Laidoje skambės argentiniečio Gustavo Santaolalla muzika iš 2004 m. brazilų režisieriaus Walter Salles filmo „Motociklininko dienoraštis“. Muzikos prodiuseris, pats nuo 7-ojo dešimt. priklausęs kelioms folklorą ir roką jungusioms grupėms, pasaulinio pripažinimo Santaolalla sulaukė prieš kiek daugiau nei dešimtmetį, kurdamas minimalistines miniatiūras kino filmams. Vos girdima filmuose muzika išsiskiria tyla, erdviškumu ir Pietų Amerikos, dažniausiai gitaros šeimos instrumentais – gitaronu, manodlina ar čarangu.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje – apie beveik dvi valandas trunkančią įtemptą muzikos pamoką 2014 m. Damieno Chazelle filme „Atkirtis“. Studijų metais muzikavęs režisierius kartu su savo studijų draugu kompozitoriumi Justin Hurwitz leidžiasi į prisiminimus, džiazo istorijos vingius. Pagrindiniam herojui – jaunajam būgnininkui bei žiūrovams muzika neleidžia atsikvėpti nei minutei. Bigbendo vadovo, despotiško mokytojo ir jo mokinio santykių dinamiką palaiko gerai žinomi džiazo kūriniai ir Hurwitz kurtos kompozicijos, lydinčios jaunuolį į pavojingą svajonę – tobulo grožio muzikos pasaulį, sukurtą tokių kaip legendinis amerikiečių džiazo būginininkas Buddy Rich.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Jauniausias kino istorijoje režisierius, įvertintas Oskaro statulėle – Damien Chazelle ir nepriklausomo kino režisierius Berry Jenkins ir du jiems kuriantys kompozitoriai Nicholas Britell ir Justin Hurwitz. Du kompozitoriai, kuriantys muziką dviem skirtingų pasaulių ir vertybių režisieriams. Pradėję karjeras nepriklausomo kino pavyzdžiais, duetai pasuko skirtingais keliais ir susidūrė 89-ojoje „Oskarų“ ceremnijoje konkuruodami geriausio filmo kategorijoje. Tiek filmai, tiek „Oskarų” įteikimo apdovanojimų ceremonijoje įvykęs nesusipratimas sukėlė didžiules diskusijas dėl rasizmo, muzikos pateikimo, klaididnančio žiūrovus klausimų, o Jay-Z sukūrė dainą kaip metakritiką, reflektuodamas juodaodžių traktavimą šou pasaulyje.
Ved. Ieva Buinevičiūtė

Kino muzika iš lietuviško kino repertuaro nuo išlikusių pirmųjų garsinių filmų iki kurtų prieš kelerius metus. Istorinė pramoga, išlikusi iš tarpukario – „Storulio sapnas“, Pomeranco orkestrėlis viename pirmųjų garsinių filmų apie „Konrado“ kavinę Kelios dekados propagandinių filmų ir bandymas ieškoti individualios muzikinės kalbos renkantis roko grupių atliekamas liaudies dainas poetiniame lietuvių kine bei šiandieninė kino muzikos pasirinkimo laisvė.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Muzika iš Marcel Camu filmo „Juodasis Orfėjas“ ir kelios melodijos, kurias kurti iki šiandienos įkvepia arthausinė 1959-ųjų muzikinė tragedija. Favelose įkurdintas graikų mitas apie Orfėją išpopuliarino sambą, bossa novą visame pasaulyje, o už primąjį savo filmą Oskaro statulėlę gavęs režisierius vėliau nesugebėjęs sukurti geresnių darbų, nuolat varijavo egzotiškų ritmų ir melodijų, dramatiškų istorijų temomis.


Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje „Įgarsintas vaizdas“ – muzika iš Fernando Meirelleso filmo „Dievo miestas“
Nors Brazilijoje apie favelas filmai buvo kuriami nuo praeito amžiaus 4-ojo dešimtmečio, Fernando Meirelleso filmas „Dievo miestas“ tapo turbūt įtaigiausiu ir įdomiausiu pasakojimu apie vietines 7-9 dešimt. gaujas. Žymiausias šių dienų Brazilijos kino kompozitorius Antônio Alvesas Pinto sujungė pasakojimą, atrodo, vos girdima gija, o vieną pagrindinių vaidmenų atlieka to laikotarpio dainos, kurių ir klausydavosi vadinamieji „malandros“ – jaunieji gangsteriai.

Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje – dainų iš viso pasaulio ratelis, surežisutoas Fernando Meirelleso filme „360 laipsnių: meilės ir nuodėmių ratu“. Lokalių ir globalių problemų sankirtos, emociniai žmonių iš viso pasaulio mašrutai, priartinami per populiarias dainas, bylojančias apie nekaltus vaikų žaidimus ir didžiulius suaugusiųjų nuopolius.



Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje skambės muzika iš kelių brazilų režisieriaus Fernando filmų, kuriuose gan svabrų vaidmenį atlieka dainos – estradinės, sambos, bosa novos, sukurtos vietiniame lūšnyne, bylojančios apie vietas, kuriose gimsta Brazilijos muzikos skambesys. Režisierius savo filmuose naudoja dainas, atliekančias istorijos pasakojimo, jos papildymo, komentavimo, emocinės, istorinės linijos funkcijas, jos kartu dažnai apibendrina Meirelleso audiovizualinius pasakojimus ir atmintyje išlieka ilgiau nei vaizdai.


Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė

Laidoje skambės muzika iš Bernardo Bertolucci „Rytietiškosios trilogijos“, pradėtos kurti praeito amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Tai epiniai pasakojimai, kupini egzotikos darbai, žiūrovą vaizdais ir muzika nukeliantys vis toliau. Pasaskojimus iš tolimų kraštų mums priartina vietinių skambesių naudojimas ir tokių muzikos nomadų kaip Ryuichi Sakamoto ar Davido Byrne'o kūryba.






Ved. Ieva Buinevičiūtė

Įgarsintas vaizdas. Ved. Ieva Buinevičiūtė