuvos rinkoje sėkmingai nukonkuravo lenkišką produkciją.

Ved. Regina Montvilienė