Praėjusiais metais vaikų maitinimui sveikatai palankiais produktais buvo skirta 1 milijonas, o šiemet 2,4 mln. eurų paramos. Žemės ūkio ministerija džiaugiasi rezultatais, o ekologinių ūkių savininkai teigia, kad tai tik teorija, o praktika visai kitokia. Koją kiša centralizuoti pirkimai ir tai, kad ekologišku ženklu žymima produkcija gali būti skirtingos kokybės.

Kasmet Latvijoje vykstančiame elnių augintojų kongrese rengiamos ir geriausių Europoje užaugintų elnių trofėjų varžytuvės. Medaliai už įspūdingus trofėjus keliauja ir į Audroniaus Glumbako elnių ir danielių veislyną, įkurtą Molėtų rajone. Deja, karas Ukrainoje įtakos turi net šiam ūkiui.

Koks ąžuolų girios šešėlis? Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Tadas Bujanauskas pasakoja apie didžiausią ąžuolų girią Lietuvoje – Dūkšto ąžuolyną ir jo unikalumą, ypatingą šešėlį.

Ved. Kristina Toleikienė

Per metus melžiamų karvių šalies ūkiuose sumažėja 6 tūkstančiais. Tačiau didėja gyvulių produktyvumas, ūkininkai investuoja į modernias, savikainą mažinančias technologijas. Kas dar leidžia pieno ūkiams išlikti? Patirtimi dalijasi Kelmės rajono ūkininkas Vytautas Vaišvila, pataria AB „Lietuvos veislininkystė“ specialistas Romas Ridikas.

Kraštiečių šventei atgimusios kėdės. Panevėžio rajone per karantiną fizinio ugdymo mokytojas ėmė restauruoti kėdes, kurios dabar džiugina ne tik to daugiabučio, kuriame gyvena, gyventojus, bet ir visą Paįstrio bendruomenę. Pokalbis su paįstriečiu Vytautu Gutausku apie daiktams suteikiamą antrą šansą ir bendruomeniškumo puoselėjimą.

Verta žinoti: Žolynai bei vaistažolės gerųjų savybių nepraranda ir po Joninių. Apie tai kokias jas, kada ir kaip ruošti žiemai – pokalbis su žolynų žinove iš Pasvalio rajono Virginija Trybiene.

Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Europos Komisija siūlo laikinai narėms leisti netaikyti sėjomainos reikalavimų, taip pat nereikalauti 4 proc. ariamos žemės skirti negamybinei veiklai. Šiuo sprendimu tikimasi padėti spręsti maisto apsirūpinimo problemą. Kaip sako Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, tai gera žinia tiek ūkininkams, tiek vartotojams.

Iš Skuodo į Raudonę Jurbarko rajone atsikėlę gyventi Jolanta ir Algis Jackai susikūrė savo ramybės oazę. Puoselėja šalia Nemuno esančią sodybą, joje gausu rankų darbo skulptūrų, kurios domina ne tik vietinius, bet ir turistus. Kodėl šeima nusprendė savo sodybą pavadinti „Zuikio kiemu“?

Ved. Rūta Katkevičienė

Bizonų augintojų Lietuvoje vis dar vienetai. Molėtų rajone šią ūkio šaką pasirinko plėtoti danai, Ana ir Henrikas Bušardas Jansenai. Bizonai šeimos ūkyje auginami jau 6 sezoną, dabar jų bandoje daugiau nei pusantro šimto. Stambūs gyvuliai yra realizuojami ne mėsai, o veislei. Juos šeima parduoda į Daniją, buvo pirkėjų ir iš Ukrainos.

Eilę metų Ukmergės rajone paminklus gaminantis Edvardas Blaževičius tikina, kad ir šiame versle yra mados. Žmonės gali paminklo gamybai gali rinktis pačius įvairiausius akmenis. Jie atvežami iš tolimiausių pasaulio vietų. Vienas brangiausių akmenų, braziliškas, žalias akmuo.

„Užsienio naujienos“. Kaip Prancūzijoje ūkininkai fermose gyvulius gelbėja nuo karščio ?

Ved. Rūta Katkevičienė

Liepą Lietuvoje užfiksuotas jau antras šiemet afrikinio kiaulių maro židinys. Šįkart Molėtų rajono Giedraičių miestelio ūkyje. Kaip liga pateko į fermas, kas daroma, kad šis pavojingas užkratas neplistų į kitus ūkius?

Raudonės malūnas po keleto metų jau galės minėti gyvavimo šimtmetį. Atlaikęs skirtingų laikmečių iššūkius, jis išliko autentiškas. Nors girnos miltų jau nebemala, malūną prižiūrintis Stasys Balsevičius sako, kad viską išvalius jis dar galėtų puikiai veikti. Šiuo metu malūnas parduodamas, o Stasys tikina, kad šis objektas turi perspektyvų tapti išskirtiniu verslu.

Ved. Rūta Katkevičienė

Gimtoji žemė

Molėtų rajone robotizuotą pieno ūkį su šeima puoselėja Sandra Gražytė Šniūrienė. Moteris baigė filosofijos studijas ir turėjo visas galimybes pasilikti mieste ir darbuotis, tačiau likimas susiklostė kitaip. Dabar visas dėmesys skiriamas pieno ūkiui, labiausiai stinga norinčiųjų dirbti.

Verta žinoti. Daugeliui išgirdus žodį grybai, kyla asociacija apie baravykus, voveraites ar kitus. Ar žinojote, kad dirvožemyje plyti ištisos grybų struktūros, o mikrospokipiai grybai yra labai svarbūs žemės ūkyje. Jie praturtina dirvožemį maisto medžiagomis, leidžia kovoti su įvairiais augalų ligų sukelėjais. Lietuvos biotechnologijų mokslininkai žemdirbiams turi gerų žinių.

Ved. Rūta Katkevičienė

Šiuo metu sprendžiasi Ukrainoje sandėliuojamų pernykščio ir jau dorojamo naujojo derliaus grūdų eksporto klausimai. Lietuvoje taip pat jau pradėti kulti javai, o pagrindinis jų kiekis išgabenamas per Klaipėdos uostą. Ar jis pajėgus priimti, sandėliuoti, pakrauti ir išgabenti laivais grūdus?

Nuo mažumės sportavęs, žaidęs krepšinį, studijas baigęs Lietuvos kūno kultūros akademijoje, po aštuonerių metų gyvenimo mieste Gitanas Bačiulis ryžosi keisti veiklos pobūdį. Iš Kauno keltis į gimtąjį Akmenės r., ūkininkauti šalia tėčio nusprendė kartu su žmona. Pasak Gitano, ūkininkauti įdomu ir perspektyvu, o visada geriausią sprendimą padės rasti, patars šalia ūkininkaujantis tėtis.

Ved. Regina Montvilienė

Ką sodinti ir kaip auginti – atsakymai slypi pačiame dirvožemyje. Dalis
ūkininkų investuoja į dirvožemio tyrimus ir gerokai nustemba, kai
mineralinių trąšų sunaudojimas mažėja net iki 70 procentų. Anot mokslininkų,
ne žemdirbiai, o valstybė turėtų apmokėti šiuos tyrimus, atlikti valstybinį dirvožemio monitoringą, nes dirvožemis – nacionalinis turtas.

Kaišiadorių r. asociacija „Žiežmarių bendruomenė“ pasižymi aktyvumu. Ji įgyvendina daug gražių idėjų kultūros, meno, sporto, aplinkos tvarkymo, poilsio organizavimo, verslumo skatinimo ir kitose srityse. Siekia, kad kuo daugiau jaunų žmonių apsigyventų Žiežmariuose ir ateityje gyventojų padaugėtų nuo 3 iki 4 tūkstančių.

Pastaruoju metu padidėjo graikiškų žemės ūkio produktų eksporto kiekiai, tačiau jie dar nepakankami. Vyriausybė skatina jaunus žmones imtis žemdirbystės, tačiau jaunimas tuo nesidomi. Kodėl?

Ved. Regina Montvilienė

Nuo kitų metų Lietuvos ūkininkai jau gyvens pagal naujas strateginio plano taisykles. Nemaža dalis jų dar nėra aiškios ūkininkams ir kelia didelį susirūpinimą. Kupiškio rajone vykusioje lauko dienoje žemdirbiai galėjo ne tik plėsti savo žinias apie tvarų ūkininkavimą, stebėti geruosius pavyzdžius, bet ir užduoti rūpimus klausimus žemės ūkio ministerijos specialistams. Ar atsakymai tenkino ūkininkus?

Akmenės rajono bitininkų draugijos pirmininkas Rimantas Munius tvirtina, kad vėlyvas, šaltas pavasaris atitolino, sumažino medingųjų augalų žydėjimą. Paprastai gausaus rapsų medaus šiemet bus mažiau. Net ir palankiais metais vos keletas iš 70 rajono bitininkų sugebėdavo pragyventi iš pajamų už medų. Šiemet bus prasčiau, tad valgytojai pigaus medaus tikėtis neturėtų.

Grįžęs iš Norvegijos, Edgaras Šimkus Šiaulių r. sukūrė savą verslą – bendrovę „Mano šamas“. Trečius metus dirbdamas šiame versle, mato geras plėtros perspektyvas. Dabar 18 didžiulių talpų smagiai plaukioja jaunikliai ir iki dviejų kilogramų užaugę šamai. Per metus jose užauginama 30 tonų šamų, kurie rūkomi, iš jų gaminami konservai.

Ved. Regina Montvilienė