Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai

Minime Vilniaus Gaono 300-ąsias gimimo metines. Ta proga Seimo sprendimu 2020-ieji paskelbti ne tik Vilniaus Gaono, tačiau ir Lietuvos žydų istorijos metais. Kuo šiandienai aktuali Vilniaus Gaono asmenybė? Kaip keičiasi mūsų visuomenės santykis su Lietuvos žydų istorija? Ar iš visų šiems metams skirtų minėjimo iniciatyvų gims kažkas, kas turės ilgalaikę išliekamąją vertę? Apie visai tai – pokalbis su Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Judaikos skyriaus vadove Lara Lempertiene.
Ved. Donatas Puslys.

Kaip ispaniškai skamba Kristijono Donelaičio ir Antano Baranausko kūryba, išgirsite „Mažosios Europos pokalbiuose, kuriuose svečiuojasi vertėja Carmen Caro Dugo. Jos dėka ispaniškai pasirodė K. Donelaičio „Metai“ ir A. Baranausko „Anykščių šilelis“. Neseniai Carmen į ispanų kalbą baigė versti ir Dalios Grinkevičiūtės atsiminimus apie Sibiro tremtį „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Kodėl ją sudomino lietuviška klasika ar ji randa atgarsį Don Kichoto tėvynėje? Be to, ką ispanai žino apie Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos žmonių kančias sovietmečiu?
Ved. Donatas Puslys.

Kodėl rinkimų prognozės Vakaruose labiau primena meteorologų darbą prognozuojant orus, kai tuo tarpu Lietuvoje politikos tyrėjų situacija artimesnė seismologų užduočiau numatyti žemės drebėjimus? Kaip socialiniai tinklai keičia mūsų kalbėjimą apie politiką ir kokį vaidmenį juose atlieka politologai – mokslininkų ar influencerių? Ar mūsų politiniam žodynui negresia devalvacija? Šiuos klausimus aptariame su Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu Mažvydu Jastramskiu, knygos „Ar galime prognozuoti Seimo rinkimus?“ moksliniu redaktoriumi. Ved. Donatas Puslys.

Homo cultus. Mažosios Europos pokalbiai. Ved. Donatas Puslys
Apie lyčių stereotipus ir moteris Lietuvos istorijoje.

Liepos 11-12 dienomis vilniečių ir miesto svečių laukia šventė – Architektūros fondo organizuojamas pasivaikščiojimų savaitgalis Open House Vilnius, kurio metu pasakojimuose atgimsianti architektūra primins skirtingus miesto laikotarpius, pažadins juose vykusį gyvenimą bei nušvies ateities vizijas. O jau rugsėjo mėnesį Architektūros fondas kvies į Panevėžį, kur vyks festivalis „Pastatai kalba“, kviesiantis išgirsti architektūrinius miesto pasakojimus ir susipažinti su Panevėžio identitetą kuriančia architektūra. Apie šiuos festivalius, architektūrinio mūsų visuomenės raštingumo ugdymą, santykį su sovietmečio architektūra, iššūkius, šiandien kylančius kokybiškai architektūrai – pokalbis su Architektūros fondo atstovėmis Margarita Kaučikaite ir Vita Soltonaite-Pusliene. Ved. Donatas Puslys.

„Nepriklausomybės atkūrimo metu viena iš raktinių temų buvusi žmogaus teisių problematika per šiuos tris dešimtmečius atsidūrė politinės darbotvarkės paraštėse. Tiksliau, ne atsidūrė, o buvo pamažu nustumta“, – įžangoje į Žmogaus teisių stebėjimo instituto parengtą ataskaitą „Žmogaus teisės Lietuvoje 2018-2019“ rašo filosofas Paulius Gritėnas. Apie tai, kodėl taip nutiko, kokia žmogaus teisių situacija šiandien yra Lietuvoje ir į ką kalbant apie žmogaus teisių užtikrinimą lygiuojamės – Vengriją ar Šiaurės valstybes? Apie visa tai – pokalbis su Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriumi Dainiumi Pūru. Ved. Donatas Puslys.

2019 metų Lietuvos visuomenės Pilietinės galios indeksas pranešė džiugią naujieną – mūsų visuomenės pilietinė galia yra didžiausia nuo pat to laiko, kai šis indeksas buvo pradėtas skaičiuoti, t.y. 2007 metų. Kas lėmė tokį gana ženklų – beveik 3 procentinių punktų – augimą? Kurios visuomenės grupės yra pilietiškiausios? Kur slypi dar ženklesnio pilietinės galios augimo potencialas ir kodėl dalis visuomenės pilietinį aktyvumą vis dar sieja su grėsme nukentėti? Apie visa tai – pokalbis su Pilietinės visuomenės instituto direktore, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Petronyte-Urbonavičiene. Ved. Donatas Puslys.

Kaip teatralai išgyveno karantino laikotarpį be gyvų spektaklių? Ar virtualioje erdvėje per šį laikotarpį būta įdomių projektų? Kuo Lietuvos teatras yra svarbus ir įdomus Europos kontekste ir kaip Lietuvos teatro scenoje pavyksta analizuoti skaudžius mūsų istorijos puslapius? Apie visa tai – pokalbis su teatrologe Daiva Šabasevičiene. Ved. Donatas Puslys.

„Kiek žmonių, tiek ir Vilnių. Kiekvienas jį išvaikštome, išbraižome pagal savo gyvenimus: kartais einame ten, kur mums patinka, kartais – kur reikia, mindom tuos pačius takus link mokyklos, darbo, namų, vienur einame linksmintis, kitur – nusiraminti. Kartais vieni, kartais – su ilgalaikiais arba sezoniniais pakeleiviais“, – taip savo knygą „Vilniaus atminties punktyrai“ pristato gidė Gabija Lunevičiūtė. Pokalbis su Svetingiausio Vilniaus gido apdovanojimą pelniusia gide, „Savaitgalio ekskursijų“ įkūrėja G. Lunevičiūte – apie daugiakultūrio Vilniaus pažinimą ir atradimus rajonuose, kurie iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nykūs ar net pavojingi, apie gido profesijos subtilybes ir tai, kas skiria geras ekskursijas nuo prastų. Ved. Donatas Puslys.

„Geriau tegul kelias būna šiek tiek duobėtas ar interjeras labiau apšiuręs, kad tik turėtume pasišventusių eruditų mokytojų, kurie mylėtų vaikus“, – štai taip apie švietimo svarbą kalba Arūnas Gelūnas. Pokalbyje su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi aptariame švietimo svarbą mažinant socialinę atskirtį, iššūkius liberaliajai demokratijai, liberaliosios minties perspektyvas, Europos DNR paieškas ir muziejų kaip kultūrinių erdvių misiją mūsų visuomenėje. Ved. Donatas Puslys.