Kaip Johannas Sebastianas Bachas iš Vivaldžio vogė? Kodėl tokie svarbūs Schoenbergo styginių kvartetai? Stanislawo Lemo fantastika ir modernus džiazas naujame ECM leidinyje. Danielio Barenboimo bisai 80 metų jubiliejui. Kaip gitaros veteranas Johnas Scofieldas išmoko groti vienas? Visa tai dalelės istorijų, slypinčių už muzikinių leidybinių naujienų „Kitame laike“. Jas seka Domantas Razauskas.

Domantas Razauskas „Kitame laike“ tęsia ciklą „Geriausi džiazo orkestrai jų vadovai“. Šįkart pasakojama apie legendinį Counto Basie orkestrą, prieš Antrąjį pasaulinį karą užkrėtusį pasaulį kanzasietišku improvizaciniu stiliumi, o po karo, 6-ajame dešimtmetyje, sugrąžinusį svingo populiarumą. Antroje laidos dalyje – rubrika „Dabar, prieš 100 metų“, o joje istorija apie 1922 metų Friedricho Wilhelmo Murnau kiną juostą „Nosferatu“, vadintą „siaubo simfonija“. Kokios paslaptys gaubia šio filmo garso takelį?
Ved. Domantas Razauskas

Džiazo tradicijos geografija pagal du ryškius muzikantus – prancūzą Emilį Parisieną ir armėną Tigraną Hamasyaną. Dovana Gidono Kremerio jubiliejui nuo leidyklos ECM. Taip pat italų pianistė Pina Napolitano su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Visa tai ketvirtadienio muzikinės leidybinės naujienos, kurias parengė Domantas Razauskas.

Rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – tas, kurio muziką dažniausiai prisimename per vestuves. Bet ne visi žinome, kad būtent Felixas Mendelssohnas „išgelbėjo“ Johanną Sebastianą Bachą nuo visiškos užmaršties ir nežinios. Būtent jis, atradęs sau Bacho muziką, tapo didžiausiu jo populiarintoju, prikėlęs susidomėjimą tuo metu užmirštu kompozitoriumi. Antroje laidos dalyje - rubrika „Dabar, prieš 100 metų“. Kokia 1918-aisiais parašyta, o 1922-aisiais išleista populiari daina simbolizavo pokario nuotaikas? Ir kas ją vėl prikėlė po 30 metų?

Ved. Domantas Razauskas

Nuo Valstybinio choro „Latvija“ ir jo pristatomos airių chorinės tradicijos iki modernaus Lenkijos džiazo trimito žvaigždės Tomaszo Dąbrowskio. Nuo XVIII amžiaus Šiaurės Vokietijos kompozitorių, kuriais susižavėjo Pietų Korėjos violončelininkė Gulrim Cho iki senovės Mesopotamijos ritualais alsuojančio laisvojo džiazo, vardu „Uruk“. Dar lašelis keistenybių iš vieno Niujorko klubo ir štai jums muzikinės naujienos su savo istorijomis kitapus erdvės ir laiko, arba „Kitame laike“. Istorijas pasakoja Domantas Razauskas.

Po Antrojo pasaulinio karo Sąjungininkai pradėjo didžiausią istorijoje sociologinį eksperimentą – apklausas, kurios turėjo nustatyti vokiečių ir austrų nuoširdumą nacistinės ideologijos atžvilgiu. Denacifikaciją turėjo pereiti ir visi klasikinės muzikos bendruomenės nariai, norintys tęsti karjeras. Kaip tai vyko, ar galima tokį eksperimentą laikyti pavykusiu? Kokią reikšmę šis procesas turėjo muzikos istorijai? Ir pagaliau, ko galime pasimokyti iš anuomet padarytų klaidų?

Ved. Domantas Razauskas

Šią savaitę į „Kitą laiką“ iškeliavo net du mohikanai. Balandžio 18 dieną mirė anglų šiuolaikinės akademinės muzikos kompozitorius, vienas vadinamosios „Mančesterio mokyklos“ atstovų, provokuojantis, iššaukiantis ir nenuspėjamas Harrisonas Birtwistle’as. Viena diena anksčiau – legendinis rumunų pianistas, vienas ryškiausių XX amžiaus II pusės vokiečių romantikų interpretatorių Radu Lupu. Be atsisveikinimo su šiais muzikais „Kitame laike“ dar laukia ir tradicinės muzikinės leidybinės naujienos, o jose – Škotijos, Danijos džiazas ir Ravelis trims marimboms.

Ved. Domantas Razauskas

Šią savaitę sueina lygiai 100 metų nuo vieno svarbiausių XX amžiaus kompozitorių ir aranžuotojų Charleso Minguso gimimo. Jis buvo pirmasis akademinio išsilavinimo džiazo artistas, į vieną žanrą suliejęs visą tradiciją. Nuo Naujojo Orleano iki avangardo – viskas tilpo viename stiliuje, kurį ir tegali pavadinti Mingusu. Per savo karjerą jis grojo orkestruose, kuriems vadovavo Louisas Armstrongas, Duke‘as Ellingtonas ir Charlie Parkeris. Kitaip sakant, Mingusas buvo vienintelis toks sugėręs visą džiazo istoriją tiesiogiai iš tų meistrų, kurie ją kūrė. Ir pavertęs ją savitu reiškiniu. „Kitame laike“ – sudėtinga Minguso asmenybė ir muzika, pralenkusi šimtmetį.

Ved. Domantas Razauskas

Liudas Mockūnas – Portugalijoje, Wolfgangas Amadeus Mozartas – Mančesteryje, Richardas Straussas – Londone. Pridėkite dar šveicarišką avangardinį džiazą, ir naujas leidyklos ECM muzikos spalvas ir Norvegijos ir gausite aktualių leidybinių naujienų rinkinį su pavyzdžiais ir Domanto Razausko komentarais.

Prieš kelias dienas dienraštyje „The New York Times“ pasirodė Arizonos valstijos universiteto muzikologijos profesoriaus Peterio Schmelzo rašinys, pavadintas “Garsiausias iš gyvųjų Ukrainos kompozitorių dabar yra pabėgėlis”. Rašinys skirtas Valentyno Silvestrovo asmenybei, kūrybiniam keliui, biografijai, o taip pat ir šių dienų pasirinkimams karo akivaizdoje. „Kitame laike“ – šio rašinio apžvalga, V.Martynovo kūrybos pristatymas, įskaitant jo paties niekada profesionaliai neįrašytus kūrinius, eskizus, skirtus Ukrainos laisvės kovoms.

Ved. Domantas Razauskas